2012 Vasario 11

Vasario vernisažai

veidas.lt


Sostinės parodų salėse – autentiški praėjusių amžių Lietuvos atvirukai ir muzikalios drobės.

Praėjusią savaitę Lietuvos nacionaliniame muziejuje visuomenei pristatyta garsaus architekto ir meno Algimanto Miškinio dovanotas mažosios lituanistinės ikonografijos rinkinys. Jame – maždaug 23 tūkstančiai Lietuvos miestų ir miestelių fotografijų ir atvirukų, kolekcininko kruopščiai kauptų pusę amžiaus. Šią kolekciją profesorius naudojo ir savo moksliniams tiriamiesiems darbams iliustruoti: jis parašė net 26 monografijas, tyrinėjančias Lietuvos urbanistikos paveldą.
Senų nuotraukų ir piešinių taip pat galima išvysti Energetikos ir technikos muziejuje, kur rodoma Lietuvos jūrų muziejaus keliaujanti paroda “Klaipėdos burinis laivynas”. Pirmieji burlaiviai Memelyje atsirado XIII a. ir tarnavo Livonijos ordinui priklausančiai piliai. Tik XVI a. viduryje, kai Klaipėda priklausė Prūsijos valstybei, turtingi klaipėdiečiai ėmė statyti didesnius burlaivius, kuriais pasiekdavo net Ispanijos krantus. Burlaivių epochos aukso amžius, susijęs su masiniu medienos eksportu, prasidėjo XVIII a. viduryje: tuomet klaipėdiečių laivynas išaugo iki 98 burlaivių. Kartu kūrėsi laivų vinių ir inkarų kalvių, virvių ir linų vijikų, burių siuvėjų cechai. Tačiau burlaivius negailestingai išstūmė garlaiviai: jau dvidešimto amžiaus pradžioje Klaipėdoje neliko nė vieno krovininio jūrinio burlaivio.

Muzika ir tapyba

Jei pasiilgote menų, galite sukti į Savicko paveikslų galeriją, kurioje žiūrovų laukia nauja šeimininko tapyba. Pats Raimondas Savickas tvirtina, kad paveikslams jį įkvėpė garsų ir muzikos pasaulis, kurį aukština net labiau negu tapybą. Todėl drobėse – daug šokėjų, muzikantų ir jų instrumentų.
Į muzikos pasaulį nusitaikė ir jaunosios kartos daillininkas Konstantinas Gaitanži, kurio paroda „Dead Rock Star“ šį antradienį atvers duris „Meno nišoje“. Menininkas išgalvojo niekada neegzistavusią roko žvaigždę Zedą Kowalskį ir įvairiomis meno priemonėmis sukūrė jo biografiją – nuo vaikystės iki šlovės viršūnės. Pristatomas netgi videofilmas, kuriame neva Zedo grupės nariai dalijasi savo prisiminimais, o pats K.Gaitanži groja išderinta elektrine gitara, vaizduodamas atgimusią muzikanto šmėklą.
Tą patį antradienio vakarą Pamėnkalnio galerijoje atidaroma Broniaus Gražio tapybos paroda „Medžio metai“ – jau aštuonioliktoji šio menininko autorinių parodų sąraše. Joje eksponuojami naujausi Vilniaus dailės akademijos dėstytojo darbai.

Kunigaikščių Sapiegų garbei

Pasitikdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vilniaus paveikslų galerija pakvies į tarptautinę parodą „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės… Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“. Parodoje ketinama pristatyti beveik šimtą Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų. Autentiški XVI–XIX a. eksponatai ir ikonografinė medžiaga atskleis išskirtinius šios giminės iškilių atstovų nuopelnus Vidurio Rytų Europos kraštų meniniam bei kultūriniam paveldui, Lietuvos valstybingumo raidai.
Septyniolikoje istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. Net 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų – Lietuvos valstybės senatoriai, taip pat buvo 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių – t. y. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausybės vadovų. Sapiegos taip pat užimdavo ministrų, aukštų urėdininkų postus, buvo kariuomenės vadai. Trys Sapiegų atstovai buvo vyskupai, keliolika dirbo vaivadomis ir kaštelionais. Apskritai užimtų svarbiausių pareigybių skaičiumi Lietuvoje Sapiegos nusileido tik Radviloms.
Vakarų Europoje parodos, skirtos žymiausioms valdovų dinastijoms ir didikų giminėms, jau tapo savotiška mada. Sapiegoms skirtai parodai eksponatus skolina daugiau negu dešimt Lietuvos bei Lenkijos kultūros paveldo institucijų: muziejų, bibliotekų, archyvų ir bažnyčių. Jie išsamiai nušvies šios giminės genealogiją, valstybinę veiklą, atskleis Sapiegas kaip meno ir mokslo mecenatus bei dailės kolekcininkus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...