Iš šiame “Veido” numeryje publikuojamos sociologinės apklausos sužinome, jog net 87,6 proc. respondentų mano, kad per pastaruosius 20 metų padėtis Lietuvos valstybės institucijose pablogėjo, tai yra jos nutolo nuo žmonių, jose įsišaknijo biurokratija ir dabar jos yra netgi dar neskaidresnės bei labiau korumpuotos negu sovietmečiu.

Mūsų tauta sena, bet politiniu požiūriu esame tik paaugliai. Tai ir elgiamės kaip paaugliai, kuriems būdingi kraštutinumai.

2010 m. gegužės mėnesį bankų sistemos paskolų portfelis sumažėjo 0,4 mlrd. Lt. Paskolų portfelio sumažėjimui esminę įtaką, kaip ir praėjusį mėnesį, darė privataus sektoriaus įsipareigojimų bankų sistemai kritimas.

Pasaulyje kaktomuša susidūrė dvi ekonominės vizijos. Viena, propaguojama JAV, tvirtina, kad norint atgaivinti ekonomiką viešajam sektoriui reikia kiek galima daugiau išlaidauti. Žinoma, šią poziciją besąlygiškai palaiko bankininkai ir finansiniai spekuliantai.

Atsirado ne toks jau mažas šansas, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai nepablogės tiek, kiek dabartinė Varšuva nusiteikusi juos bloginti. To šanso vardas – Jaroslawas Kaczynskis, kuris kitą savaitę gali būti išrinktas Lenkijos prezidentu. Žinoma, gali – tai dar nereiškia, kad bus.

Ilgalaikių Lietuvos strategijų yra per daug ir jos yra per aukštai, kad galėtų reikšmingai paliesti kasdienį žmonių gyvenimą.

Vos tik kas primena daugumai Lietuvos gyventojų rūpimus klausimus, mūsų galingiesiems akimirksniu įsijungia ausų blokatoriai.

Gąsdinimai, kad skirtingais tos pačios veikliosios medžiagos medikamentais galima smarkiai pakenkti savo sveikatai, yra ne kas kita, kaip spekuliacijos ir manipuliacija pacientų patiklumu. Juk gydo veiklioji medžiaga, o visi kiti priedai neturi jokio farmakologinio poveikio.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio Lietuvoje karštos diskusijos verda jau keletą metų. Esminiai diskusijų klausimai: kaip sistema gali būti pritaikyta socialinei šalies struktūrai, kokia mokesčių bazės apimtis, kada tinkamiausias momentas mokestį įvesti, kaip jis bus administruojamas, galiausiai ar apskritai toks mokestis reikalingas.

Kai stalininė „Pravda“ skelbė menotyros straipsnį „Sumaištis vietoj muzikos“ ir buvo triuškinami kompozitoriai formalistai S.Prokofjevas ir D.Šostakovičius, menininkų tarpe sklandė tylus juokelis: Žiūrėk, ten eina formalistas, o iš paskos du muzikologai civiliais rūbais.

Nors kartą gyvenime kompiuterinius žaidimus žaidusiems viskas suprantama: suklydai kartą – nieko baisaus, visada turi kelias gyvybes arba blogiausiu atveju išjungi žaidimą ir pradedi iš naujo. Gyvenime šiek tiek kitaip.