2012 Balandžio 17

Andrius Kubilius

VAE gali dirbti pelningai ir be subsidijų iš ES

veidas.lt

 

Premjere, šiomis dienomis Seimo nariai aktyviai reiškia savo nuomonę dėl priešlaikinių Seimo rinkimų. Kokia Jūs nuomonė?

Esu ne kartą ją išsakęs ir galiu pakartoti – pats svarbiausias Vyriausybės ir Seimo uždavinys yra tinkamai, laiku ir efektyviai atlikti svarbiausius darbus. Šioje sesijoje, iki rinkimų, svarbiausi darbai yra susiję su strateginiais energetikos projektais. Vyriausybė netrukus pateiks Seimui Visagino atominės elektrinės (VAE) Koncesijos sutartį. Partijos turės pareikšti savo aiškią poziciją – ar jo „už“ atominės elektrinės projekto tęstinumą, ar turi kokių nors naujų, pasikeitusių nuomonių. Seimas būtent į šiuos darbus bei tikslus ir turi koncentruotis. Jeigu pasirodys, kad Seimas yra visiškai nebepajėgus priimti racionalių, atsakingų sprendimų – tik tokiu atveju galima svarstyti rinkimų paankstinimo klausimą. Esminis klausimas yra svarbiausi darbai, tikslai ir uždaviniai, kuriuose Seimas turi atlikti labai svarbų vaidmenį. Šiuo atveju negalima slėptis po bendriniu pavadinimu „Seimas“ – tai yra kiekvienos partijos, frakcijos, nesvarbu, ar priklausančios valdančiajai koalicijai, ar opozicijai, labai aiški atsakomybė, nuo kurios jie neturi pabėgti ankstindami rinkimus, ar sugalvodami dar ką nors, kad nereikėtų pareikšti savo nuomonės.

Kalbant apie energetikos projektus – Didžioji Britanija, Prancūzija, Lenkija ir Čekija bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamos svarstyti galimybę branduolinę energiją priskirti prie švarių technologijų. Siūloma leisti ją subsidijuoti. Kas Jums žinoma daugiau, Premjere?

Siūloma leisti ją subsidijuoti taip, kaip yra subsidijuojama žalioji energija – vėjo, saulės jėgainėse pagaminta elektros energija. Tuo požiūriu branduolinė energetika yra tokia pat kaip ir žalioji vėjo ar saulės energija, nes į atmosferą neišmetamas anglies dvideginis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į faktą, kad visoje Europos Sąjungoje yra stebimas žaliosios energijos subsidijavimo mažėjimas, nes valstybių finansai, biudžetai nebeatlaiko tokio subsidijų lygio, kokį tos valstybės anksčiau buvo nustačiusios žaliajai energetikai. Kyla klausimas, kokios yra žaliosios energetikos kaip tam tikros ekonomikos šakos vystymosi tendencijos.

Kodėl Lietuva neprisijungia prie šio laiško autorių?

Mes tikrai pritartume ir paremtume tokį sprendimą, jeigu jis būtų daromas. Bet mūsų skaičiavimai rodo, kad Visagino AE dirbtų pelningai ir be papildomų subsidijavimų. Atominę branduolinę energetiką matome kaip labai konkurencingą energetiką, todėl papildomo subsidijavimo klausimo mūsų darbotvarkėje nėra. Subsidijavimas (kaip dabar yra su vėjo ar saulės energetika) reiškia, kad mokesčių mokėtojai papildomai moka tokios energijos gamintojams. Geriau plėtoti tokią energetiką, kuriai papildomo subsidijavimo iš mokesčių mokėtojų pinigų nebereikėtų.

Europos Komisija išplatino pareiškimą dėl laikino mokėjimo Lietuvai sustabdymo. Jame teigiama, kad finansų ministrės I. Šimonytės žodžiai, jog EK mokėjimų pagal ES Sanglaudos politikos programas sustabdymas yra politiškai motyvuotas ir taktinis žingsnis, yra klaidinantys ir neteisingi. Premjere, kas šiuo atveju suklydo: ES pareigūnai, išgirdę kritiką savo atžvilgiu, ar finansų ministrė.

Nesiruošiu būti tesėju ir aiškintis, kas suklydo, o kas nesuklydo. Mes sau keliame labai didelius skaidrumo reikalavimus panaudojant ES pinigus. EK, nuspręsdama laikinai pristabdyti mokėjimus, kol nebus gauta papildomai informacijos, rėmėsi Valstybės kontrolės pateiktais duomenimis. Niekam neturi būti jokių abejonių, kad mes taikome pačius aukščiausius skaidrumo standartus. Mums rūpi pinigų panaudojimo efektyvumas. Džiaugiamės, kad iki šios Lietuva buvo viena iš pirmaujančių šalių tarp visų ES valstybių panaudojant ES pinigus. Panašių klausimų iš EK dėl informacijos patikslinimo, kartais ir laikinai sustabdant pinigų paskyrimą, susilaukia ne viena valstybė. Neseniai panaši situacija buvo susiklosčiusi ir Estijoje, ir Latvijoje, ir kitose šalyse. Papildoma informacija yra pateikta Europos Komisijai, tikiu, kad likusius klausimus artimiausiu metu išspręsime.

Seime inicijuojama interpeliacija Teisingumo ministrui R. Šimašiui. Po iniciatyva pasirašė ne tik Seimo  opozicija, bet ir kai kurie TS-LKD frakcijos  nariai. Jūsų nuomone,  ar ši interpeliacija ministrui  gali tapti proveržiu teisingumo, teisėsaugos sprendimų srityje?

Susipažinęs su interpeliacijos tekstu galėčiau suabejoti, ar pati interpeliacija yra adekvati toms problemoms, kurias šiuo metu sprendžiame. Po interpeliacija pasirašę Seimo nariai labai gerai supranta, kad ta situacija, kurią šiuo metu turime teisinėje sistemoje, yra priklausoma nuo tų institucijų, kurios pagal Konstituciją yra atsakingos už teismų, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų darbą. Vyriausybė šioje srityje turi labai mažus įgaliojimus. Žymiai didesnius įgaliojimus turi Seimas –  prižiūrėti, kontroliuoti. Prezidento institucija turi didesnius įgaliojimus. Bandymas peradresuoti visas problemas vienam ministrui yra nevisiškai adekvatus.

Pirmadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime nepriimtas sprendimas  dėl galimai nelegalių statybų Palangoje perspektyvų. Tyrimai rodo, kad visos dabar nelegaliomis vadinamos statybos nėra savavališkos – jos buvo pradėtos su oficialiais leidimais. Kokių sprendimų link juda Vyriausybė?

Dar praėjusiais metais lankėmės Neringoje, Palangoje, kur išvažiuojamuosiuose Vyriausybės posėdžiuose aptarėme  taip vadinamų „užšaldytų“ statybų klausimus. Jūs teisingai pastebėjote – vieniems statybos atrodo nelegalios, kitiems – pradėtos su visais leidimais, o paskui tie leidimai arba pačios statybos sustabdytos. Mūsų siūlymas toks pat kaip ir Neringos atveju –  visoms pusėms teisiniu keliu ieškoti taikos susitarimų.  Rasti kompromisinius sprendimus, kurie patenkintų ir vietos bendruomenę, ir vietos savivaldą, ir investuotojus. Kurortai – Palanga, Šventoji – saugodami gamtą ir ekologiją galėtų turėti aiškesnę viziją ir aiškesnį planą, kaip toliau vystytis ir plėtotis.

O ką iš tikrųjų reiškia ta taikos sutartis?

Tai reiškia, kad ir investuotojai, ir savivaldybė, ir kitos institucijos turi rasti galimus kompromisinius sprendimus. Investuotojai turėtų peržiūrėti savo investicinius planus. Nesame tų ginčų dalyviai, mes bandom būti moderatoriais, susitarimų skatintojais, kad tos problemos, kurios jau keletą metų ar net dešimtmetį niekaip neišsisprendžia, galų gale būtų sprendžiamos.

Rytoj susitiksite su keliolikos Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikos ministrais, atvykstančiais į ūkio ministerijos organizuojamą forumą. Kokie šio susitikimo tikslai?

Jau šiandien susitiksiu su Didžiosios Britanijos ekonomikos ir verslo ministru. Rytoj turėsiu galimybę Ūkio ministerijoje susitikti su gera dešimtimi ES valstybių ekonomikos ministrų, kurie mūsų ūkio ministro kvietimu susirinko Vilniuje į neformalų pokalbį, neformalią konferenciją. Renkasi reformistiškai nusiteikę ministrai, kurie nori, kad bendroji ES rinka stiprėtų ir vystytųsi, kad Europa gebėtų konkurencingai dalyvauti globalioje ekonomikoje. Iššūkių visai ES yra tikrai nemažai. Lietuva ir Šiaurės Baltijos regiono valstybės yra vienos iš ES lyderių, plėtojant dinamišką, konkurencingą ekonomiką. Šiuo požiūriu susitikimas yra svarbus dėl to, kad būtent nuo panašiai mąstančių ministrų bei Vyriausybių požiūrių suvienodinimo ir priklauso, kaip sėkmingai ES reaguos į globalius iššūkius. Reikia galvoti ne tik apie tai, kaip konkuruoti su tokiais tradiciniais konkurentais kaip JAV, bet ir kaip ateityje reikės konkuruoti su Kinija, Indija, Brazilija – naujomis, bet labai sparčiai besiplėtojančiomis stipriomis ekonomikomis. Mums tie iššūkiai taip pat yra labai svarbūs.

Ačiū už pokalbį.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Skorpas Skorpas rašo:

    Gelbėkit mūsų lietuvėlę nuo (andriaus kibiliaus) JOOOOOOOOO………

  2. ref ref rašo:

    skorpai geriau patyletum, vis tiek nesupratai straipsnio… o juo labiau kazko giliau nesistengei izvelgti…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...