Apeliacinio teismo teisėjai, nagrinėjantys ir Viktoro Uspaskicho bei jo bendrų, ir prokurorų skundus Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, sprendžia ne tik konkrečių teisiamųjų, bet ir visos teismų sistemos nepriklausomumo bei Lietuvos demokratijos ateitį.

„Tu žinok, dėl Gapšio jau viskas sutarta – jis bus išteisintas, todėl taip drąsiai ir laikosi“, – prieš porą savaičių apstulbino senas pažįstamas, kuris, perskaitęs mano komentarą „Socialdemokratai – ant Darbo partijos akiplėšų pavadėlio“, nutarė pasidalyti savomis žiniomis.
Minimas pažįstamas, dėl savo darbo specifikos nuolat palaikantis tiek dalykinius, tiek neformalius ryšius su įtakingais Seimo ir Vyriausybės nariais, taip pat – su teisininkais, žodžiais paprastai nesišvaisto, o anksčiau iš jo gauta informacija paprastai pasitvirtindavo. Tad beliko perklausti: kas ir su kuo sutarė? „Su teisėjais. Ir su socialdemokratais. Viktoras Uspaskichas davė šiems garbės žodį, kad jeigu kokiu nors būdu bus išsuktas šioje byloje – ar išteisintas Apeliaciniame teisme, ar bausmė iš realaus laisvės atėmimo bus pakeista lygtine, jis pasitrauks iš politikos, – taip manasis pažįstamas aiškino viename neformaliame pasisėdėjime išgirstą naujieną. – O Vytautas Gapšys turi būti visai išteisintas, kad socialdemokratams nereikėtų spręsti, kaip balsuoti dėl konservatorių jam inicijuotos interpeliacijos: jeigu teismas pasako, kad jis nekaltas, socialdemokratai ramiai balsuoja prieš ir nerizikuoja, jog artėjant biudžeto priėmimui ir prezidento rinkimams gali griūti koalicija“.
Suabejojęs, ar tai įmanoma, nes Darbo partijos juodosios buhalterijos byla rezonansinė, įdėmiai stebima ir prezidentės, ir žiniasklaidos, ir visuomenės, buvau patikintas, kad dėl paties V.Uspaskicho ir Vitalijos Vonžutaitės tikrumo dar nėra, tačiau dėl dabartinio Seimo vicepirmininko V.Gapšio, kuris pirmoje instancijoje nuteistas tik pinigine bauda, bet ne laisvės atėmimu, sutarimas – geležinis, mat jo išteisinimu socialdemokratai suinteresuoti netgi labiau už V.Uspaskichą. Nes tai – jų valdžios išsaugojimo klausimas.
Nemažai galvojau, prieš apsispręsdamas, ar verta šį pasakojimą, tegu išgirstą iš patikimo šaltinio, bet savo esme vis dėlto gandą, paskelbti viešai. Konsultavausi su teisininkais, kiek toks už sukčiavimą į finansines aferas nuteistųjų Darbo partijos vadovų išsukimas Apeliaciniame teisme įmanomas praktiškai. Sako, mažai tikėtina, bet vis dėlto neatmestina galimybė. Tad reikia rašyti.
Mažai tikėtina, nes V.Uspaskicho ir jo bendrų teismas, kaip jau minėta, stebimas su ypatingu dėmesiu, byla savo esme – pakankamai aiški ir neprieštaringa, liudininkai, priešingai nei Rolando Pakso byloje, savo parodymų nekeitė, kad teisėjai turėtų politinių simpatijų Darbo partijai (velgi, priešingai nei R.Pakso byloje), nepastebėta. Tad nuteistųjų išteisinimas Apeliaciniame teisme arba žymus bausmių jiems sumažinimas neabejotinai sukeltų didžiulį skandalą, o šiuo metu veikianti teisėjų atrankos tvarka užkirstų teisėjams, priėmusiems Darbo partijos vadovams palankų sprendimą, tolesnės karjeros galimybes.
Tuo labiau kad iš Apeliacinio teismo kylant aukštyn Seimo pritarimo jau nebereikia, tad nei socialdemokratai, nei “darbiečiai” teisėjų karjerai įtakos turėti nebegalėtų – tik prezidentė Dalia Grybauskaitė. O jos požiūris į susikompromitavusius teisėjus gerai žinomas, kaip ir faktas, kad ji ketina prezidentauti dar vieną kadenciją.
Be to, Darbo partijos juodosios buhalterijos byla Apeliaciniame teisme veikiausiai nesibaigs, dar bus kasacija – ar iš V.Uspaskicho advokatų, ar iš prokurorų pusės, kurie, be abejo, nėra patenkinti tuo, kad Vilniaus apygardos teismas išsuko nuo atsakomybės Darbo partiją, kaip juridinį asmenį, tad veikiausiai prašys nagrinėti bylą iš naujo, grąžinant į pirmos instancijos teismą. O kasacijos svarstymas vyks Aukščiausiajame Teisme, kurio teisėjus paveikti labai sudėtinga.
Neatmestina – nes kai į teismus įsikiša politika ir dideli pinigai, būna visko, ir ne tik Lietuvoje. Nėra abejonių, kad ir V.Uspaskichas, ir jį ginantys vieni geriausių Lietuvos advokatų šiuo metu daro viską ir naudoja visus turimus įtakos svertus, norėdami pasukti teismo eigą savo naudai. Jeigu prie V.Uspaskicho palaikymo komandos prisideda dar ir socialdemokratai, kurių rankose, beje, ir Teisingumo ministerija, ir Seimo Teisės bei teisėtvarkos komitetas, o galvoje viena mintis – per prezidento rinkimus nuversti D.Grybauskaitę, tai visko gali būti. Dvigubo spaudimo Apeliacinio teismo teisėjai gali ir neatlaikyti.
Socialdemokratų “pasijungimas” gelbėti V.Uspaskichą ir jo bendrus būtų suprantamas. Jie mąsto, iš savanaudiškų pozicijų žiūrint, gana logiškai: išsukdami Darbo partijos vadovus nuo teisinės atsakomybės jie užsitikrina “darbiečių” dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje, balsus už prezidento rinkimų biudžetą ir agitaciją bei balsus už Algirdą Butkevičių per prezidento rinkimus. O užėmę Prezidentūrą socdemai įgyja visų teisėsaugos institucijų (kurios šiuo metu labiausiai gadina gyvenimą ir jiems, ir kitiems koalicijos partneriams), įskaitant teismus, kontrolę. Tuomet galima likusius dvejus su puse metų valdžioje išdarinėti, ką nori.
Tačiau toks mąstymas būtų labai primityvus, nes V.Uspaskichas, išsaugojęs laisvę, nedelsiant užsiliptų socialdemokratams ant galvos. Galimas dalykas, kad jis netgi formaliai tesėtų žodį ir pasitrauktų iš Seimo ir Darbo partijos. Tačiau tai nereikštų, kad jis nustotų vadovauti šiai partijai per savo statytinius (kad ir tą patį jam laisvę skolingą V.Gapšį). Juk toks periodas V.Uspaskicho politinėje karjeroje jau buvo, kai jis vadovavo saviškiams slapstydamasis Maskvoje, o šie klusniai vykdė, ką ponas liepia, netgi spaudos konferencijose Rusijoje Lietuvą dergė.
Svarbiausia, toks akivaizdus Darbo partijos nebaudžiamumas – sukčiaujant dėl pinigų rinkimams, perkant rinkėjų balsus – per kitus Seimo rinkimus išvirstų tikra juodųjų pinigų ir korupcijos bakchanalija, kai rinkimų rezultatai būtų perkami ir klastojami taip pat įžūliai ir atvirai, kaip šiuo metu Rusijoje. Tai būtų demokratijos Lietuvoje pabaiga. Dabartiniams socialdemokratams, kurių partijos vadovybėje sėdi atviri Rusijos interesų lobistai, demokratijos Lietuvoje likimas vargu ar rūpi. Tačiau teisėjams turėtų rūpėti, nes be demokratijos nebūna teisingumo.