Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas paskelbė, kad šią vasarą Rio de Žaneire pirmąkart žaidynių istorijoje varžysis atskira pabėgėlių rinktinė, ir taip, jo žodžiais tariant, pasiuntė vilties žinutę visiems panašaus likimo žmonėms. 1948 m. į Londone vykusias žaidynes beldęsi iš agresorių pavergtų šalių pabėgę sportininkai tokios malonės nesulaukė, todėl surengė atskirą savo sporto šventę – Europos pavergtųjų tautų žaidynes.

Ambicijos, nesutarimai, nutrūkusios derybos, tikėtinas karinis konfliktas ir skilimas – šie pastaruoju metu prieš daugelio valią jau kasdieniais tapę žodžiai neaplenks ir Europos klubinio krepšinio. 15 metų trukusios paliaubos byra, o Senojo žemyno krepšinio klubams vis mąžta laiko apsispręsti, kuriuo keliu sukti. Į kuriamą Čempionų lygą eisi – su nežinomybe ir prasta ankstesne patirtimi susidursi, Eurolygai ar Europos taurei lojalumą parodysi – savai krepšinio federacijai lyg rakštis vienoj vietoj styrosi. Kur pasukti?

Jų ginklas, draugas ir priešas – liežuvis. Jų nėra daug, nes jokie universitetai nerengia, todėl visi sporto komentatoriai – kažkiek savamoksliai. Norėtum išsiaiškinti menką sportinę detalę, bet ar esi pasirengęs, kad artimiausias dvi valandas kitų temų nebus? Juk prisiliesi prie pomėgio, aistros, ne vienam šios profesijos atstovui pereinančios į lengvesnio ar sunkesnio laipsnio maniją ar pamišimą.

Septynerius metus iš eilės po pragariškų „Tour de France“ lenktynių paskutinio etapo Eliziejaus laukuose Paryžiuje ant garbės pakylos lipo Lance‘as Armstrongas – varžovų ir vėžio neįveikiamas dviratininkas legenda. Šią legendą pakirto dopingas, palikdamas nenuplaunamų dėmių ir sportininko biografijoje, ir garsių lenktynių istorijoje. Vietoj laimėtojo vardo – brūkšnys. Taip atrodo šimtametę tradiciją turinčių pačių prestižiškiausių daugiadienių plento dviratininkų lenktynių 1999–2005 m. istorijos lapas.

Kai Vilniuje dėl pirmojo šio sezono krepšinio trofėjaus kovojo senos priešininkės – sostinės „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ komandos, sirgaliai ir žiūrovai stebėjo ne mažiau įdomią ne tik žaidėjų, bet ir trenerių tarpusavio kovą. Abu beveik vienmečiai, abiem neseniai patikėtos vyriausiųjų vairininkų pareigos, abu panašiai impulsyvūs ir ekspresyvūs – į Tomą Pačėsą (44 m.) ir Šarūną Jasikevičių (rytoj, kovo 5-ąją, minintį 40-metį) TV kamerų objektyvai krypo ne rečiau nei į karštus įvykius aikštelėje.

Sporto pinigai išskirstyti, aistros šiek tiek atvėso, bet olimpinė ramybė iki metų galo, kol vėl priartės pinigų dalybų metas, netruks. Į garsiai ir rėksmingai valstybinės sporto institucijos vadovo ir sporto visuomenininkų virtą košę per šį laiką bus stengiamasi pridėti trūkstamų papildų, iš kurių bene svarbiausias – nustatyti, kas yra galutinis sprendimo priėmėjas. Bet skonis, košės irgi, – individualus dalykas. Kas vieniems pagrindinis patiekalo ingredientas – kitiems išvis nebūtinas.

Bendros Pinigų lygos TOP 20-ies klubų pajamos išaugo 8 proc. ir viršijo 6,6 mlrd. eurų, pasiekdamos naują rekordą, praneša “Deloitte” ir siūlo susipažinti su visu 20-tuku. Deja, tikėtis išvysti lietuviškus futbolo klubus šiame sąraše – neverta.

„Veido“ interviu su naujuoju Lietuvos futbolo federacijos prezidentu Edvinu Eimontu.

„Jeigu netikėčiau, kad dabartinę futbolo padėtį galima pakeisti, nebūčiau siekęs prezidento posto“, – dėsto naujasis Lietuvos futbolo federacijos vadovas 39-erių Edvinas Eimontas. „Aš esu futbolo fanatikas, nuo pat vaikystės man nereikėjo nieko, tik kamuolio ir bucų“, – sako naujasis futbolo rinktinės treneris 40-metis Edgaras Jankauskas. Tokios naujųjų Lietuvos futbolo figūrų deklaracijos šalies futbolo pelkyne. Tikėjimo ir fanatizmo sąjungų būna įvairių, bet šalies futbolui reikia tokios, kuri padėtų atsispirti nuo dugno ir šauti pirmyn, nes priekyje mūsų – ne tik karo draskoma Sirija, bet ir Šiaurės Korėja.

Pirmąjį kartu iškovotą Europos čempionato aukso medalį ką tik sulipdyta merginų irkluotojų dvivietė pamini nuoširdžiu bučiniu, kurį įamžinančios nuotraukos apskrieja laikraščius, žurnalus ir portalus. Iš dviejų žmonių sudaryta komanda – lyg šeima, kurioje galioja tokie pat bendravimo ir konfliktų modeliai. Ilgai kartu sportuojantys žmonės supanašėja, o jų vardų ir pavardžių kombinacija tampa tokia įprasta, kad išgirdęs vieną nejučia ištari ir antrą. Kaip tokią porą sulipdyti? Kartais treneriams tinka ne tik psichologijos, bet ir chemijos vadovėliai.

Kelionės. Černobylis gali būti vadinamas tiek ekologinės katastrofos paminklu, tiek sovietinės valdžios neveiklumo ir melo nelaimės akivaizdoje simboliu. Tačiau šiandien čia krypsta ne vieno keliautojo, trokštančio ekstremalesnių įspūdžių, akys.