Po Seimo rinkimų jau praėjo daugiau nei pusmetis, taigi rinkėjai turėjo galimybių pajusti tiek naujosios valdžios privalumus, tiek trūkumus.

Lietuvoje vėl pamažu kaista atmosfera dėl dvigubos pilietybės, kuri daugelyje ES šalių nekelia jokių diskusijų. Belieka tikėtis, kad jau kitais metais šis klausimas ir mūsų šalyje bus išspręstas visiems laikams.

Tik modernesnė ūkio ir eksporto struktūra Lietuvai gali užtikrinti stabilų ekonomikos augimą ir nedarbo, ypač jaunimo, mažėjimą.

Kylančios Rusijos grėsmės akivaizdoje Švedija ir Suomija svarsto, ar joms nevertėtų įstoti į NATO, taip sukuriant bendrą Skandinavijos ir Baltijos gynybinę erdvę, kurios neatsiejama dalis būtų ir Lietuva.

Kokie projektai bus finansuojami iš strateginės valstybės investicijų programos, lemia ne metodika, o geri ryšiai ministerijose ir parlamente.

Lietuvoje veikia penkios stambesnės politinės jaunimo organizacijos. Vieni į jas ateina vedami ideologijų, kiti – svajonių apie politinius postus.

Praėjusią savaitę sukako devyneri metai nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Nuo 2004 m. iki dabar mūsų valstybė iš ES jau gavo maždaug 30 mlrd. Lt finansinės paramos.

Praėjusių metų turizmo sektoriaus rezultatai džiugina, tačiau bendras Lietuvos konkurencingumas, stengiantis pritraukti turistų, žemas. Ar realu tikėtis, kad padėtis per penkerius metus pasikeis?

Lietuvos knygynuose ką tik pasirodė Ericho von Dänikeno knyga “Dievų saulėlydis”. Joje autorius kruopščiai tiria majų kalendorių bei jo paslaptis ir daro drąsias išvadas. O mes siūlome ištrauką iš šio veikalo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad konservatoriai ateinančius dvejus metus bus vadovaujami 56-erių metų amžiaus ekspremjero Andriui Kubiliui, kuris antrame ture nugalėjo 80-ies sulaukusį europarlamentarą Vytautą Landsbergį.

Ateinantį penkmetį politikų laukia iš esmės tie patys iššūkiai, kurie buvo įrašyti dar pirmųjų vyriausybių programose.