„Veidas“: Kada realiai pradės veikti naujoji Lietuvos ir Baltarusijos paprastesnio sienos kirtimo tvarka? Žiūrint iš Lietuvos vidaus ekonomikos perspektyvų, ši naujovė vertinama ne vien palankiai – esą ji gali padidinti akcizinių prekių kontrabandos srautus.

A.A.: Tam, kad praėjusią savaitę pasirašytas susitarimas įsigaliotų, Lietuva ir Baltarusija dar turi jį ratifikuoti.
Pernai buvo atlikta sociologinė apklausa – net 86 proc. apklaustųjų pareiškė, kad supaprastinta pasienio teritorijų gyventojų kelionių į Baltarusiją ir Kaliningrado sritį tvarka bus naudinga Lietuvai. Susitarimas sudarys palankesnes sąlygas žmonėms kirsti sieną, lankyti kitapus jos esančius giminaičius, kapus ar maldos namus.

Susitarimo tekstas buvo suderintas su visoms Lietuvos institucijomis, taip pat su Europos Komisija. Premjero kanceliarija yra pavedusi institucijoms pateikti pasiūlymus dėl priemonių, kurios sumažintų galimas neigiamas šios naujovės pasekmes.

„Veidas“: Ar pastaraisiais mėnesiais viešumoje demonstruojamos Rusijos vadovų simpatijos iš tiesų yra gerėjančių Lietuvos ir Rusijos santykių ženklas? Gal priešingai, jomis maskuojama nauja, nepalankesnė Lietuvai politikos strategija?

A.A.: Spręstinų klausimų su Rusija yra daug, todėl ir ryšiai pastaruoju metu gana intensyvūs. Vilties teikia tiek didėjantis abiejų šalių visuomenių atvirumas ir noras kalbėtis, tiek besikeičiantis Rusijos požiūris į stalinizmo nusikaltimus. Labai svarbi ir tarptautinė santykių su Rusija ašis – Rusijos narystės PPO klausimas, derybos dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo bei konvencinės ginkluotės Europoje. Pažanga šiais klausimais ir parodys, kiek rimti yra Rusijos ketinimai bendradarbiauti ir kokia iš tiesų yra jos strategija. Kol kas galiu užtikrintai pasakyti, kad tikrai yra abipusis noras kalbėtis.

„Veidas“: Nuo Naujųjų metų Lietuva pirmininkaus ESBO. Kuo mums svarbi ši pozicija? Kiek papildomų išlaidų pirmininkavimas atseis biudžetui?

A.A.: ESBO yra pirmoji tarptautinė organizacija, į kurią Lietuva buvo priimta 1991 m. Neturėtume pamiršti, kad ESBO priimti dokumentai tapo realiu postūmiu išvesti sovietų kariuomenę iš Lietuvos. Pirmininkavimas ESBO Lietuvai teikia galimybę turėti įtakos saugumo aplinkai regione, apginti savo užsienio politikos interesus ir sukaupti pirmininkavimo patirties, kurios mus dar prireiks 2013 m. pirmininkaujant ES.

Narystė ESBO Lietuvai kasmet atsieina apie 380 tūkst. Lt. Pirmininkavimui, žinoma, bus skirta didesnė suma – apie 10 mln. Lt, bet dalis jų liks Lietuvoje – čia vyks tarptautiniai renginiai, kurie pridės pajamų mūsų šalies turizmo verslui.

Bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene stiprina mūsų pačių saugumą, o įgyta patirtis, žinios, svarbūs dalykiniai kontaktai – visą valstybę ir jos diplomatiją. Vien tik aritmetiniais skaičiavimais pirmininkavimo nauda neįvertinama.