2011 Birželio 07

Rimantas Žylius

Nebus nurašytų pramonės sričių

veidas.lt

BFL

Užtikrinti verslui palankias sąlygas ir sąžiningą konkurenciją, sutvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, taip sudėlioti valstybės valdomų įmonių sistemą, kad jos neiškreiptų konkurencinės aplinkos. Tokius prioritetus išsikėlė ūkio ministro poste Dainių Kreivį kovą pakeitęs iki tol viceministru dirbęs Rimantas Žylius. Tačiau verslas sako nejaučiantis kardinalių permainų, o gamybos pramonės atstovai dar piktinasi, kad Lietuva apskritai pasirinko skirtingą nei ES verslo strategiją. Argumentai ir kontrargumentai – iš ūkio ministro lūpų.

VEIDAS: Užsienyje daugiau nei pas mus smulkių parduotuvėlių, dirbtuvėlių, kavinukių, kuriose dažniausiai dirba vienos šeimos nariai. Net ištikus krizei jie laikėsi iš paskutiniųjų, nes nei savęs iš darbo atleisi, nei viską metęs emigruosi. O mūsų Vyriausybės prieš dvejus su puse metų žadėta nauja įmonių teisinė forma – mikroįmonės lig šiol neįteisintos, nors per krizę kai kam galėjo tapti gelbėjimosi ratu.

R.Ž.: Kuriame naują verslo teisinę formą ir negalime prisijuokauti eksperimentų metodu. O kas norėjo daryti verslą, tam teisinių formų buvo – individuali veikla, individuali įmonė. Mažosios bendrijos forma skirta ne sugundyti pradėti verslą, o tam, kuris ketino jo imtis, tai padaryti lengviausiu būdu. Individualią įmonę įsteigti gali vienas asmuo, o čia galima turėti partnerių. Be to, šios formos versle, priešingai nei individualioje įmonėje, bankroto atveju turtą praranda bendrija, bet ne verslininko šeima. Tačiau reikėjo gerai apgalvoti, kad ši įmonės forma neleistų kurti šešėlio. Taip, projekto rengimas užtruko. Tačiau norite paklausti, ar nesigailime, kad per lėtai iš degančio namo nešiojome baldus?

VEIDAS: Ne, klausiu, ar nesigailite, kad, užuot nešę vandenį ugniai gesinti, svarstėte, kokiomis priemonėmis tai geriau daryti. Verslas pyksta ant valdžios, kad krizės metais neoperatyviai suteikta žadėta finansinė parama, lėtai mažintas biurokratizmas neišgelbėjo nuo bankrotų, nedarbo, emigracijos.

R.Ž.: Nesu tikras, kad krizės metais reikėjo skubėti su naujo statuso įmonių projektais. Prioritetai buvo kiti – kad greičiau įvairių fondų pinigai pasiektų rinką. Lietuvoje yra apie 80 tūkst. įvairių verslo įmonių ir 11 tūkst. jų gavo paramą. Nors verslas skundžiasi, kad pinigai vėlavo, bet jie galėjo gauti kreditus, kai tik gaudavo kontraktą, o ne kai padėdavo paskutinę plytą.

VEIDAS: Kaip vertinate prezidentės pateiktus siūlymus smulkiųjų įmonių, turinčių iki penkių darbuotojų, pirmais veiklos metais netikrinti ir neapmokestinti?

R.Ž.: Saulėtekio komisijoje svarstome, kad naujai įsikūrusį verslą kontroliuojančios institucijos metus kontroliuotų, bet nebaustų, žinoma, išskyrus piktybiškus pažeidėjus. Bet dėl mokesčių lengvatų reikia būti atsargiems, kad nekiltų piktnaudžiavimo bangos. Turime daug pavyzdžių, kai gera idėja panaudojama ne pagal paskirtį, kaip kad neįgaliųjų įmonėms suteikta PVM lengvata pasinaudojo ne tie, kam ji buvo skirta.

Mano manymu, didžiausia mokesčių problema – jų mokėjimo sistemos sudėtingumas. Štai taršos ir panašiems mokesčiams skaičiuoti įmonėje reikalingas net atskiras žmogus. Tačiau šio, kaip ir kitų mokesčių, dydis, palyginti su kitomis Europos šalimis, nedidelis – per biudžetą perskirstoma 30 proc. BVP. Dabar diskutuojama dėl progresinių, kitokių naujų mokesčių įvedimo. Mūsų siūlymas – kol kas tik paprastinti mokesčių mokėjimo sistemą.

VEIDAS: Laisvosios rinkos instituto apklausa parodė, kad verslas nejaučia ir biurokratinės naštos sumažėjimo.

R.Ž.: Nežinau, ar tai paguos, bet ES ekonomikos ministrų susitikime danai pasakojo, kad pernai verslui privalomos teikti informacijos kiekį sumažino 25 proc., tačiau verslininkai tikina jokio palengvinimo nepastebėję. Pavyzdžiui, panaikinome prievolę akcinių bendrovių vadovams teikti parašų pavyzdžius. Tačiau kurie buvo jas įsteigę, parašus jau buvo pateikę, kurie steigė naujai – net nežinojo, kad jų reikėjo.

Vyriausybė išskyrė devynias verslą kontroliuojančias institucijas, kurios dabar vykdo 80–90 proc. patikrinimų, suformulavo joms uždavinį verslą pirma įspėti apie nustatytą pažeidimą, o sankcijas taikyti, jei įspėjimai ignoruojami. Įstatymai kiekvienam kontroliuojančios institucijos darbuotojui taip dirbti šiandien leidžia, bet neleidžia įsitvirtinusi praktika, nepasitikėjimas tarp kontroliuojančių institucijų ir verslo. Bandome perimti mokesčių inspektorių patirtį: jie buvo žiaurių akcijų darytojai, o dabar verslas juos vadina auditoriais, net nepriskiria prie kontrolierių. Bet tokios permainos truko ne mažiau kaip penkerius metus.

VEIDAS: Deklaruojate kovojantis dėl sąžiningos konkurencijos. Kada pasiūlysite Gariūnų turgavietėje įvesti kasos aparatus?

R.Ž.: Sąžininga konkurencija – vienas esminių pagrindų. Jei verslas plėtojamas nesąžiningos konkurencijos sąlygomis, jis griauna valstybės gerovę, atima pajamas iš sąžiningų verslų. Mano nuomonė aiški – visa prekyba turi būti apskaitoma, išskyrus smulkiuosius namudinius verslus ir pan. Gariūnuose privalo būti kasos aparatai. Bet reikia atsižvelgti į specifiką, kad tai nebūtų parduotuvės taisyklių perkėlimas į turgų. Dabar analizuojame, kaip diegiami kasos aparatai maisto produktų turguose. Bet šiemet, be abejonės, pasiūlysim įvesti kasos aparatus ir ne maisto turgavietėse.

VEIDAS: Nesąžininga konkurencija Lietuvos verslininkai Vyriausybę kaltina ir dėl milijoninių sumų į Lietuvą ateinantiems užsienio investuotojams. Tačiau ar užsienyje registruotos bendrovės moka mokesčius Lietuvoje?

R.Ž.: Atsiperkamumas aiškus skaičiuojant šių įmonių darbuotojų sumokėtą gyventojų pajamų mokestį ir “Sodros” įmokas. Ir tai atsiperka labai greitai, nes siekiame, kad ateitų investuotojai, kurie kuria gerai apmokamas darbo vietas, į kurias norėtų grįžti ir lietuviai iš užsienio.

Neskriaudžiami ir Lietuvos verslininkai: per verslo paramos programas pernai jiems skirta 3 mlrd. Lt, o užsienio bendrovėms – 400 mln. Lt. Nė viena jų nėra gavusi daugiau nei 10 mln. Lt. Negaliu atskleisti detalių, bet dabar dirbame, kad analogiškos paramos priemonės būtų pasiekiamos ir Lietuvos investuotojams.

VEIDAS: Dar Jūsų pirmtakas užsimojo siekti viešųjų pirkimų skaidrumo. Tačiau ar kas skaičiuoja, kokių nuostolių gali patirti valstybė dėl sustabdytų pirkimų?

R.Ž.: Finansų ministrė yra kreipusis į Nacionalinę teismų administraciją, kad jie operatyviai nagrinėtų tokius ginčus, nes kai kurių viešųjų pirkimų sustabdymas gali būti skaudus visai Lietuvos ekonomikai. Dabar tai užsitęsdavo ir dvejus metus, bet teismai aiškina, kad dažnai perkančioji organizacija nesistengdavo parodyti, jog tai svarbus procesas, neatvykdavo į posėdžius, paskutinę dieną atsakydavo į raštus. Ar neturi į galimą žalą atsižvelgti ir Viešųjų pirkimų tarnyba? Jos tikslas užtikrinti, kad pirkimai vyktų teisėtai, o ne išgelbėti visus projektus. Viešųjų pirkimų srityje – daug žaidėjų, ir kiekvienas turi veikti pagal savo kompetenciją.

VEIDAS: O kaip ketinate realizuoti savo trečiąjį prioritetą – priversti valstybės valdomas įstaigas efektyviai dirbti?

R.Ž.: Kad ir kaip juokingai skambėtų, dėl to, kaip dabar dirba tos įmonės, kaltos ne jos, o aplinka, sistema. Pernai priimtoje koncepcijoje pabrėžiama, kad šioms įmonėms turi būti suformuluoti tikslai, užtikrinamas veiklos skaidrumas, atskiriamos reguliavimo ir nuosavybės funkcijos – politikai gali nustatyti strategiją, bet negali dalyvauti kasdieniame valdyme. Iki šiol valstybės įmonės buvo valdomos taip, lyg jos būtų biudžetinės organizacijos, o tokia sistema netinka pelno siekiančioms įmonėms valdyti. Reikia jas priartinti prie normalių įmonių. Štai “Teo” – negalima atpažinti, kad didžiąją dalį jos akcijų valdo Švedijos ir Suomijos vyriausybės.

VEIDAS: Tikite, kad valstybės įmonės nebeapmokės ministerijų renginių ir partijų išlaidų sąskaitų?
R.Ž.: Jei įmonė turės stebėtojų tarybą, kurioje bus daug nepriklausomų autoritetingų žmonių, jie nepritars tokiems dalykams. O jei bus iškelti ambicingi planai, iš ko jie dar apmokės kitų sąskaitas?

VEIDAS: Gamybos pramonės atstovai abejoja ir Vyriausybės strategijų teisingumu. Štai ES dokumente “Europa 2020″, kuris lems struktūrinės pajamos dalybas, gamybos pramonė išskirta kaip prioritetas, o Lietuva akcentuoja paslaugų sektorių.

R.Ž.: Mažesnių šalių didelis konkurencinis pranašumas būtent paslaugų srityje, tad orientacija į paslaugas teisinga, ir ji tokia bus. Mažų šalių ekonomikos ateitis – inovatyvūs dalykai, nes negalime gaminti taip pigiai, kaip didžiosios valstybės: jei ir turime gamybinių pajėgumų, tai jie nedideli. Būdami lankstūs ir inovatyvūs turime sukurti tai, ką kiti sutiktų pirkti už didesnę kainą.

Dėl pramonės sričių pasirinkimo, tai man, kaip ūkio ministrui, reikia visų verslų – ir aukštųjų technologijų, ir biotechnologų, ir tekstilininkų, kurie, labai džiaugiuosi, prieš kokius dešimt metų nepatikėjo, kad visa tekstilė bus Kinijoje. Per krizę paaiškėjo, kad tekstilė turi būti arčiau savo vartotojų, o Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, dar mokančių ją gaminti. Norime padėti verslui daryti tai, ką jis nori daryti, ir verslo skatinimo priemonės bus pasiekiamos visoms sritims. O ES struktūrinių fondų pinigai turi ne nukreipti, ką daryti, o padėti verslui daryti, ką šis nori.

VEIDAS: Tačiau negali viskas būti prioritetas.

R.Ž.: Man visas verslas – prioritetinė sritis. Noriu, kad didėtų inovacijų dalis, o jos būtų prieinamos visoms sritims. Nebus nurašytų pramonės sričių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...