2010 Spalio 29

4-5 metai

Pokalbis apie krizę…

veidas.lt

"Veido" archyvas

Krizės įveikiamos ne po vieną, o visiems kartu surėmus pečius

Sunku šiandien surasti šeimą, kurios vienaip ar kitaip nebūtų palietusi krizė. Jei ropinėjančiam pypliui ji dar nė motais, penkiametis ją jau gali pajusti savo kailiu – juk dėl suplonėjusios tėvų piniginės gali tekti apriboti savo pomėgius ar atsisakyti visus metus lauktos kelionės į Disneilendą.

Darytumėte klaidą, jei bandytumėte apsimesti, kad nieko nevyksta. Juolab kad pekiametis jau pajėgus suprasti, jog kartais taip nutinka, kad mama ar tėtis netenka darbo ir dėl to sumažėja šeimos pajamos. Tik būtina apie tai su mažyliu kalbėtis. Kur kas labiau nei priežastys vaikus gąsdina pasekmės. Tad kas svarbu pradedant pokalbį?

Strateginis planas

Jis turėtų būti sudarinėjamas be vaikiškų ausų ir akių. Visų pirma susidariusią situaciją turi aptarti ir  išsirinkti padėsiančią susidoroti su sunkumais strategiją patys suaugusieji, ir tik tada kalbėtis su mažiausiais šeimos nariais. Labai svarbu patiems tėvams gebėti įveikti emocinius sunkumus, kuriuos sukelia finansinės problemos. Tai puiki proga iš tiesų pasitikrinti savo vertybes ir peržiūrėti savo gyvenimo prioritetus. Žaisti su tėvais, dainuoti, šokti ar kepti duoną vaikui paprastai smagiau ir naudingiau, nei lankyti dainavimo pamokas ar kas savaitę lankytis kino teatre.

Atvirumas ir tik atvirumas

Žinoma, tai nereiškia, kad vaikui būtina žinoti viską nuo A iki Z. Užteks jam pasakyti: atėjo sunkūs laikai, mūsų pajamos sumažėjo, bet mes tikrai surasime išeitį. Nors dabar teks kuriam laikui pakeisti, pavyzdžiui, mūsų atostogų planus arba nuo šiol negalėsime taip dažnai eiti į kavines. Jeigu mažylis užduos papildomų klausimų, į juos atsakinėkite ramiai ir užtikrintai. Mažylį labiau nei bloga finansinė situacija baugina nežinia – juk vis tiek vargu ar pavyks nuslėpti savo nusiminimą ir nerimą. Tik svarbu nesukelti vaikui kaltės jausmo, nes mažieji neretai dėl blogos tėvų nuotaikos linkę kaltę suversti sau – juk greičiausiai viskas dėl to, kad jie blogai elgėsi. Jei jau nepavyksta tvardytis, geriau iš anksto įspėti atžalą, kad tėtis ar mama šiandien yra blogos nuotaikos.

Vaiko nerimas – ne mažiau svarbus

Todėl nenumokite ranka ir į mažo žmogučio baimes, liūdesį ir nerimą. Ką daryti? Ogi visų pirma leiskite vaikui suprasti, kad jūs žinote apie jo išgyvenimus ir jums tai rūpi, nesvarbu, ar sunkumai užgriuvo jūsų šeimą, ar tik vaiko draugo artimuosius: “Gaila, kad su tavimi draugas nebegali lankyti dailės būrelio, nes jo tėtis neteko darbo ir jų šeima tam nebeturi pinigų. Tu turbūt dėl to labai išgyveni. Ar lankysi būrelį toliau vienas?” O jei taip nutiko jūsų šeimai, taip pat reikėtų apie susidariusią situaciją pakalbėti su mažyliu: “Taip, iš tiesų dabar mes neturime pinigų, kad galėtume sumokėti už tavo dailės pamokėles. Bet tai tikrai ne katastrofa. Daugeliui šeimų dabar yra labai sunku. Bet kai tik tėtis susiras kitą darbą, tu galėsi ir vėl mokytis piešti”.

Kuo daugiau apsikabinimų!

Nesaugumo jausmas paprastai tvyro ore. Tačiau šeimai išlikti ir sustiprėti sunkiais laikais padeda nuostata, kad mes kartu viską nugalėsim. Veiksminga nuraminimo priemonė – ne mažiau kaip aštuoni apkabinimai per dieną vaikui ir tam šeimos nariui, kuris jaučiasi liūdnesnis ar kitaip emociškai labiau prislėgtas. Kūniškas šiltas apkabinimas ramina, suteikia saugumo ir parodo, jog esi mylimas. Viskas praeina, praeis ir krizė, svarbiausia, kad šeimoje liktų jausmas: mes tai įveikėme, buvo sunku, bet tai nesugriovė mūsų santykių, nes mes turime vienas kitą. O vaikas tai matydamas mokosi, kad sunkumai įveikiami, kad kartais būna sunku, o šilti jausmai šeimoje tai padeda nugalėti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...