2010 Rugpjūčio 25

Švietimas

Vadyba: populiarios studijos, nepaklausūs specialistai

veidas.lt

Jaunuolių, plūstančių studijuoti vadybos programų, nemažėjo ir šiemet, nors akivaizdžiausiai vadybos sričių specialybės pavojų atskleidė sunkmetis. Rugpjūčio mėnesio duomenimis, kas septintas Lietuvos darbo biržoje registruotas absolventas, turintis aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs vadybos profilio studijas. Iš viso šiuo metu darbo neturi per tūkstantį vadybos studijų absolventų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento prof. Prano Žiliuko duomenimis, šiemet į verslo ir vadybos krypčių studijų programas universitetuose įstojo per 3 tūkst. absolventų: 595 į valstybės finansuojamas vietas, o 2443 – į mokamas. Verslo ir vadybos sričių studijų programos pagal pirmą pageidavimą tarp stojančiųjų į universitetus sudarė 16,4 proc. visų pageidavimų ir užėmė antrą vietą.

Dar 4,1 tūkst. jaunuolių vadybą studijuos kolegijose. Įdomu, kad tarp stojančiųjų į kolegijas vadybos mokslai pirmu pageidavimu sudarė net 36,5 proc. Vadinasi, iš viso vadybą šiemet studijuos net 7 tūkst. pirmo kurso studentų.

Tokia statistika perša mintį, kad į padėtį rinkoje neatsižvelgia nei valstybės institucijos, nei aukštosios mokyklos, nei moksleiviai, nei jų tėvai. Iš 4 tūkst. šiemet įstojusiųjų į vadybos mokslus kolegijose 2184 studijuos valstybės finansuojamose vietose, nors daugiausiai tarp bedarbių vadybos absolventų yra baigusių būtent kolegijas (653 iš tūkstančio).

“Tiek skirti valstybės finansuojamų vietų vadybos studijų programoms kolegijose buvo nevykęs sprendimas. Jų turėjo būti mažiau, nes šioje srityje darbuotojų perteklius”, – komentuoja P.Žiliukas.

Profesorius mano, kad pirmas impulsas pasukti į vadybos mokslus gimsta dar mokykloje, nes mažiau moksleivių pasirenka krimsti matematikos, fizikos mokslus. “Jei jie nelaikė tokių dalykų egzaminų, neturi gerų pažymių iš biologijos, chemijos, pasirinkti kitų krypčių nelabai ir gali. Antra, jaunuoliai įsitikinę, kad vadybos programose bus lengva studijuoti, o vėliau laukia “švarus” darbas”, – pabrėžia pašnekovas.

Trečia priežastis – vadybos mokslai pasirenkami dėl pigumo. “Tėvai, ypač iš periferijos, norėdami, kad jų vaikas studijuotų aukštojoje mokykloje, nusprendžia rinktis mokamus mokslus ir pirmiausia domisi kainomis. O juk socialiniai mokslai du kartus pigesni negu technologijos”, – pridūrė P.Žiliukas.

Darbo paieškos ir karjeros portalo Manager.lt vadovas Aras Mileška apgailestauja, kad didžioji dalis šių jaunuolių, pasirinkusių vadybos studijas, negalės įsidarbinti pagal specialybę. “Vadybos sąvoka dažnai painiojama. Aš vadybą siečiau su vadovavimu, o po darbo skelbimu, kad ieškoma vadybininko, dažnai slypi pardavimo vadybininko pozicija, nors dar nė vienas universitetas nerengia aukštos kvalifikacijos pardavimo specialistų. Išeina, kad vadybos pavadinimą atitinkančių specialybių rinkoje nėra”, – mano A.Mileška.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...