2013 Sausio 08

Universitetai privalo tapti atviresni

veidas.lt


Aukštųjų mokyklų atstovai, užsienio ekspertai įsitikinę: Lietuvos aukštosios mokyklos turi keisti savo strategijas.

KTU parengė pokyčių strategiją
Lietuvos aukštasis mokslas turi keistis. Tai skatina ne tik vis vykstančios reformos, bet ir tiek Lietuvos, tiek pasaulio socialiniai, ekonominiai, politiniai pokyčiai. Naujoji šalies Vyriausybė taip pat turi planų, susijusių su aukštojo mokslo sistemos tobulinimu.
Kauno technologijos universitetas (KTU) tokią pokyčių strategiją jau parengė. Kaip pasakoja KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, 2010 m. kovą KTU kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) įgyvendino projektą pagal Lietuvos 2007–2013 m. laikotarpio Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antro prioriteto “Mokymasis visą gyvenimą” priemonę “Studijų sistemos efektyvumo didinimas”. Projektą “KTU ir KMU studijų sistemų efektyvumo didinimas integruojant jų plėtros strategijas su kitomis aukštosiomis mokyklomis” finansavo Europos socialinis fondas bendrai su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Projekto tikslas – KTU ir LSMU integruotų plėtros strategijų koncepcijų parengimas ir tarybų narių specialiųjų kompetencijų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, tobulinimas, ieškant galimybių tarpdisciplininėms studijų programoms rengti ir studijų sistemos efektyvumui gerinti. Parengta Integruota universiteto plėtros strategija tapo svarbiausiu dokumentu, apibrėžiančiu tolesnes universiteto plėtros gaires, valdymo tobulinimo mechanizmus, studijų efektyvumo didinimo būdus.
Naujoji strategija padėjo pasirengti esminiams pokyčiams KTU.

Aukštosioms mokykloms teks jungtis
Tačiau, pasak KTU rektoriaus P.Baršausko, aukštojo mokslo srities kaita turi vykti visos Lietuvos mastu. Jo nuomone, ateityje šalies universitetų laukia du esminiai raidos keliai: kova dėl būvio ir stambėjimo, jungimosi procesas. “Kai kuriose aukštosiose mokyklose studijų programose studijuojančių studentų jau sumažėjo iki 70 proc. Tai verčia universitetus kurti naują produktą, rengti šiuolaikiškas, konkurencingas ateities programas, kitaip tariant, jie turi imtis radikalios pertvarkos ir efektyvinti savo veiklą”, – neabejoja rektorius.
Be to, turėtų sumažėti universitetų, daliai jų teks jungtis į stambesnius darinius. Prof. P.Baršausko nuomone, kitaip ir negali būti, tokiu keliu ėjo visas pasaulis, taip turėtų būti ir pas mus.
Kita vertus, aukštojo mokslo reformos klausimas nėra vien universitetų reikalas. Jis gerokai platesnis, susijęs su visa visuomene, reikalaujantis sprendimų Vyriausybės lygmeniu. “Jei visuomenė nebus skatinama eiti sunkesniu, bet jos nariams naudingesniu keliu, jei į aukštąsias mokyklas bus stojama ne žinių, bet siekti tik diplomo, net ir geriausia švietimo sistema ne visuomet veiks. Neįvertinus ekonomikos ir visuomenės plėtotės sunku prognozuoti strateginius universitetų pokyčius”, – pabrėžė P.Baršauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...