2011 Kovo 23

Rimantas Žylius

Trumpasis interviu su Rimantu Žyliumi

veidas.lt

– Sprendimas, kad būtent Jūs, jeigu kas, turite užimti ūkio ministro vietą, buvo spontaniškas, ar tam rengtasi nuo pat prieš D.Kreivį nukreipto skandalo pradžios?

– Man apsispręsti teko labai spontaniškai, iš esmės turėjau tam vos kelias dienas. Nežinau, kas buvo ar nebuvo derinama kituose kabinetuose, bet su manimi jokių išankstinių galimų veiksmų scenarijų aptarimo nebuvo.

– Kaip manote, kodėl Jūsų kandidatūra į ūkio ministro postą sukėlė tokią priešišką reakciją, ypač tarp žmonių, aktyviai prisidėjusių prie D.Kreivio atstatydinimo?

– Tikrai, ne kartą girdėjau, kad daug kas nenorėjęs matyti manęs ūkio ministro poste. Prisipažinsiu, pats nelabai suprantu, kuo galėjau sukelti tokią neigiamą reakciją. Galimas dalykas, tai atsitiko todėl, kad mane paprasčiausiai mažai kas pažįsta, nes viešoji mano darbo ūkio viceministro poste pusė buvo pati nematomiausia, nekrintanti į akis. Gal tai tiesiog nežinomybės, nepažįstamo žmogaus baimė?

Galiu atvirai pasakyti, kad per visą savo darbo ministerijoje laiką nesu gavęs nė vieno “keisto” pasiūlymo, nors ir teko užsiimti viešųjų pirkimų sistemos pertvarkymu. Per mane niekas nieko nebandė neoficialiai derinti. Galimas dalykas, kliūvu ir todėl, kad buvau artimas Dainiaus komandos žmogus, tad tie, kurie siekė jį nušalinti, įtaria, jog man tapus ministru Ūkio ministerijos vykdytų reformų politika nesikeis. Jeigu taip, tuomet jų įtarimai teisingi.

– Norėtųsi sužinoti, kokios pagrindinės tų reformų kryptys.

– Bus trys prioritetai. Pirmasis – sąžiningos konkurencijos skatinimas ir verslo sąlygų gerinimas. Pirmiausia tai reikš tolesnį įvairių verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkymą, lengvinant įvairių patikrinimų naštą smulkiajam verslui, palyginti su stambiuoju verslu. Mat kontrolės sąnaudos mažai priklauso nuo verslo dydžio, tad smulkiesiems verslininkams jas pakelti sunkiau nei stambiesiems. Tai savo ruožtu turėtų teigiamai paveikti ir darbo vietų gausėjimą. Taip pat toliau sieksime, kad gerėtų Lietuvos rodikliai tarptautiniame “Doing Busines” indekse.

Antrasis – tolesnė viešųjų pirkimų reforma. Sieksime, kad didžiausias dėmesys juos skaidrinant tektų ne pavienių atvejų kontrolei, o bendro įstaigų vidaus savikontrolės mechanizmo kūrimui. Čia, panašiai kaip buhalterinėje apskaitoje, turės atsirasti tiek įmonės viešųjų pirkimų vidaus auditas, tiek kartą per metus daromas išorinis auditas.

Tikrinami bus ne atskiri pirkimai, bet visas pirkimų procesas. Savo ruožtu Viešųjų pirkimų tarnyba, tikrindama įstaigas, ataskaitoje privalės nurodyti ir tai, ar įstaigos vadovai kontroliuoja viešųjų pirkimų procesą, ar šis paliktas savieigai. Svarbiausia – pasiekti tikrinimo proceso sistemiškumą ir nepertraukiamumą, nes viena Viešųjų pirkimų tarnyba su savo septyniomis dešimtimis darbuotojų fiziškai nepajėgti sukontroliuoti tūkstančių kone kasdien vykstančių pirkimų. Diegdami šias pertvarkas konsultuojamės su verslu, su jo pagalba nagrinėjame pirkimų praktiką ir ypatumus skirtingose rinkose. Naujos viešųjų pirkimų metodologijos įdiegimas bus tikras sistemos perversmas.

Trečiasis – valstybinių įmonių pertvarka. Nors “Visuomio” projektas nepasiteisino, pernai gruodį Vyriausybė pritarė valstybinių įmonių valdymo reformos pagrindams, šiemet vasario mėnesį jai įgyvendinti skirti pinigai. Pradedamas valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų profesionalizavimas – siekiame, kad jose būtų kaip galima mažiau ministerijų tarnautojų, o kaip galima daugiau verslo vadybos profesionalų. Įmonės turės nusistatyti aiškius metinius finansinius tikslus, o jų vadovai – atsiskaityti už pasiektus rezultatus. Taip pat suskaičiuosime, kiek valstybei kainuoja įvairių jos funkcijų vykdymas per valstybines įmones, nes lig šiol niekas tokios informacijos neturėjo. Ją gavus Vyriausybės galės spręsti, kurios įmonės duoda valstybei naudos, o kurioms reikia pertvarkos.

– Koks likimas laukia Viešųjų pirkimų tarnybos, kurios veiklą reguliuojančio įstatymo pataisos neseniai parengtos Prezidentūroje, ir dabartinio jos vadovo Žydrūno Plytniko, kurio kvalifikacija neatitinka naujojo įstatymo keliamų reikalavimų?

– Apie Ž.Plytniko ateitį dabar kalbėti nenoriu. Siūlomas Viešųjų pirkimų tarnybos įstatymo pataisas aptariau per susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite. Vyriausybė pritaria, kad tarnybos veikla turėtų tapti labiau nepriklausoma, bet vien kontrolės funkcijomis VPT veikla neapsiriboja. Yra dar ir metodologijos kūrimas. Svarbu ne tai, kam – ūkio ministrui, kaip dabar, ar Vyriausybei arba premjerui, kaip siūloma, bus pavaldi VPT. Svarbu, kad ji veiktų efektyviai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...