2013 Gegužės 17

Dviguba pilietybė: visiški kraštutinumai nepasiteisina

veidas.lt


Lietuvoje vėl pamažu kaista atmosfera dėl dvigubos pilietybės, kuri daugelyje ES šalių nekelia jokių diskusijų. Belieka tikėtis, kad jau kitais metais šis klausimas ir mūsų šalyje bus išspręstas visiems laikams.

Kitais metais rinkdami šalies prezidentą dabartiniai Lietuvos piliečiai tikriausiai galės nuspręsti, ar kone dvigubai padidinti savo gretas, mat Seimas planuoja pateikti siūlymą kartu su 2014 m. prezidento rinkimais surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Šis klausimas Lietuvoje netyla jau daugybę metų, mat pora milijonų lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių užsienyje, vis prie jo sugrįžta ir, bandydami pačius įvairiausius lobistinius kelius, mėgina rasti būdų, kaip būti bent kelių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, piliečiais.
Ne paslaptis, kad daugiausiai šiuo klausimu “dirba” į JAV ir kitas šalis po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo išvykę, tų šalių pilietybę priėmę ir automatiškai lietuviškosios netekę tautiečiai. Kitiems tai neaktualu, mat pagal dabartinį Pilietybės įstatymą dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo.
Kuo pasibaigtų toks referendumas, kuriame dabar pilietybės neturintiems, bet lietuviais save tebelaikantiems žmonėms būtų numatyta galimybė vėl būti Lietuvos piliečiais, neprarandant ir šalies, kurioje jie šiuo metu gyvena, pilietybės?
Reprezentatyvi apklausa, kurią kovo pabaigoje atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai”, rodo, kad 55 proc. žmonių pritaria, kad reikėtų priimti Konstitucijos pataisas ir leisti Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Manančiųjų priešingai yra 26 proc., o dar maždaug penktadalis šiuo klausimu neturi nuomonės.

Už ir prieš pasaulyje

Dviguba pilietybė savo šalininkų ir priešininkų turi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, dvigubos pilietybės kritikai aiškina, kad tai nelojalumas kilmės valstybei. Esą pilietybė yra privilegija, todėl jei būtų leidžiama dviguba pilietybė, nacionalinės pilietybės reikšmė sumenktų.
Dviguba pilietybė kritikuojama ir dėl piliečio civilinių, politinių bei socialinių teisių (pavyzdžiui, sveikatos apsauga, galimybė balsuoti), mat nebeaišku, kurioje valstybėje žmogus gali tomis teisėmis naudotis. Dviguba pilietybė neigiamai vertinama ir manančiųjų, kad taip gali būti vengiama mokesčių mokėjimo ar karinės prievolės.
Tačiau šie argumentai – teisingi tik iš dalies. Nors dviguba pilietybė iš tiesų kelia šiek tiek painiavos ir apkrauna įvairias tarnybas papildomais rūpesčiais, tarptautinė teisė numato, kaip išvengti piktnaudžiavimo atvejų.
Pavyzdžiui, siūloma, kad asmenys, turintys dvigubą pilietybę, visomis visateisio piliečio teisėmis, dalyvaujant tiek ekonominiame, tiek politiniame, tiek kultūriniame gyvenime, gali naudotis tik toje šalyje, kurioje nuolatos gyvena.
Na, o Europos Tarybos 1997 m. Strasbūre priimtoje Europos konvencijoje dėl pilietybės siūloma, kad asmenys, turintys dviejų ar daugiau valstybių pilietybę, karo tarnybos prievolę irgi vykdo tik toje šalyje, kurios teritorijoje nuolat gyvena.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. arvydas damijonaitis arvydas damijonaitis rašo:

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...