"veido" archyvas

Linksmiems žaidimams anksčiau ar vėliau ateina pabaiga. Po visą kambarį krūva išmėtytų žaislų. Paragintas juos surinkti verkšlenantis mažylis bando išsisukti iš nemielo širdžiai darbo… Pažįstama situacija, tiesa? O juk norėtųsi, kad viskas būtų kitaip. Juolab kad auga tikrai nebe lėliukas.

Lenk medį, kol jaunas

Pasak psichologų, tėvams padėti jau gali ir metinukas. Tiesa, didelės pagalbos iš jo tikėtis nereikėtų, bet paprašytas paduoti kokį nors daiktą jau gali. Netgi pačius mažiausius jau galima mokyti pažaidus padėti žaisliuką į jam skirtą vietą ir tik tada leisti imti kitą. Jei vaikui tuo metu norisi žaisti su keliais žaisliukais, neprieštaraukite. Bet jei matysite, kad jis nori keisti veiklos sritį, pavyzdžiui, pažaidęs su mašinytėmis eiti skaityti knygelių, tuomet reikėtų priminti, kad visos mašinytės turi keliauti į garažą. Nereikėtų pamiršti, kad metinuko žaidimas yra viską išversti, ir tai  normalus raidos etapas. Kuo vaikas vyresnis, tuo žaidimai sudėtingesni. Pamažu jam pradeda reikėti kelių žaisliukų vienu metu, ypač, kai sulaukęs ketverių vaikas pasineria į siužetinius žaidimus.

Ne visada kaltas tingėjimas

Kiek keturmečiui iš karto reikia žaislų? Ogi tiek, su kiek vienu metu jis nori žaisti. Jei žaislai tiesiog išmėtyti viduryje kambario, o ne, pavyzdžiui, važiuoja traukiniu, jie turi keliauti į žaislų dėžę. Žinoma, mažylis greičiausiai bandys maištauti tam prieštaraudamas – taip jis greičiausiai tikrina ribas, kiek jūs jam leidžiate, arba bijo, kad nepajėgs susidoroti su  užduotimi. Tiesa, kartais vaikai mėtydami žaislus tarsi pasižymi savo teritoriją, užsiima erdvę. Todėl reikėtų, kad ji būtų nuolatinė ir aiški. Antraip įsiveržus į šią erdvę teks susidurti su pasipriešinimu.

Kai, atrodytų, nusvyra rankos

• Likite tvirti ir ramūs. Jei vienąkart nusileisite, galite būti tikri, kad to paties bus reikalaujama ir kitąkart. Jei iškėlė sceną, nestokite į kovą. Atsitraukite. Patikėkite, po penkių ar dešimties minučių mažylis atbėgs pas jus prašydamas saldainių ar sulčių. O tada pasakykite, kad jūs jam būtinai duosite, bet tik tada, kai jis susitvarkys žaisliukus.

• Pasiūlykite savo pagalbą. Ikimokyklinukui išties dar per sunku viską pačiam susitvarkyti. Labai griežti reikalavimai gali net sustabdyti norą žaisti – mat bijos, kad po to nepajėgs susitvarkyti. Vaikui priėmus pagalbą prisėskite šalia ir didelį mažylio laukiantį darbą padalykite į keletą mažesnių. Pavyzdžiui, dabar surenkame kubelius, o tada sudėsime knygutes. Arba dabar padėkime į vietą raudonus kubelius, o paskui sudėsime mėlynus. Taip jūs mokysite ne tik tvarkingumo, bet ir bendradarbiavimo, gebėjimo padėti kitam. Tik pagalbos nesumaišykite su darbo padarymu už vaiką.

• Jei gražiuoju susitarti nepavyksta, pasiūlykite susitvarkyti dar kartą, o tada ramiu tonu pasakykite, kad jūs pati juos surinksite ir dviem dienoms paslėpsite. Jei mažylis apsimes neišgirdęs, nepraraskite savitvardos ir imkitės žadėtų veiksmų. Jei tai kartosis ir po dviejų dienų žaisliukams sugrįžus, jūs ir toliau laikykitės savo, žaislų iškeliavimo iš kambario, pozicijos. Tik pernelyg nedramatizuokite šios situacijos – pačių tėvų tvarkingumo pavyzdys yra geriausias dalykas, o vaiko erdvė galėtų būti tvarkoma kaip jau jam norisi (žinoma, sveiko proto ribose). Pedantiškai sutvarkytoje, kaip ir labai netvarkingoje aplinkoje, vaikas auga be iniciatyvos, energijos, sutrikęs ir įsitempęs.