2013 Spalio 07

Giedrius Janauskas

JAV lietuviai stūmė Lietuvos laisvės bylą į tarptautinį lygmenį

veidas.lt

Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse valstybėse, Antrojo pasaulinio karo metų įvykiai pakeitė daugelio likimus. Kazys Bobelis, 1944 m. pasitraukęs į Vakarus ir tęsęs medicinos studijas Graco ir Tiubingeno universitetuose, įvardytinas DP (~displaced persons~) kartos žmogumi. Jis gerai žinojo dar 1940 m. JAV prezidento Franklino Roosevelto išdėstytą poziciją: „Lietuva neprarado savo nepriklausomybės, Lietuvos nepriklausomybė sustabdyta tik laikinai.“
Ši nuostata, kaip ir JAV Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politika, šaltojo karo metu skatino daugelį išeivių aktyviai dalyvauti visuomeninėje politinėje veikloje JAV. Būtent lobistinė lietuvių veikla, orientuota į JAV Kongreso, aukščiausių pareigūnų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijų narių skatinimą kelti okupuotų Baltijos valstybių bylą, įgavusi pagreitį šaltojo karo laikotarpiu, tapo instrumentu K.Bobeliui veikti politinėje erdvėje.
Po Antrojo pasaulinio karo JAV etninės grupės ėmėsi daug didesnio nei lig tol spaudimo užsienio politikos srityje. 1953 m. bendruomenių rūmuose sudarytas specialus komitetas Baltijos valstybių okupacijai tirti, istoriografijoje vadinamas Ch.J.Kersteno komitetu. Po atliktų tyrimų jis paskelbė, kad Baltijos šalys okupuotos Sovietų Sąjungos panaudojus jėgą. Tačiau stipriausios tuo metu lietuvių politinės jėgos ALT, LDT ir VLIK‘as neturėjo galimybių paveikti šio komiteto sprendimo į galutines rekomendacijas neįtraukti siūlymo iškelti Baltijos valstybių aneksijos klausimą Jungtinėse Tautose.
Sovietų jėgos demonstravimas ir spaudimas, vos tik pavergtos tautos imdavusios bruzdėti, davė Vakarams suprasti, kad reikia gerai apgalvotos Vakarų politinės elgsenos. JAV Senato ir Atstovų Rūmuose 96 Kongrese (1976–1978 m.) priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo ginti baltiječių laisvės reikalus, leista transliuoti į Sovietų Sąjungą „Amerikos balso“ ir „Laisvės radijo“ laidas gimtosiomis jų kalbomis, viešomis progomis kartota JAV pozicija dėl Baltijos valstybių, JAV ambasadoriui Maskvoje ir JAV vyriausybės kabineto lygio pareigūnams neleidžiama lankytis Pabaltijyje, o JAV spausdinamuose žemėlapiuose Lietuva, Latvija ir Estija žymimos kaip nepriklausomos valstybės.
Lietuvių išeivijoje pagrindinis siekis buvo atgauti Lietuvai valstybingumą. Tačiau jis skatino ieškoti įvairių veikimo būdų, kurie dažniausiai tapdavo daugybės JAV lietuvių organizacijų nesutarimų priežastimi. VLIK’o ir dr. K.Bobelio vaidmuo kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomos valstybės stiprinimo – labai svarus. 1952 m. įgijęs teisę verstis medicinos praktika, vėliau dėstęs Čikagos medicinos mokykloje, vadovavęs ligoninėms, visą nuo tiesioginio darbo ir šeimos likusį laiką jis skyrė visuomeninei veiklai: 1962–1976 m. buvo JAV Lietuvių bendruomenės tarybos narys, 1970–1978 m. vadovavo Amerikos lietuvių tarybai, 1979–1992 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. Atsidavimas VLIK’ui, 1941–1944 m. aktyvi kova prieš komunistinę ir nacistinę ideologijas Lietuvoje atskleidžia K.Bobelio vertybinį pasaulį.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...