Mintis įvertinti knygų keliamą pavojų gali atrodyti keista – juk jos yra informacijos, žinių ir idėjų šaltinis bei svarbi mokymosi ir tobulėjimo priemonė. Tačiau ar visose knygose pateikiamos idėjos yra naudingos ir negali pakenkti valstybei?

Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse valstybėse, Antrojo pasaulinio karo metų įvykiai pakeitė daugelio likimus. Kazys Bobelis, 1944 m. pasitraukęs į Vakarus ir tęsęs medicinos studijas Graco ir Tiubingeno universitetuose, įvardytinas DP (~displaced persons~) kartos žmogumi. Jis gerai žinojo dar 1940 m. JAV prezidento Franklino Roosevelto išdėstytą poziciją: „Lietuva neprarado savo nepriklausomybės, Lietuvos nepriklausomybė sustabdyta tik laikinai.“

Šią savaitę sulaukėme dviejų žinių apie atliekas: privačiam investuotojui išduotas leidimas Vilniuje statyti atliekų deginimo gamyklą, o Aplinkos ministerija norėtų įvesti naujus mokesčius – tiek už atliekų deginimą, tiek už jų perdirbimą, t.y., rūšiavimą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel per rugsėjo 22 d. vykusius rinkimus užsitikrino teisę trečią kadenciją vadovauti šalies vyriausybei. Jeigu A.Merkel išlaikys kanclerio postą iki 2017 m., tada ji taps ilgiausiai šaliai vadovavusia Europos lydere moterimi.

Prieš dešimt dienų Lietuvoje padarytas trigubas nusikaltimas, kai buvo išžaginta ir automobilyje gyva sudeginta septyniolikmetė mergina, nepaliko abejingų.

Prieš 10 metų, oranžinės revoliucijos laikotarpiu, niekas negalėjo pagalvoti, kad Vladimiras Janukovyčius taps Ukrainos varomąja jėga į Europos Sąjungą.

Išsukdami Darbo partijos vadovus nuo teisinės atsakomybės, socialdemokratai užsitikrintų “darbiečių” dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje, balsus už biudžetą ir agitaciją už A.Butkevičių per prezidento rinkimus.

NATO misija Afganistane įkliuvo į užburtą ratą: tęsti jos dėl didėjančio aukų skaičiaus ir milžiniškų išlaidų nebeįmanoma, tačiau pasitraukimas šalyje veikiausiai lems dar vieną chaoso bangą.

Cheminis ginklas, tapęs necivilizuoto pasaulio simboliu, suvokiamas kaip absoliučiai smerktinas, tačiau žmonija visiškai jo neatsisakys, nes jis, kaip ir atominė bomba, ir toliau bus naudojamas politiniam spaudimui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi akivaizdžiai ketina užkirsti kelią premjero Algirdo Butkevičiaus pastangoms susitarti su „Gazpromu“ Lietuvos nuolaidų sąskaita.

Terminą, kada paskelbs, ar Lietuva statys naują atominę elektrinę, ši Vyriausybė nukėlė jau šeštą kartą.