2013 Spalio 26

Vaclovo Strauko fotografijų parodos iš ciklo „Kopos“

veidas.lt

Iki 2014 m. sausio 14 d. Kauno klinikose (Eivenių g. 2), Endokrinologijos klinikoje ir Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje veikia Vaclovo Strauko fotografijų parodos iš ciklo „Kopos“. Parodas rengia galerija „Aukso pjūvis“.
Menotyrininkė Danguolė Ruškienė apie V. Strauko kūrybą rašo: „Vaclovas Straukas Lietuvos fotografijoje įvardijamas kaip  lyrinio realizmo atstovas. Temas šiai kūrybingai asmenybei diktavo pats gyvenimas. Kiekvienas iš autoriaus sukurtų fotografijos ciklų sietinas su vienu ar kitu jo gyvenimo etapu. Atradęs saviraišką fotografijoje, V. Straukas permąsto savo gyvenimo patirtis: vaikystę ant ežero kranto („Pamario motyvai“, „Kopos“), jaunystę, kai gyvenimo kelias pasuko Klaipėdos link („Jaunoji Klaipėda“), paauglystę ir darbo metus mokykloje („Paskutinis skambutis“). Jautri prigimtis, atida ir meilė gimtajam kraštui bei jo žmonėms formavo lyrišką pasaulėjautą, kuri laikui bėgant nuguldavo autoriniuose fotolakštuose. Taip kaupėsi nedidelės nuotraukų serijos, ilgainiui apjungtos į kelerius metus ar net kelis dešimtmečius vystomų temų fotografinius ciklus.
Kaip ir kūrybos pradžioje, kur fiksuojami objektai ar subjektai rikiuojami darniomis poromis, o likusi erdvė organizuojama apie jas, kaip traukos centrą, net ir tais retais atvejais, kai toks centras – saulė, eliminuojamas iš kadro, nuotraukos erdvė visada užpildoma iki kadro ribų. Skirtingai nei A. Zavadskis, V. Straukas neformuoja geometrinių smėlio ornamentų, neieško kaip J. Kalvelis ir švytinčios materijos, skleidžiančios mistišką šviesą iš nuotraukos vidaus. Viskas čia kur kas paprasčiau. Atviras šviesos šaltinis (ar jis sklistų iš kadro centro, ar iš užribio) formuoja daugiau ar mažiau realistišką Neringos kopų paveikslą. Gana dažnai naudodamas plačiakampį objektyvą, autorius susintetina erdves, pernelyg nesigilindamas į stichijos suformuotų kalvų sudedamąją dalį – smėlio kruopą, bet visada vaizduodamas kopą kaip smėlio darinį.
Ūkanose ar snieguose paskandintas kraštovaizdis, vėliau platesne analize atsiskleisiąs „Kopų“ cikle kuria būdingą vietovės atmosferą su išnyrančiais laiko ir vietos ženklais- senomis valtimis, džiovinamais tinklais, apledėjusiais vandenų telkiniais. Ir tik retoje fotografijoje stebima akistata su saule, kuri ateityje taps vienu pagrindinių V. Strauko peizažų motyvu. Žmogus – neatsiejama aplinkos dalis, išlaikęs tiek fizinį, tiek ir dvasinį ryšį su ja. Jaunystė tokia pat nekalta ir kaimiška, persmelkta naivaus tikėjimo ir ilgesio kaip ir vaikystė. V. Strauko fotografiniai ciklai, tarsi literatūriniai pasakojimai, kuriuose gyvenimo yra tiek, kiek jo geidžia parodyti pats autorius. Atrodo, kad fotomenininkas taip ir nepanoro visiškai atitrūkti nuo žodinės kūrybos, tiksliau jos struktūrą panaudojo naujai raiškai, tik žodį keičia vaizdas. O tema išlieka ta pati – nepaneigtina meilė gyvenimui.“
Vaclovas Straukas gimė 1923 m. Požerės kaime Šilalės rajone. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Po studijų lankė Valstybinio dramos teatro studiją ir kurį laiką vaidino Klaipėdos dramos teatre. Vėliau penkiolika metų mokytojavo įvairiose Žemaitijos krašto ir Klaipėdos mokyklose. Fotografija susidomėjo gana vėlai. Jau pirmajame fotografijų cikle „Pamario motyvai“ (1972 m.) menininkas atskleidė Klaipėdos bei pamario žvejų kaimų gyvenimo akimirkas. Baltijos pajūrio vaizdus įamžino cikle „Kopos“ (1975 m.). Bendravimo su mokiniais rezultatas buvo fotoserija „Jaunoji Klaipėda“ (1977 m.) bei ciklas „Paskutinis skambutis“ (1975-1987 m.), sulaukęs didelio pripažinimo. Vėliau autorius sukūrė kitas spalvotųjų ir nespalvotųjų fotografijų serijas „Neringa” (2004 m.), „Fotografijos” (2007 m.).
1971 m. Vaclovas Straukas tapo Lietuvos fotografijos meno draugijos, o nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. 1994 m. autoriui suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (EFIAP) nusipelniusio menininko vardas. 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu, 2008 m. – skirta Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premija. Menininko kūryba įvertinta 3 Grand Prix, 7 aukso, 6 sidabro medaliais ir apie 60 kitų įvairių  apdovanojimų.
Dar viena V. Strauko fotografijų paroda „Neringos peizažas“ iš spalvotųjų fotografijų serijos iki gruodžio 1 d. veikia ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Visos šios parodos skiriamos artėjančiam fotomenininko 90 metų jubiliejui paminėti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...