Šiemet „Snoro“ banko istorija narpliojama tipiškai lietuviškai: gana neskaidriai ir visai panašiai kaip dauguma ankstesnių bankroto atvejų.

Užsitęsęs lėto augimo laikotarpis Europoje yra aiškus rodiklis, kad standartiniai sprendimai, kai turtinga „šiaurė“ maitina neturtingus „pietus“, jau nebetinka.

Dabar bandoma pavaizduoti, esą sprendimas dėl vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atleidimo – tai kaži koks „karas“ dėl įtakos tarp prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus.

Nesuprantu, kodėl taip reikia tradicinei šeimai priešintis? Ko bijot? Atsakomybės? Prarasti kažkokią mistinę laisvę?

Nepaisant įvairių priemonių, skatinančių didesnę moterų integraciją darbo rinkoje, dailiosios lyties atstovės sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo nei vyrai.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra energetinė sala Europos Sąjungoje, kuri dujas gauna iš vieno monopolinėmis sąlygomis veikiančio tiekėjo.

“Daugybė gerų idėjų žlunga, daugybė puikių projektų vėluoja dėl ydingos viešųjų pirkimų tvarkos Lietuvoje.

Artėjant Kovo 11-ajai savaitraštis „Veidas“ paskelbė Lietuvos gyventojų apklausą, kuri parodė, kad beveik 90 proc. gyventojų bent kartais didžiuojasi esantys lietuviai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis išaugo 2,5 proc.

Dvidešimt metų reikėjo savarankiškai nugyventi vien tam, kad pagaliau pamatytume, kokią didžiulę žalą mums padarė sovietmetis, ir suvoktume, kaip ją taisyti.

Europos Sąjungai nepavyksta išsiieškoti milijardų nesąžiningai panaudotų eurų, iki šiol nėra patikimų duomenų, kurie bent jau padėtų nustatyti sukčiavimo mastą, o kai kurios valstybės narės labai nenoriai teikia informaciją apie išaiškintus nesąžiningus lėšų panaudojimo atvejus, – tokius nerimą keliančius faktus išsiaiškinau rengdamas pranešimą Europos Parlamente apie kovą su sukčiavimu Europos Sąjungoje.