2016 Kovo 26

#Veidoarchyvas

Europos krepšinyje – karo būgnai

veidas.lt

"Shutterstock" nuotr.

Inga NECELIENĖ

Ambicijos, nesutarimai, nutrūkusios derybos, tikėtinas karinis konfliktas ir skilimas – šie pastaruoju metu prieš daugelio valią jau kasdieniais tapę žodžiai neaplenks ir Europos klubinio krepšinio. 15 metų trukusios paliaubos byra, o Senojo žemyno krepšinio klubams vis mąžta laiko apsispręsti, kuriuo keliu sukti. Į kuriamą Čempionų lygą eisi – su nežinomybe ir prasta ankstesne patirtimi susidursi, Eurolygai ar Europos taurei lojalumą parodysi – savai krepšinio federacijai lyg rakštis vienoj vietoj styrosi. Kur pasukti?

Ano 2001-aisiais patirto pralaimėjimo, kuris vos po vieno sezono pasibaigė abiejų lygų susijungimu ir visišku ambicingosios Suprolygos žlugimu, Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) nepamiršo ir Europos krepšinio lygų sąjungai (ULEB) neatleido. Nugvelbusi iš FIBA panosės Eurolygos pavadinimą, teisę rengti stipriausią klubinį čempionatą ir antrą pagal pajėgumą Europos taurės turnyrą, vargu ar ULEB galėjo tikėtis nuoširdžios ir amžinos draugystės su FIBA.

FIBA, viršesnei sporto organizacijai, Europoje beliko tenkintis trečiu pagal pajėgumą krepšinio turnyru – Iššūkio taurės rengimu, bet ir į jį be įspėjimo buvo pasikėsinta.

Po 2001 m. Miunchene tarp FIBA ir ULEB įtvirtintų paliaubų pirmosios žiežirbos tarp abiejų krepšinio organizacijų plykstelėjo 2007-aisiais, kai ULEB nusprendė išplėsti Europos taurės dalyvių skaičių iki 54. Stipresnėms komandoms perėjus į ULEB turnyrą, FIBA rengiamo čempionato prestižas dar labiau smuko.

Kur susijungė, ten ir išsiskirs

Šįkart FIBA nusprendė Europos krepšinio pamatus sujudinti iš kito flango – imtis nacionalinių rinktinių reikalų, kuriuos tvarko jai pavaldžios šalių krepšinio federacijos. Jau kitąmet atranka į 2019 m. pasaulio čempionatą vyks naujoviškai – žaisti atrankos mačų rinktinės turės susitikti ir klubinio sezono metu, iš viso per dvejus metus tam turės būti numatyti vadinamieji šeši langai.

Prieš tokį sumanymą piestu stojo ne tik Eurolyga, kitų stiprių krepšinio turnyrų organizatoriai, bet ir Šiaurės Amerikos krepšinio lyga (NBA), o su ja FIBA vadovams vargu ar iš viso pavyks susitarti. Ir kas galėtų paneigti, jog NBA, savarankiškos ir kur kas turtingesnės bei galingesnės nei pati FIBA, pavyzdys nebuvo pirminis akstinas kažką kuo skubiau keisti, kad būtų pažabota kasmet vis didėjanti ULEB galia. Beliko šį ketinimą įvilkti į gražius sportinius drabužius.

Nuo kitų metų dėl olimpinių kelialapių bus kovojama tik pasaulio čempionatuose, o kas ketverius metus vyksiančios Senojo žemyno krepšinio batalijos tebus mūšis dėl garbės. Taip buvo suduotas dar vienas smūgis Europos krepšinio vadovams. Taigi jau aišku, kad pernai Lietuvos krepšininkų Europos čempionate pelnytas sidabras, sykiu atvėręs duris į olimpines žaidynes, buvo paskutinė tokia galimybė. Ją FIBA nuo kito olimpinio atrankos ciklo tiesiog atima.

Kuo dar neįtiko ULEB? Tuo, kad trečius metus į FIBA sąskaitą nemoka sutarto 400 tūkst. eurų metinio mokesčio, o abu ULEB rengiami krepšinio turnyrai – tikras chaosas, nes esą kas sezoną komandoms vis kitaip dalijamos vietos juose, dėl to, FIBA atstovų įsitikinimu, į Europos krepšinį pirmiausia reikia grąžinti sportinį principą ir harmoniją.

Iš pradžių buvo skelbiama, kad naujasis FIBA projektas – suprantama, harmoningas ir nepažeidžiantis jokių principų – bus pristatytas šių metų gegužę, bet pamačiusi sparčius Eurolygos žingsnius nusprendė nesnausti ir FIBA. Taigi jau šį pirmadienį, vasario 8-ąją, Miunchene bus pasirašyti naujosios FIBA Čempionų lygos steigimo dokumentai. Tame pačiame Miunchene, kuriame 2001 m. FIBA buvo priversta kapituliuoti ir suraityti parašus ant susitaikymo su Eurolyga dokumentų.

„Kiek yra tekę bendrauti su klubais, kurių vadovai nepasikeitė nuo ano Europos klubinio krepšinio skilimo prieš 15 metų, visi mato lygiai tą patį – vandens drumstimas ir jokio konkretumo. Netgi yra keletas tų pačių žmonių, kurie dirbo ir prie Suprolygos turnyro, ir prie dabartinio Čempionų lygos“, – kolegų pastebėjimais dalijasi „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Kur du pešasi, turėtų laimėti trečias

ULEB pareiškus, kad nuo kito sezono bus stiprinamas pajėgiausias klubinio krepšinio Eurolygos turnyras ir jame žais ne dabartinės 24, o tik 16 komandų, pasigirdo nepatenkintų balsų, kad taip kuriama išrinktųjų lyga, į kurią patekti beveik neįmanoma. Teisybės čia yra: joje dešimt metų žais visada tas pats dėl vietos nebesijaudinsiantis vienuoliktukas, apdovanotas ilgalaikėmis A licencijomis ir solidžiomis kasmetėmis piniginėmis injekcijomis. Nors likusios penkios komandos keisis, belieka mažai sportinio principo.

„Stabili vieta, žinomi varžovai, finansinė lygos parama – matome tik pliusus. Nors padėtis nesikeis ir turbūt turėsime vieną mažiausių biudžetų Eurolygoje, pas mus atvažiuos 15 stipriausių Europos komandų. Finansinė nauda susidės iš dviejų dalių: pirmiausia atvykus stipriems varžovams parduosime daugiau bilietų, antra, gausime tiesioginę paramą iš Eurolygos – ji turėtų padidėti daugiau nei trečdaliu“, – naujos ilgalaikės sutarties naudą komentuoja P.Motiejūnas.

Klaipėdos „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas įsitikinęs, kad tokios komandos kaip „Žalgiris“ ir yra tas trečiasis, kuris dviem tarpusavyje susipešus laimi. „Pasirašydamas dešimties metų sutartį po 3,6 mln. eurų kasmet „Žalgiris“ Eurolygą jau laimėjo. Tai labai patrauklios sąlygos. Gal ir kiti mūsų klubai gaus galimybę pasirašyti ilgesnes sutartis geresnėmis sąlygomis – su ULEB Europos taurės ar FIBA turnyro rengėjais“, – viliasi O.Kurauskas.

Uostamiesčio krepšinio ekipos direktorius šiame mūšyje įžvelgia ir daugiau potencialių laimėtojų. Visų pirma – pačių klubų, į kuriuos tiek viena, tiek kita lyga atsigręžė ir panoro išklausyti. ULEB rengiamas Europos taurės turnyras jau seniai prašėsi būti atnaujinamas, todėl Eurolyga, nelaukdama, kol komandos ims bėgti pas konkurentus, pristatė nuo kito sezono gerokai patrauklesnę Europos taurę: susitraukus Eurolygai joje bus ir galingesnių varžovų, ir finansinės paskatos, nes iki šiol piniginiu požiūriu dalyvavimas šiame turnyre tebuvo klubų prestižo reikalas.

Paankstinta ir burtų traukimo ceremonija – dabar Europos taurės burtai bus traukiami kartu su Eurolyga vasarą, o ne rudenį kaip anksčiau. „Labai svarbu klubams, rėmėjams, abonentus ketinantiems įsigyti sirgaliams žinoti, su kuo komanda žais, kiek bus rungtynių“, – dar vieną pranašumą įžvelgia O.Kurauskas.

Jo manymu, Eurolyga mažiau kalba ir daugiau daro: pasakė, kad keisis, tobulės – rado naują rėmėją, kuriuo tapo JAV draudimo ir reklamos kompanija IMG, pasirašė dešimties metų 872 mln. eurų sutartį, iš kurių Eurolygos klubams per dešimtmetį bus atseikėta 360 mln. eurų, ir atskleistas kortas padėjo klubams svarstyti ant stalo. O FIBA apie generalinį rėmėją jau daugiau nei metus tik kalba.

Kitas pliusas – kuo daugiau aukšto lygio turnyrų, tuo daugiau mūsų šalies klubų galės vienuose ar kituose dalyvauti. Juk ir FIBA šneka ne apie vieną, o apie du čempionatus: jų įsitikinimu, Eurolygą numarinsiančią Čempionų lygą ir antrą turnyrą, kuriame kovos menkesnio pajėgumo ir iš pirmojo iškritusios komandos.

Kas galėtų paneigti, kad prie įdomaus, intriguojančio šiųmečio LKL čempionato tam tikra prasme neprisidėjo FIBA, kurios rengiamose Iššūkio taurės varžybose sėkmingai dalyvauja trys Lietuvos ekipos – Utenos „Juventus“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“ ir pasirodymą jau baigę „Šiauliai“.

Medžioklė įgauna pagreitį

Visai netrukus FIBA turės atskleisti turimą amuniciją, nes tuščiai žvanginamais ginklais komandas iš Eurolygos bus sunku išvilioti. Nors iki šiol naujosios FIBA krepšinio lygos vizija gaubiama tirštos miglos skraiste, vasario 8-ąją į Miuncheną vyksiantys kviestiniai svečiai, tarp kurių bus ir Klaipėdos „Neptūno“, ir greičiausiai Vilniaus „Lietuvos ryto“ atstovų, tikisi išgirsti daugiau aiškumo.

Ar pagaliau bus pristatytas mistinis generalinis rėmėjas, kurio kasmet investuosimos sumos jau paskelbtos, o štai jis pats – dar nerastas? Kokia rengimo sistema bus pasirinkta, ar žinomos bent kelios šioje lygoje dalyvausiančios komandos, koks prizų fondas, finansinės dalyvavimo sąlygos – ties visais šiais klausimais kol kas styro klaustukai.

Miunchene bus ir daugiau lietuvių: FIBA pavaldžios Lietuvos krepšinio federacijos (LKF), Lietuvos krepšinio lygos atstovų. LKF jau rekomendavo mūsų klubams apsvarstyti galimybę dalyvauti FIBA turnyre.

„Labai svarbu, kas kokioje šalyje rengia nacionalinius čempionatus – krepšinio federacija ar, kaip mūsų atveju, atskira struktūra. Jeigu atskira organizacija, tada federacija gali teikti tik siūlymą apsvarstyti galimybę dalyvauti FIBA turnyre. Jeigu nacionalines pirmenybes rengia pati krepšinio federacija, kaip yra Prancūzijoje, jiems galima nurodyti, kokiame turnyre dalyvauti“, – paaiškina O.Kurauskas.

O paklaustas, kaip šis FIBA nurodymas susijęs su harmonija Europos krepšinyje ir sportiniais principais, atsako: „Ten, kur vyksta karas, gražių dalykų nebūna.“

Po 2000–2001 m. sezono į viršų taures kėlė dvi stipriausiais Senojo žemyno klubais save vadinusios ekipos. Tuometis Bolonijos „Kinder“ po karštos net penkerių rungtynių finalo serijos įveikė du lietuvius savo gretose turėjusią „Tau Ceramica“ komandą ir tapo pirmaisiais naujosios Eurolygos čempionais, o Tel Avivo „Maccabi“ Suprolygos čempionų vardams užsitikrinti pakako vieno finalinio mačo, kuriame jie įveikė Atėnų „Panathinaikos“. Tikėtina, kad kitąmet panaši istorija pasikartos. Ar ilgai išsiteks du čempionai vienoje Europoje?

Eurolygos klubai – iš dalies neliečiami

Žalgirio“ krepšinio klubo direktorius Paulius Motiejūnas

Kai žinai, ko nori, mažiau mėtaisi. Sunku suprasti, kam naudinga tokia situacija ir kur ji nuves, nes krepšiniui ji visiškai nenaudinga. 15 metų gyvuojanti Eurolyga kasmet iki 10 proc. didina pajamas. FIBA nesėkmingai rengė trečiąjį pagal pajėgumą čempionatą, todėl Europos taurės turnyras automatiškai kilo aukščiau.

Mūsų akimis, tai daugiau FIBA galios parodymas ir noras labiau kontroliuoti krepšinį – ne tik rinktines, federacijas, kas yra normalu, bet dabar rankos tiesiamos ir į klubinį krepšinį. Tik šioje srityje nei sėkmingos patirties jie turi, nei didelės finansinės naudos galėtų tikėtis, nei gražios perspektyvos, kad būtų verta eikvoti energiją ir pinigus. Todėl sunku suprasti, kokiam tikslui norima į klubinį krepšinį lįsti.

Krepšinis niekada nebus toks pelningas kaip futbolas. Jeigu čia kyšotų verslo interesai, būtų aišku, kad dėl didelių pinigų sumų konkuruoja dvi struktūros, bet FIBA tiek pinigų neturi – neturi nei rėmėjo, nei aiškios vizijos, kaip sumanytą projektą įgyvendins.

Turbūt pagrindinė naujos lygos steigimo priežastis – naujasis FIBA projektas, pagal kurį kaip futbole atsiras vadinamieji langai rinktinėms susitikti ir žaisti, taigi vidury sezoninio krepšinio komandos turės atiduoti žaidėjus nacionalinėms rinktinėms. Kadangi Eurolygos klubai to nesutiko daryti, užuot ieškojusi kompromiso, FIBA sugalvojo telkti į Eurolygą nepatenkančius klubus ir juos tarpusavyje kiršinti.

Laimėtojų čia nebus. Bus daug sumaišties, grasinimų, destrukcijos, nestabilumo eskalavimo, neaiškumo – krepšinio sirgaliams, federacijoms. Jau dabar FIBA grasina, kad jų organizuojamam turnyrui pasirinkti bus daroma įtaka per šalių krepšinio federacijas. Tie klubai, kurie pasirašę ilgalaikes sutartis su Eurolyga, iš dalies yra neliečiami, tad tikėtina, per nacionalines federacijas nebebus gąsdinami. Bet gyvename teisinėje valstybėje, ES, o pagal ES teisę juridinis vienetas, toks kaip federacija ar ta pati FIBA, negali liepti klubams žaisti tam tikrame turnyre.

Bus panaši padėtis kaip prieš 15 metų. Vieni eis į vieną, kiti į kitą pusę, abi lygos kažkaip gyvuos. Tie, kurie neišsigąs grasinimų, liks su Eurolyga ir Europos taure, o tos šalys ir klubai, kurie supyks, pasijus už borto ar patikės naujuoju projektu, eis į kitą pusę. Klausimas, kiek vieni ir kiti surinks komandų, kokio jos bus lygio ir kiek laiko dvi lygos gyvuos.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...