Dvejų metų sukaktį mini ne tik valdantieji, bet ir Seimo opozicija. Таčiau iš tiesų Lietuvos politinėje padangėje debesų nedaug.

Martynas Šimulis

Nors opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir kiti jo bendražygiai nepraleidžia progos pažerti kritikos Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės ir Seimo daugumos darbui, ekspertai teigia, kad tai – tik parodomoji „kovos“ versija.

Atrodytų, kad opozicija itin nepatenkinta valdančiųjų darbu. Tačiau “Veido” kalbinti politikos ekspertai tikina: valdančiosios daugumos ir opozicijos santykiai yra geri, o pati opozicija savo politinę valią gali išreikšti nebent viešųjų ryšių akcijomis, nes realiems politiniams manevrams neturi vietos. O noro greičiausiai irgi – aktyviausi Seimo nariai priklauso valdančiosioms partijoms.

Strateginis opozicijos veiksmas: 2014 m. prezidento rinkimuose konservatoriai ir liberalai vieningai palaikė Dalios Grybauskaitės kandidatūrą, nenorėdami kelti savo kandidatų, sudaryti jai konkurecijos ir taip sustiprinti socialdemokrato Zigmanto Balčyčio šansų.

Vis dėlto negalima sakyti, kad opozicija tik tiek tematoma. Jos atstovai ne kartą protestuodami buvo palikę parlamentinių posėdžių salę. Spalio viduryje opozicijos atstovai išėjo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, nes buvo nepatenkinti, anot jų, politiniu valdančiųjų balsavimu svarbiais klausimais komisijos viduje.

A.Kubilius Valstybės kontrolei pateikė prašymą išaiškinti, ar 2014 m. nebuvo pažeistas Fiskalinės drausmės įstatymas ir ar Finansų ministerija bei Vyriausybė ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad jis nebūtų pažeistas.

Neseniai įsiplieskus korupcijos skandalui Vidaus reikalų ministerijoje, opozicija suskubo rinkti parašus tuometinio ministro Dailio Alfonso Barakausko interpeliacijai. Jos neprireikė, nes ministras iš pareigų pasitraukė pats.

Dar viena „vyriausybė“

Per pirmuosius metus A.Butkevičiaus Vyriausybė nuolatos kritikavo valdžiusiuosius A.Kubiliaus kadencijos laikotarpiu. Visas šalyje esančias problemas ministrai aiškindavo maždaug taip: „Tai, ką pridirbo konservatoriai, dabar mums reikia taisyti.“

Opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai, regis, perėjo prie tokios pat retorikos, teigdami, kad visi Vyriausybės laimėjimai yra tik tąsa to, kas buvo pradėta 2008–2012 m. kadencijos Seimo.

Apskritai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

2013 m. balandį, praėjus pusmečiui po dabartinės Vyriausybės darbo pradžios, paskelbė formuojantys šešėlinę vyriausybę, kurios tikslas, jų teigimu, „efektyviai atlikti parlamentinę priežiūrą, tinkamai, reguliariai ir rezultatyviai kontroliuoti Vyriausybę“. Šį politinį darinį sudaro 17 ministerijų – prie įprastų ministrų portfelių ekvivalentų prisidėjo šešėliniai ministrai, atsakingi už regioninę plėtrą, bendruomeninius reikalus bei pažangą. Ir, žinoma, pats šešėlinės vyriausybės pirmininkas A.Kubilius.

Opozicijos lyderis įsteigus šią valdančiųjų darbui vertinti skirtą organizaciją teigė, jog dabartiniai jos nariai negali būti tikri, kad po kitų Seimo rinkimų jie ir eis ministrų pareigas. Viena vertus, tai gali būti traktuojama tarsi patarimas saviems: neužmikite ant laurų.

Kita vertus, tokios „vyriausybės“ suformavimas rodo du dalykus. Pirmiausia opozicija yra įsitikinusi, kad per kitus Seimo rinkimus surinks daugumą. Antra, neslėpdama pareiškia, kad yra kompetentinga imtis savotiškų prievaizdo pareigų ir vertinti Vyriausybės darbą.

Dar aiškiau tai tampa pažvelgus į šešėlinės vyriausybės paskyrą „Facebook“ socialiniame tinkle, kur pagrindinis dėmesys skiriamas valdančiųjų kritikai, be to, nuolat dedami premjerą A.Butkevičių ir jo bendražygius pajuokiantys paveikslėliai bei nuotraukos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.