Užburtas ratas sukasi vis labiau įsismagindamas, šeimos nariai išlieja susikaupusią įtampą vienas kitam, o ryte – ir savo kolegoms.

Su savo finansais tvarkytis mokantys žmonės kuria užtikrintą ateitį ne tik sau, bet ir visai valstybei.

Perskaitęs Algimanto Šindeikio komentarą tiesiog jaučiau pareigą atsakyti ir ne tik todėl, jog prieš savaitę sužinojau, jog esu valstybės skolininkų sąraše, bet ir dėl to, jog pono Šindeikio naudojami argumentai pernelyg nesiskiria nuo “prareginčių” valstybės vadovų- A. Kubiliaus ar I. Degutienės.

Naujojoje Lietuvos politinėje istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad ministras pirmininkas kreiptųsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą vienos svarbiausių teisėtvarkos institucijų vadovui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Romualdui Boreikai.

Kažkaip labai greitai dauguma lietuvių įtikėjo, kad krizė Lietuvoje jau baigiasi ir jau tikrai nebekrintame žemyn.

Vladimiras Putinas įrodė, kad Rusija keičiasi. Pamažu, kaip tame V.Lenino veikale “du žingsniai į priekį, keturi atgal”, bet keičiasi.

Progresas ir regresas eina greta. Ir nežinai, kuris prie finišo linijos ateis pirmasis. Lenktynės gana baugios.

Prieš keletą metų lankiausi Mongolijoje ir įspūdingoje Jungtinių Tautų konferencijos dalyviams surengtoje šventėje bandžiau šauti iš didelio medžiotojų lanko.

Jau tapo įprasta, kad valstybės vykdomos reformos sunkiausia našta gula ant labiausiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių pečių. Ne išimtis ir sveikatos priežiūros reforma, sulaukusi bene didžiausio ažiotažo.

Valstybės turto privatizavimo laikais juos vadino “berniukais”. Užrėmę kvadratiniais pečiais, jie saugodavo duris, už kurių buvo pardavinėjamos rimtos įmonės ir nušiurusios parduotuvės, polietileno maišeliais nešiojo dolerius ir vagnorkes, šaudė vieni kitus ir sprogdino.

Po rudenį vyksiančių Lenkijos prezidento rinkimų mūsų vakarinės kaimynės vadovu veikiausiai bus išrinktas dabartinis Seimo maršalka Bronislawas Komorowskis.