Mes dar turime pakankamai laiko ir tikriausiai noro neapsijuokti tiek prieš Europą, tiek prieš savo vaikus ir anūkus.

Šį rudenį vis garsiau atsiritant rinkos kritimo prognozių bangai, svarbiausia būtų neprarasti racionalumo ir nepaskęsti visuotiniame nevilties potvynyje.

Partijos ėmė medžioti žinomus žmones. Viena yra privilioti krepšininką, operos solistą ar poetą, bet visai kita – kritiniais straipsniais išgarsėjusį analitiką.

Sporto nesėkmes išgydyti galima, o psichologinės, deja, išlieka ilgam.

Nedidelių degalinių operatoriams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti biudžetinių organizacijų viešuosiuose pirkimuose kaip ir didiesiems.

Europa šiuo metu savo dėmesį koncentruoja į taupymą, bet nenumato modelio, kuriuo būti bendrai siekiama augimo rodiklių.

Kai A.Lukašenka kris, nė vienas iš Lietuvos remiamos “opozicijos” veikėjų nepateks į jo vietą, nes tėra svetimus pinigus imti mokantys nevykėliai.

Ir turbūt, niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus.

Rinkimus Latvijoje laimėjo rusiškai mažumai atstovaujantis Santarvės centras, gavęs 31 mandatą iš 100 galimų.

Kas trukdo lenkams tokius pačius reikalavimus, kokius jie kelia lietuviams, pateikti Didžiajai Britanijai, juk ten lenkų kur kas daugiau nei Lietuvoje.

Interesų grupė partijas gali finansuoti apeidama eistinas aukų ribas partijas finansuojant per įvairias giminingas įmones.