2011 Gegužės 29

Užrašo „be jokių E“ ant maisto produktų būti neturėtų

veidas.lt

BFL

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vėl posėdžiavo darbo grupė, sudaryta iš Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų bei verslo organizacijų atstovų.

Ši grupė rengia pirminius pasiūlymus dėl išskirtinumą produktui suteikiančių nuorodų naudojimo gairių ir ieško būdų, kaip nedrausti žymėjimo, bet kartu ir neklaidinti vartotojų.

Šiame darbo grupės posėdyje produktų gamintojų asociacijos turėjo pateikti informaciją apie maisto priedų kiekius, kurie natūraliai susidaro gamybos proceso metu, bei pareikšti pageidavimus, kokius maisto priedus jie norėtų žymėti ant produktų.

Mėsos perdirbėjų asociacijai, kaip ir anksčiau, nepasisekė prieiti vieningo sutarimo. Dalis iš jos narių yra patenkinti esama žymėjimo tvarka ir siūlo nutraukti vartotojų klaidinimą, atsisakant žymėjimo „be jokių E“. Kiti siūlo leisti specialiai žymėti išsiskiriančius produktus ir patvirtinti tyrimų dokumentais, kad gaminant nebuvo dedama E priedų. Jų nuomone, darbo grupė turėtų įvertinti ir nustatyti normatyvus išskirtinės vertės produktams žymėti.

Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilypienės, lietuviai labai atsargiai žiūri į maisto priedus: tyrimų duomenimis, net 87 proc. apklaustųjų jie kelia didelį susirūpinimą, o tai gerokai viršija ES „susirūpinimo“ vidurkį. „Mes, gamintojai, pasisakome už galimybę žymėti išsiskiriančius produktus“, – teigė I. Pilypienė. Pasak direktorės, nors šiuo metu populiariausias užrašas „be E“, bet vis dėlto kiekvienam gaminiui užrašas turėtų būti skirtingas. I. Pilypienė dar kartą pabrėžė, kad ne kas kitas, o pats gamintojas yra atsakingas už savo produktą ir jo gamybai naudojamas žaliavas.

Užgardų ir pagardų gamintojų asociacijos atstovės Zitos Čepulytės teigimu, jų gamintojai yra metę dideles pajėgas ir atlikę daugybę eksperimentų, kurdami išskirtinius gaminius, todėl norėtų išsaugoti žymėjimo galimybę. Jie nemato nieko blogo, jei toks žymėjimas padeda ieškančiam žmogui susiorientuoti produktų gausoje. Tačiau, anot jų, žymėti produktus užrašu „be jokių E“ yra nelogiška, geriau būtų „gamybos metu nepridėta“ ar „gamybos metu nededama“. Šiandien standartizuotų gaminių nebėra, kiekvienas gamintojas kuria savo receptūras, veikia savikontrolės sistema, taigi gamintojas ir prisiima visą atsakomybę dėl gaminio sudėties. Kontroliuojamas turėtų būti tik galutinis produktas, nustatant, ar vartotojas apgaudinėjamas su užrašais ar ne, tad visa esmė ir yra ta, kaip sugalvoti tokią kontrolės sistemą.

Posėdyje daug dėmesio buvo skirta klausimui, kaip atskirti natūraliai esančias ar gamybos metu natūraliai susidarančias medžiagas, identiškas E raide žymimiems maisto priedams, nuo gamybos metu pridedamų medžiagų. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, apklausęs visų ES šalių kolegas, konstatavo, kad niekur nėra nustatytų natūralių priedų kiekių normų, nes nežinoma, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, mėsos sudėtis gali labai skirtis ir dėl gyvulio užauginimo vietovės, ir nuo subrandinimo ar kitų savybių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuomone, kadangi vartotojai labai rūpinasi maisto priedais, todėl juos būtinai reikia šviesti, paaiškinti, kad dažnai medžiagos, identiškos maisto priedams, susidaro gamtoje natūraliai. Ryškiausias to pavyzdys – glutamo rūgštis bei iš jos susidarantis mononatrio glutamatas, kurio natūraliai yra daržovėse ir daugelyje maisto produktų. Todėl etiketėje esantis užrašas „Pagaminta be E621“ visai nereiškia, kad produkte nėra šios medžiagos.

Darbo grupės nariai pastebėjo, kad pasklidus žiniai apie atliekamus specialiai žymėtų produktų tikrinimus, šalyje pastebimai sumažėjo pažeidimų. Posėdyje neišvengiamai kalba pasisuko ir apie konkurenciją su gaminiais iš kitų šalių, kurių etiketėse nurodoma, kad nėra maisto priedų ir konservantų, taip pat buvo domimasi, ar tikrinami parduotuvių lentynose esantys užsienietiški gaminiai. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, jie gali ištirti tokius gaminius: jeigu bus rastas pažeidimas, bus informuotos tos šalies atitinkamos tarnybos, kad imtųsi sankcijų. Žemės ūkio ministerijos turimomis žiniomis, kitose ES šalyse dar nėra aiškių susirūpinimo požymių, kad išskirtinis ženklinimas kartais klaidina vartotojus.

„Labai sunku parodyti produkto išskirtinumą, neklaidinant vartotojo. Būtų šaunu, jeigu Lietuvoje susikurtų organizacija, kuri galėtų sertifikuoti produktus be maisto priedų ir dėti savo ženklą, kaip kad dabar žymimi ekologiški produktai“, – svarstė darbo grupės vadovas žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Posėdžio dalyviai vieningai sutarė, kad užrašas „be jokių E“ yra iš principo klaidinantis vartotoją, nes taip nurodoma, kad nededama priedo, kuris ir taip negali būti įdėtas į produktą. Ženklinant galbūt reikėtų nurodyti, kokių konkrečių priedų neįdėta.

Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą akcentavo, kad išskirtinis ženklinimas jokiu būdu nereiškia, kad produktai be E ar konservantų yra sveikesni, taip pat pasiūlė pasirinkti žymėti tik tuos priedus, kurie ypač aktualūs vartotojams – tai konservantai, dažikliai, saldikliai.

voruta.lt

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...