Valstybės dienos išvakarėse „Veidas“ jau devintą kartą skelbia Metų valstybės tarnautoją – juo išrinktas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Dviejų lietuviškų bankų griūtys, trijų kredito unijų veiklos sustabdymas, lig šiol didžiausia Lietuvos banko (LB) struktūrinė pertvarka ir bemaž ketvirtadaliu sumažintas darbuotojų skaičius – toks yra Vito Vasiliausko darbo LB kraitis vos per dvejus metus.
V.Vasiliauskui tai buvo sunkūs metai. Kai 2011 m. dar dirbdamas teisininku sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymo tapti LB valdybos pirmininku, V.Vasiliauskas negalėjo net įsivaizduoti, kad šios pareigos taps vienu didžiausių iššūkių jo gyvenime. O ypač kad sulauks tiek daug aršaus puolimo, šmeižto ir kaltinimų, lyg lavina užgriuvusių po sprendimo nacionalizuoti „Snoro“ banką.
Tačiau nepaisant skandalų ir ant jo kritusio įtarimų šešėlio, V.Vasiliauskas pasitikėjimo neprarado ir šiandien išlieka vienu Lietuvos valstybės tarnybos lyderių. Savaitraščio „Veidas“ apklausoje dalyvavę aukščiausio rango valstybės tarnautojai ir savivaldybių merai LB valdybos pirmininką V.Vasiliauską šiemet išrinko Metų valstybės tarnautoju.
Vienų mylimas, kitų nekenčiamas. Tad koks jis, LB valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, ir už ką jį taip vertina valstybės tarnybos elitas?

Atėjo į banką pačiu nepalankiausiu metu

Reikia pripažinti, kad V.Vasiliauskas į LB atėjo pačiu nepalankiausiu metu, kai reikėjo priimti sprendimus, kuriuos būtų nelengva priimti bet kam, net pačiai tvirčiausiai asmenybei. Atėjo tuo metu, kai juo mažai kas tikėjo, o tiksliau, netikėjo, kad jaunas teisininkas paveš tokias pareigas, nors tada jokiomis bankų krizėmis net nekvepėjo, priešingai – juk Lietuvos ekonomika sėkmingai kapanojosi iš krizės.
Ir štai praėjus vos pusei metų, kai V.Vasiliauskas patvirtinamas šalies centrinio banko valdybos pirmininku, griūva ketvirtas pagal dydį šalyje „Snoro“ bankas. Kad ir kokia viliojanti būtų LB vadovo alga, tuo metu su V.Vasiliausku apsikeisti vietomis būtų norėjęs nebent visiškas beprotis.
Negana to, paaiškėjo, kad tai dar tik pradžia, nes po kiek laiko žlugo dar ir Ūkio bankas, atsivėrė įsikerojusios piktžaizdės kredito unijose. O kur dar spaudimas optimizuoti išsipūtusį LB biurokratinį aparatą. Tad V.Vasiliauskas nuo pat pradžių gavo daug progų parodyti, ko jis yra iš tiesų vertas.
Taigi ką mes per šį laiką sužinojome apie V.Vasiliauską ir ar galime teigti, kad LB ir visa bankinė sistema tikrai yra patikimose rankose? Su savo pašnekovais pabandėme lyg mozaiką iš daugybės detalių padėlioti V.Vasiliausko, kaip LB valdybos pirmininko, portretą.
Nepriklausomam finansų ekspertui Valdemarui Katkui abejonių nekyla – sprendimas dėl „Snoro“ banko bankroto buvo vienintelis teisingas. Ekonomisto nuomone, V.Vasiliauskas šioje situacijoje veikė profesionaliai ir ryžtingai, nors dėl patirties stokos neišvengė tam tikrų klaidų.
Parinktas „Snoro“ bankroto administratorius, dėl ko V.Vasiliauskas savo oponentų yra bene aršiausiai pliekiamas, V.Katkui atrodo iš tiesų pernelyg brangus. Beje, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas sako jau nebeskaičiuojantis, kiek lėšų dar nesibaigus procesui jau pareikalavo bankroto administratoriaus Neilo Cooperio paslaugos. „Jau susidarytų ne vienas šimtas milijonų litų. Ūkio banko administravimas kainavo žymiai pigiau. Tiesa, mūsų bendromis pastangomis paskutinį pusmetį pavyko tas išlaidas smarkiai sumažinti – 2012-2013 m. pirmo ketvirčio duomenimis, išlaidos banko konsultantams ir bankroto administratoriui sumažėjo nuo 35,6 mln. iki 17,8 mln. Lt. Tad tai atsakymas, kad tikrai buvo galima išleisti mažiau“, – teigia D.Arlauskas.
Kita vertus, V.Katkus pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju labai sunku pasverti, kas yra brangu ir kas ne, pamatuoti tą kainos ir kokybės santykį, kurį kaip tik ir akcentuoja LB vadovas. Ekspertas mano, kad daugiausiai patirties stoka ir tai, kad buvo praėję jau daug laiko po paskutinių bankų bankrotų Lietuvoje ir jų bankroto administravimo procedūros jau buvo užmirštos, nulėmė, jog „Snoro“ bankroto administratoriaus nuspręsta ieškoti užsienyje. Dėl to banko valdybai esą galėjo pasirodyti, kad Lietuvoje nėra tinkamos kompetencijos bankroto administratoriaus. Ekonomistas sako, kad jis pats nėra dėl to visiškai tikras – juk anksčiau bankų bankrotai Lietuvoje buvo kone kasdienybė, nors pripažįsta, kad „Snoro“ atvejis buvo iš tiesų neeilinis, nes reikėjo surasti tokį bankroto administratorių, kuris būtų pajėgus aptikti ir sugrąžinti didelius kiekius pinigų, išslapstytus po pasaulio ofšorinius centrus.
Asociacijos „Investor’s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė įsitikinusi, kad jei norime profesionalių ir nekorumpuotų paslaugų, turime turėti išorinius administratorius, kurie, nepaisant spaudimo iš kreditorių ar banko savininkų, eitų geriausiu keliu siekiant atgauti pinigus bankui. „Nežinau, kiek tai turi kainuoti, bet profesionalios paslaugos tokioje srityje kainuoja nepigiai. Profesionaliai ir nepriklausomai, ar pigiau – čia vienas tų atvejų, kai reikėjo rinktis“, – mano R.Skyrienė.
„Bet palaukime, kol bankroto administratorius baigs darbą ir bus galima pasverti, ar patirtos sąnaudos buvo adekvačios gautai naudai“, – priduria V.Katkus.
Analitikas primena, kad neaiškumų kilo ne tik dėl „Snoro“ bankroto administratoriaus brangumo. Šiokį tokį šešėlį ant V.Vasiliausko metė ir etikos požiūriu nemaloni istorija, į kurią metų pradžioje įsipainiojo Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas, kaip konsultantus nusprendęs pasamdyti savo buvusio darbdavio – advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ teisininkus. Paaiškėjo, jog tai įvyko su V.Vasiliausko palaiminimu, šios istorijos nepapuošė ir pagarsintas faktas, kad jis ir šios advokatų kontoros vienas partnerių Irmantas Norkus buvo bendramoksliai. Tada V.Vasiliauskas ištarė savo garsiąją frazę, kad „etika ir moralė nėra finansų pasaulio dimensijos“, tuo pabrėždamas, jog jam, LB vadovui, svarbiausia buvo A.Audicko ir jo komandos darbo kokybė, o visa kita – jau detalės.
Pasak V.Katkaus, formaliai įstatymai nebuvo pažeisti. Bet tam tikrą neigiamą pėdsaką visa ši istorija visuomenei vis tiek paliko.
„Kaip bebūtų, V.Vasiliauskas yra tikrai sąžiningas žmogus. Dėl to nekyla abejonių“, – įsitikinęs V.Katkus. Jis didelį pliusą V.Vasiliauskui rašo už rodomą nuoširdų norą apginti bankų klientus, kas jie bebūtų – ar greitųjų kreditai naudotojai, ar indėlių laikytojai, ar komisinių mokesčių mokėtojai.
„Pastangos sumažinti komercinių bankų komisinius mokesčius, kurie padidinti siekiant kompensuoti iš paskolų išdavimo sumažėjusias pajamas, yra labai sveikintinos“, – vertino analitikas. Kaip dar vieną gerą žingsnį V.Katkus įvardijo pradėtą visos finansų rinkos suvienijimą, siekį sulyginti bankams ir kredito unijoms taikomus standartus.

Atsipalaiduoti neleis euro įvedimas

Kaip sako R.Skyrienė, V.Vasiliauską myli ir gerbia tie, kurie supranta, kad tai profesionalus pareigūnas, o tarp tų, kurie jo nemėgsta ir kritikuoja, vyrauja uždarant bankus dėl savo pačių nepamatuotos rizikos nukentėję asmenys: prisiminkime, kiek šiame banke buvo neapdraustų įsipareigojimų, kurie bankroto atveju kreditoriams reiškia didžiulius nuostolius. „Natūralu, kad V.Vasiliauskas savo veiksmais užsitraukė pyktį, nes tie, kurie patikėjo bankų pažadais, liko apgauti, tačiau jis pasielgė teisingai visos valstybės požiūriu, nes kuo toliau, tuo brangiau tai būtų kainavę. Kas suvokia bankinę sistemą, supranta, kad jis pasielgė teisingai“, – mano „Investor’s Forum“ vykdomoji direktorė.
Reikia pripažinti, kad nemaža dalis „Snoru“ abejojusių žmonių tikėjosi spėti laiku iš jo „pabėgti“ išsinešę neblogas palūkanas, arba galvojo, kad problemų atveju valstybė imsis banką gelbėti, tad pavyks savo potencialius nuostolius perkelti mokesčių mokėtojams. Taip neatsitiko, tad pinigų neatgaunantys banko kreditoriai pyksta. Vis dėlto reikia pripažinti, kad šiuo atžvilgiu V.Vasiliauskui tekusi kritika daugiausiai buvo susijusi arba su asmeniniais interesais, arba su nesigilinimu.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas yra vienas tų „Veido“ surengtoje aukščiausio rango valstybės tarnautojų apklausoje dalyvavusių vadovų, kuris aukščiausią balą šiemet skyrė V.Vasiliauskui. Nors S.Skrinskas tiesiogiai nesusiduria Lietuvos banko vadovu, jo profesionalumas jam nekelia abejonių. „Kaip sako vokiečiai, ordnung ist ordnung – tvarka yra tvarka. Pas jį iš tiesų yra tvarka kaip pas vokiečius. Matyti, kad dirba užtikrintai, teisiškai pagrįstai. Tokioje institucijoje kaip LB kaip tik to ir reikia. O kadangi V.Vasiliauskas labai paiso įstatymų, visiems geras jis niekada nebus. Tai natūralu ir man atrodo, kad jo kolegos valstybės tarnyboje tai labai gerai supranta“, – paklaustas, kodėl V.Vasiliauską taip vertina valstybės tarnautojų elitas, komentavo S.Skrinskas.
Profesionalus ir griežtas, bet teisingas ir nekonfliktiškas, galintis be pykčio diskutuoti su visiškai priešingą nuomonę turinčiais žmonėmis. Kultūringas, kuklus, nearogantiškas, pareigingas – būdamas įsitikinęs, kad ką nors padaryti yra privalu, padarys tai nepaisydamas jokios kritikos ar į jį asmeniškai nukreipto šmeižto. Valstybės tarnyboje dažnai įmanoma netgi pakankamai ilgai ko nors nespręsti, nes gyvenimas akimirksniu nesugriūva, o atėjus kritiniam momentui tenka ryžtis arba pabėgti. Tačiau V.Vasiliauskas nėra tas žmogus, kuris pabėgs. Taip kolegos valstybės tarnautojai ir ekonomistai apibūdina V.Vasiliauską, šiemet išrinktą Metų valstybės tarnautoju.
Net tie, kurie V.Vasiliauską dėl kai kurių jo sprendimų ir klaidų kritikuoja, pripažįsta, kad jį gerbia ir laiko sąžiningu žmogumi. „Jo sąžiningumas man iš tikrųjų imponuoja. Teko apie poną Vasiliauską girdėti įvairių gandų ir kaltinimų, bet man atrodo, kad nelimpa prie jo tie įtarimai. Gali jo mėgti, gali nemėgti, bet bendraudamas su juo matai, kad pas šį žmogų nėra klastos, – dėstė D.Arlauskas. – Apskritai jis labai atviras žmogus, ką galvoja, tą ir sako. Todėl yra visiška priešingybė R.Šarkinui, kuris su juo bendraujančiam žmogui nežiūrėdavo į akis. Net savo sparnuotą frazę, kad moralė yra ne šio pasaulio dimensija, V.Vasiliauskas pasakė atvirai. Nors man norisi tikėti, jog jis taip negalvoja, kad viskas šiame pasaulyje yra perkama ir parduodama.“
Kokie nauji iššūkiai artimiausiu metu laukia V.Vasiliausko? Panašu, kad ateina ramesnis laikotarpis, nes bankinė sistema, pasak R.Skyrienės, dabar skaidri, tad ir sukrėtimų nebeturėtų būti. Kita vertus, visiškai atsipalaiduoti V.Vasiliauskas negalės, nes laukia daug darbų, susijusių su euro įvedimu. Tuolab kad ir eurozonoje padėtis tebėra neaiški.
Neseniai paaiškėjo įdomi naujiena – nuo liepos 10 d. Lietuvos banko valdyboje pradeda dirbti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Prieš dešimtmetį V.Vasiliauskas ir I.Šimonytė jau dirbo kartu: jis buvo finansų viceministras, o ji ministerijos Mokesčių departamento direktorė. D.Grybauskaitė tuo metu buvo finansų ministrė ir, kaip prisimena R.Skyrienė, šis tandemas buvo tikrai geras – mokesčių sistemoje iš karto prasidėjo teigiami poslinkiai.
„Tad dabar Lietuvos bankinė sistema tikrai yra gerose rankose“, – mano asociacijos „Investor’s forum“ vykdomoji direktorė R.Skyrienė.