2011 Gegužės 02

GYvybės draudimas

Lietuviai draudimui skiria mažiau

veidas.lt

BFL

Lietuvoje gyvybės draudimo bendrovių per pirmus tris šių metų mėnesius pasirašytų įmokų suma siekė 131,5 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad nors gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga, jos įmokų suma bendrame draudimo portfelyje tesudaro 31 proc., kai Europoje ši dalis siekia daugiau nei 59 proc.

Pirmą šių metų ketvirtį prie gyvybės draudimo rinkos augimo labiausiai prisidėjo investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokų suma, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 8,5 proc. ir sudarė net 72 proc. visų pasirašytų gyvybės draudimo įmokų. Tačiau pastebimas ir tradicinio gyvybės draudimo populiarėjimas: beveik 34 proc. padidėjo pasirašytų draudimo įmokų suma pagal pensijų anuitetų draudimo sutartis, taip pat išsiskyrė draudimo mirties atvejui grupė, per tris mėnesius ūgtelėjusi 17,1 proc.

„Pastebime, kad gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga. Bendrasis vidaus produktas pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo beveik 7 proc., vadinasi, mūsų šalies ekonominė padėtis gerėja, o kartu su ja auga ir gyventojų optimizmas. Stebėdami pasaulio akcijų rinkų atsigavimą, gyventojai daugiau lėšų skiria investiciniam gyvybės draudimui, tai ir turi didžiausią įtaką visos rinkos augimui.“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak jo, nors gyventojai vis aktyviau renkasi gyvybės draudimą kaip būdą kaupti lėšas senatvei, vaikų studijoms ar siekdami užtikrinti finansinę artimųjų apsaugą nelaimės atveju, visgi jis dar nepasiekė tokių mastų kaip užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Europoje vienam gyventojui per metus tenka apie 2935 Lt gyvybės draudimo įmokų, iš kurių Prancūzijoje – 7614 Lt, Lenkijoje – 556 Lt, o Lietuvoje ši suma tesiekia vos 131 Lt. Tuo tarpu ne gyvybės draudimui vienas gyventojas per metus Lietuvoje skiria dvigubai daugiau lėšų – apie 291 Lt.

„Didesnis ne gyvybės draudimo populiarumas gali būti paaiškinamas tuo, jog žmonės, įsigydami turtą, apmąsto, kas gali atsitikti jam vienaip ar kitaip nukentėjus, ir siekia jį apsaugoti. O apie tokius dalykus kaip artimojo netektis dažnai vengiama galvoti. Visgi nereikėtų pamiršti, jog šeimai praradus svarbiausią maitintoją, likusieji jos nariai neretai išgyvena ir nemenkus finansinius sunkumus, tad gyvybės draudimo apsauga tokiu atveju gali pagelbėti“, – teigia Artūras Bakšinskas.

Lietuvos gyventojai per tris šių metų mėnesius sudarė 14,1 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Investicinio ir tradicinio gyvybės draudimo sutartys pasiskirstė maždaug vienodai: sudaryta 50,4 proc. investicinio ir 49,6 proc. – tradicinio gyvybės draudimo sutarčių.

Gyvybės draudimo bendrovės per tris šių metų mėnesius gyventojams išmokėjo 78,1 mln. litų, t.y. beveik 47 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Didžioji šios sumos dalis, t.y. apie 70 mln. Lt buvo išmokėta sukauptoms pagal draudimo sutartis sumoms, kai praėjusiais metais ši suma siekė apie 47 mln. Lt. LGDĮA duomenimis, vidutinė išmoka kaupiamojo (tradicinio ir investicinio) gyvybės draudimo atveju sudaro daugiau nei 23 tūkst. litų.

LGDĮA prognozuoja, kad ateinančiais mėnesiais gyvybės draudimo rinka turėtų dar labiau augti – po truputį didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, gyventojams turėtų likti daugiau laisvų lėšų, kurias jie galės skirti savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui užtikrinti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...