2010 Rugpjūčio 20

Autorinės teisės

Vartotojo kišenė tuščios laikmenos mokesčio nepajustų

veidas.lt

"Veido" archyvas

Kultūros ministerijoje praėjusį penktadienį toliau svarstytos Vyriausybei siūlomos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 ir 23 straipsnių pataisos, kuriomis siūloma išplėsti kompensavimo autoriams bazę už vienkartinį kūrinių kopijavimą asmeniniams tikslams. Ketinama “tuščios laikmenos mokesčiu” apmokestinti moderniąsias laikmenas, nes vaizdo ir garso įrašų kasetės bei kompaktinės plokštelės jau tampa technologine atgyvena ir jas įsigyjantieji pinigų autoriams nebeprikaupia.

Šių metų pradžioje agentūros LATGA-A, asociacijos AGATA ir Kultūros ministerijos iniciatyva atliktas visuomenės tyrimas, kuriuo siekta tiksliau įvardyti menininkų ir verslininkų skirtingai traktuojamą kūrinių atgaminimo asmeniniams tikslams Lietuvoje mastą. Nustatyta, kad 32 proc. apklaustųjų kopijavo ne pačių sukurtus garso įrašus (iš kurių beveik pusė legaliai buvo parsisiųsta internetu), o 27 proc. respondentų prisipažino kopijavę vaizdo įrašus (kuriuos iš legalių interneto šaltinių gavo 39 proc.). Dešimtadalis vaizdo ir garso įrašų asmeniniam vartojimui yra kopijuojami iš televizijos transliacijų.

Minėtas tyrimas taip pat patvirtino, kad 40 proc. apklaustųjų įrašus kaupia kietuosiuose kompiuterių diskuose, o daugiau nei ketvirtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų tam naudoja USB raktus, atminties korteles ir mobiliuosius telefonus.

Piratavimas netaps legalizuotas

Savo nuomonę neseniai paskirtas kultūros ministras Arūnas Gelūnas atskleidė dar prieš posėdį viešai pareikšdamas, kad minėtos pataisos yra reikalingos, nes “tuščia laikmena yra bevertė, o turinį gamina atlikėjai”. Tuo tarpu verslo atstovai piktinasi siūlomomis pataisomis tvirtindami, kad išoriniuose kompiuterių diskuose, atminties kortelėse ir USB raktuose dažniausiai kaupiama darbui būtina informacija bei dokumentacija, o ne menininkų (ir tuo labiau – Lietuvos menininkų) kūriniai.

LATGA-A direktorius Edmundas Vaitiekūnas po posėdžio ministerijoje “Veidui” teigė, esą jokių naujų argumentų nebuvo išdėstyta, – svarbu, kad jau žinomi visų būtų suprantami ir traktuojami teisingai. “Tiesa ta, kad maždaug 15 proc. laikmenų vartotojų įrašinėja paukščių čiulbėjimą, medžių ošimą ir kitus su autorių teisėmis nieko bendra neturinčius dalykus, tačiau neįmanoma sukurti įstatymo visiems gyvenimo atvejams, o kitokio kompensavimo autoriams būdo niekas nesugalvojo. Apmokestintų laikmenų sąrašas šiuo metu praktiškai yra minimalus. Mūsų siūlymai nėra kažkoks piratavimo įteisinimas, kaip kartais įsivaizduojama, o tik siekis sąžiningai kompensuoti autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniams tikslams, kuris pagal galiojantį Lietuvoje įstatymą gali būti vykdomas neatlygintinai ir autoriaus neatsiklausus”, – sakė LATGA-A direktorius.

Kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio nuomone, žiniasklaidoje sklando daug paviršutiniškos ir visuomenę klaidinančios informacijos šiuo svarbiu kūrėjams ir atlikėjams klausimu. “Pirmiausia reikia suvokti, kad diskusija vyksta tik dėl teisėtai asmeniniams tikslams gaminamų kopijų. Juk net kompiuterinių žaidimų pirkėjai kartu su produktu gauna ir galutinio vartotojo sutartį, kuria remiantis leidžiama legaliai pasigaminti sau vieną žaidimo kopiją, nes įsigytoji greitai susibraižo žaidimų kompiuteryje. Kalbama apie panašius teisėtus atvejus, o ne piratavimą. Jei atvirai, siūlomas kompensavimo mechanizmas tikriausiai nepajėgtų atlyginti autoriams nė milijonosios dėl piratinių kopijų prarandamo atlygio dalies”, – po susitikimo su kultūros ministru “Veidui” teigė M.Urbaitis.

Centai, o ne litai

Svarbu, pasak įstatymo pataisų šalininkų, yra ir tai, kad moderniosios laikmenos priėmus šias pataisas brangtų vos 3 proc. “Daugeliu atveju tai tėra centai, jei kalbama apie kietuosius diskus – galbūt keletas litų. Vartotojai įsivaizduoja, kad patirs kažkokių milžiniškų nuostolių, bet taip nėra. Į kompaktinių plokštelių (CD) ir vaizdo kasečių (DVD) kainą tuščios laikmenos mokestis įskaičiuojamas jau šešerius metus, bet vartotojai tai seniai pamiršo ir jokių diskusijų nebekelia. Tačiau technologijos juda į priekį, CD ir DVD perkama vis mažiau. Todėl pats laikas verčia įstatymą periodiškai koreguoti arba tiesiog nustatyti tuščios laikmenos mokestį visoms rinkoje esančioms laikmenoms. Prisipažinsiu, kad esu būtent pastarosios alternatyvos šalininkas”, – aiškino kompozitorius M.Urbaitis.

Metų pradžioje atliekant apklausą 60 proc. respondentų tvirtino, kad laikmenų apmokestinimas iki 10 proc. mokesčiu jų įpročiams ir pasirinkimui tikrai arba greičiausiai neturėtų jokios įtakos. Dėl minėtų pataisų tikimasi papildomai surinkti 2,7 mln. Lt, kurie autoriams, atlikėjams ir prodiuseriams būtų skirstomi atsižvelgiant į kasmet tiriamą kūrinių naudojimo dažnumą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. latga latga rašo:

    pinigus gaus latga, o psiaudo kūrėjai gaus tik centus. Tai kam šert LATGĄ žmonių pinigais? Veltėdžiai… kam mokestis? Skatinsit pirkimą iš užsienio kur ir taip daug pigiau? gausis tik kaip per naktinę reformą! Naikint LATGĄ pinigų ryjikę

  2. Veltedziai Veltedziai rašo:

    Gi ne tame esme, kiek pabrangs. Esme ta kad visie Ostapenkai ir Karkleliai gaus pinigus nieko neveikdami, nes atseit kopijuojama ju muzika. O Latga negauna finansavimo, tai pinigu gi reikia, uz nieko neveikima.
    Nejaugi “Veidas” perejo i valstybninku puse?!

  3. vartotojas vartotojas rašo:

    Vartotojo kišenė tuščios laikmenos mokesčio nepajustų – autoriai irgi.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...