2011 Birželio 15

TTK: prokuratūra padarė ne viską

BNS

BFL

Generalinė prokuratūra (GP), tirdama 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą, nesiėmė visų priemonių, kad ji būtų ištirta kuo greičiau, konstatavo parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas.

Dėl komiteto patvirtintų išvadų dar balsuos Seimas.

Trečiadienį patvirtintose išvadose rašoma, kad GP ne visada laikėsi baudžiamojo proceso principo veiksmus atlikti per įmanomai trumpiausią laiką, siekiant kuo greičiau nustatyti ir patraukti atsakomybėn baudžiamąsias veikas padariusius asmenis.

Tai rodo ir faktas, kad ši byla, nepaisant jos sudėtingumo ir svarbos Lietuvai, nuo 2003 metų spalio iki 2010 metų gruodžio buvo pavesta tirti vienam Generalinės prokuratūros prokurorui, teigiama išvadose.

Taip pat komiteto išvadose teigiama, jog atskirų įtariamųjų veikos pagal 2003 metais įsigaliojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl genocido ir karo nusikaltimų perkvalifikuotos tik po 7 metų, tad “Generalinė prokuratūra nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad Sausio 13-osios bylos kaltininkų veikos būtų tinkamai teisiškai įvertintos”.

“Išvados yra tokios, kad labai ištemptai vyko procesiniai veiksmai, įvertinant net tai, kad kita šalis atsisakydavo išduoti (įtariamuosius – BNS), buvo tokie periodai, kai procesiniai veiksmai po keletą metų nevyko. Buvo periodas, kai bylą tyrė vienas prokuroras”, – trečiadienį žurnalistams pristatydamas išvadas sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad Generalinė prokuratūra, nors 1994 metais kreipėsi į Seimą, kad būtų pakeisti įstatymai ir leistų ikiteisminį tyrimą baigti nedalyvaujant įtariamajam, vėliau nebekėlė klausimo, kad tokie pakeitimai būtų padaryti.

“Iki pat praėjusių metų tie kreipimaisi nebuvo kartojami – juk keičiasi Seimo daugumos, keičiasi požiūriai, keičiasi nuostatos. Reikėjo dažniau belstis, ir būtų buvę atidaryta, kaip kad buvo praėjuiais metais atidarytos durys į ikiteisminio tyrimo užbaigimą, galėjo būti aktyvesni”, – sakė S. Šedbaras.

1994 metais gavęs tuomet generalinio prokuroro pareigas ėjusio Artūro Paulausko siūlymus keisti Baudžiamojo proceso kodeksą, neleidusį parengtinio tardymo atlikti nedalyvaujant įtariamajam, Seimas juos padėjo į stalčių. Minėti pakeitimai Baudžiamojo proceso kodekse padaryti praėjusiais metais.

TTK pirmininkas S. Šedbaras stebėjosi, kodėl A. Paulauskas, pats kreipęsis į Seimą dėl įstatymų pataisų, vėliau tapęs parlamento pirmininku tokių pataisų neinicijavo.

“Tuometinis generalinis prokuroras A.Paulauskas 1994  metais ir kreipėsi į Seimą, Seimo pirmininko pavaduotojas Egidijus Bičkauskas be jokios eigos tą popierių padėjo į archyvą, bet tapęs Seimo pirmininku (A.Paulauskas – BNS) prie to klausimo negrįžo. Net keista, tai kas čia buvo – tokia politinė nuostata, politinis požiūris į bylą? Sunku pasakyti, kodėl jis neužilgo tapęs Seimo pirmininku negrįžo prie šitų klausimų, prie pasiūlymų, kuriuos pats buvo pasirašęs”, – svarstė TTK vadovas.

A. Paulauskas trečiadienį BNS teigė, kad Seimo pirmininku tapo 2000 metais, tad nuo kreipimosi jau buvo praėję šešeri metai, ir sakė nežinojęs, kad jo siūlyti pakeitimai nebuvo padaryti, o iš prokuratūros tvirtino signalų nesulaukęs.

“Iš kur aš galėjau žinoti, kad tie pakeitimai nepadaryti? Kiek metų praėjo nuo nuo kreipimosi, kol tapau Seimo pirmininku? Aš juk tų bylų neturėjau tuo metu, ir, kiek suprantu, prokurorai turėjo kreiptis, jei reikėjo tokių pataisų, bet niekas nesikreipė”, – kalbėjo A. Paulauskas.

Pernai rudenį parlamento vadovė Irena Degutienė ir kai kurie kiti valdantieji politikai apkaltino Generalinę prokuratūrą neveiklumu tiriant 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą.

I.Degutienė pavedė TTK atlikti parlamentinį tyrimą, ar prokurorai nevilkino šios rezonansinės bylos tyrimo.

1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.

Daugelis Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų, tarp jų – ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.

Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje yra 23 įtariamieji, iš jų 21 yra Rusijos, du – Baltarusijos piliečiai.

Anot prokuratūros, pernai 23 įtariamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 100-ąjį straipsnį, kuris numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir kuriam netaikoma senatis. Šiuo metu vykdoma įtariamųjų tarptautinė paieška Europos Sąjungos erdvėje, jiems išduoti Europos arešto orderiai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...