2016 Balandžio 08

#PanamaPapers

Trigubas P.Porošenkos suktukas

veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Daugiau nei 11 mln. nutekintų Panamos teisinės įmonės „Mossack Fonseca“ dokumentų atskleidžia daug garsių pavardžių. Tarp žmonių, perkėlusių savo turtą į vadinamąsias ofšorines įmones, veikiančias 21-oje mokesčių rojumi vadinamoje valstybėje, per 140 politikų iš daugiau nei 50 šalių. Tarp tokių politikų ir turtuolių minimas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Šokolado karaliumi vadinamas P.Poro­šen­ka, prieš Ukrainos prezidento rinkimus negailėjęs pažadų atsisakyti asmeninių interesų ir siekti tik naudos savo šaliai, apsimelavo. Nutekinti dokumentai liudija, kad jis turi tris ofšorines įmones, kuriomis galima pasinaudoti siekiant išvengti mokesčių. Viena jų esą buvo įkurta tam, kad iki pardavimo būtų re­struktūrizuota P.Porošenkai priklausanti di­džiau­sia Ukrainos saldumynų gamintoja „Ro­shen“. P.Porošenkos konsultantai tvirtina, kad tai buvo padaryta siekiant nekalto tikslo – „Ro­shen“ paversti patrauklesne potencialiems užsienio investuotojams. Tačiau akivaizdu, kad tai suteikė galimybę sutaupyti nemažą sumą mo­kesčių, kuriuos kitu atveju P.Porošenka bū­tų sumokėjęs į kiaurą kaip rėtis Ukrainos biudžetą.

Beje, kandidatuodamas į prezidentus P.Po­rošenka viešai prisižadėjo ne tik pamiršti savo asmeninius interesus, bet ir parduoti „Ro­shen“. Vėliau pažadą sušvelnino – pažadėjo „Ro­shen“ valdymą perleisti „nepriklausomam fondui“. Galbūt ofšorinė įmonė ir turėjo tapti tokiu fondu? Į šį klausimą dar turės atsakyti teisininkai.

Kol kas žinoma tiek, kad 2014 m. rugpjūtį teisininkų kontoros „Dr. K. Chrysostomides & Co LLC“ vyr. specialistas George’as Ioannou nu­siuntė laišką kompanijai „Mossack Fon­seca“ prašydamas padėti įregistruoti naują bendrovę „asmeniui, susijusiam su politika“. Laiške nurodoma, kad bendrovė bus jo įmonių holdingas, o jos veikla su politika neturės nieko bendro.

Akivaizdu, kad tai suteikė galimybę sutaupyti nemažą sumą mo­kesčių, kuriuos kitu atveju P.Porošenka bū­tų sumokėjęs į kiaurą kaip rėtis Ukrainos biudžetą.

Po 17 dienų nauja bendrovė jau buvo registruojama Mergelių salų registrų centre. Pa­vadinta „Prime Asset Partners Limited“ – ly­giai taip pat, kaip P.Porošenkos Ukrainoje veikianti holdingo įmonė, ši bendrovė gavo ir naują adresą: kartu su tūkstančiais kitų ofšorinių bendrovių ji „įsikūrė“ kurortiniame Tor­to­los mieste esančiame Akaros pastate. Vie­nin­telis šios bendrovės akcininkas buvo Ukrainos prezidentas P.Porošenka.

Dar vieną ofšorinę įmonę Ukrainos lyderis įsteigė rugsėjį, tik jau ne Mergelių salose, o Kip­re. Ir pavadino ją „CEE Confectionery In­vestments Ltd.“.

2014 m. spalį Ukrainos bankas „In­ter­na­tional Invest Bank“, kurio didžioji akcijų dalis irgi priklauso P.Porošenkai, parašė laišką bendrovei „Mossack Fonseka“, kuriame patikino, esą politiko sąskaitos „buvo sutvarkytos tinkamai“.

Kadangi viskas klojosi puikiai, tų pačių me­tų gruodį P.Porošenka įsteigė trečią ofšorinę įmonę „Roshen Europe B.V.“. Šį kartą – Ny­der­landuose.

Pagal dokumentus, Mergelių salose esanti ben­drovė dabar valdo Kipre registruotą bendrovę, o ši – Nyderlanduose veikiančią įmonę.

Beje, viena Kipro teisininkų kontora, atstovavusi P. Porošenkos įmonėms, Mergelių sa­lo­se veikiančią bendrovę „Prime Asset Partners Limited“ įvardijo kaip Kipro ir Ukrainos kompanijų „Roshen Group“ motininę bendrovę.

Kaltas ar nekaltas?

„Aš turbūt esu pirmas Ukrainoje aukšto rango pareigūnas, kuris labai atsakingai ir rimtai žiūri į turto deklaravimą, mokesčių mokėjimą ir interesų konfliktus, laikantis Ukrainos ir tarptautinių įstatymų“, – iš karto kilus skandalui socialiniame tinkle „Twitter“ parašė P.Po­rošenka.

„Tapęs prezidentu aš atsiribojau nuo turto valdymo, patikėdamas šį verslą konsultacinėms ir teisinių paslaugų bendrovėms. Tikiuosi, kad jos pateiks išsamius paaiškinimus Ukrainai ir tarptautinei žiniasklaidai“, – kaltę neigia Uk­rainos prezidentas.

Tačiau nutekintus dokumentus išanalizavę tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP analitikai mano, kad P.Porošenka Ukrainos įstatymams gali būti nusižengęs dusyk. Visų pirma eidamas prezidento pareigas jis įsteigė naują verslą, o Ukrainos prezidentui draudžiama užsiimti verslu. Antra, naujai įsteigtų struktūrų P.Porošenka nedeklaravo, taip nuslėpdamas šią informaciją nuo visuomenės.

„The Washington Post“ teisiniu požiūriu P.Porošenkos veiksmuose neįžvelgia nieko neleistino.

„Transparency International“ Ukrainos padalinio vadovas Oleksijus Chmara teigia, kad P.Porošenka pateko į išties rimtą bėdą ir nu­sižengė įstatymams, taip pat – ir Ukrainos kons­titucijai.

Vis dėlto esama ir P.Porošenkos gynėjų. Antai JAV laikraštis „The Washington Post“ teisiniu požiūriu P.Porošenkos veiksmuose neįžvelgia nieko neleistino. „P.Porošenka įsteigė įmones mokesčių rojumi vadinamose šalyse, tačiau tai nėra neteisėta. Dokumentai liudija, kad savo vardu P.Porošenka įsteigė ofšorinę įmonę, kuri tapo „Roshen“ valdytoja. Bet anks­­­čiau „Roshen“ valdytojas buvo kitas fondas, registruotas Ukrainoje. Jam priklauso ir visos kitos P.Porošenkos valdomos įmonės. Išeit­ų, kad P.Porošenka, būdamas prezidentu, ne­praturtėjo“, – Ukrainos lyderį gina „Wa­shington Post“.

Ukrainos prezidentą konsultuojanti finansinių paslaugų įmonė ICU tvirtina tą patį – esą deklaruoti šio turto P.Porošenka neprivalėjo, nes akcijos neturėjo nominalios vertės, o tokių deklaruoti neprivaloma.

Beje, dokumentai byloja priešingai: „Prime Asset Partners“ akcijų nominali vertė buvo tūks­tantis JAV dolerių. Vertę turi ir susijusių verslų Kipre bei Olandijoje akcijos: Bendrovės, įsteigtos Kipre, akcijų nominali vertė buvo 2 tūkst. eurų, o įregistruotos Nyderlanduose įstatinis kapitalas – 85 dolerių. Ir nors sumos atrodo nedidelės, pagal Ukrainos įstatymus jas vis tiek privalu deklaruoti.

Tebūnie tai smulkmena, bet jei į teisinius P.Porošenkos nusižengimus bus pažiūrėta pro pirštus (nors apkaltos P.Porošenkai jau reikalauja keli Rados nariai), dar gilesnė politinė krizė Ukrainoje, matyt, vis tiek neišvengiama. Ukrainiečiai socialiniuose tinkluose jau dėsto, kad liko tik dvi alternatyvos – apkalta arba nau­jas Maidanas.

Net tolerantiškieji „The Washington Post“ analitikai pripažįsta, kad P.Porošenka turės rimtų nemalonumų, o visuomenės nuomonės teis­mas jam greičiausiai bus neišvengiamas. Net jei teisininkai neprikibs, klius P.Porošenkai dėl viso kito: pasenusių įstatymų, interesų kon­flikto, politikų atskaitomybės.

Vien tai, kad P.Porošenka steigė įmones ten, kur jų nesteigti ragino visus kitus, nėra maloni žinia rinkėjams. Jis pats ne per seniausiai citavo „Global Financial Integrity“ paskelbtos studijos duomenis, esą dėl ofšorinių įmonių ir šešėlinių pinigų srautų Ukraina nuo 2004 iki 2013 m. kasmet prarado vidutiniškai po 11,6 mlrd. dolerių. 2013 m. šis skaičius prilygo be­veik ketvirtadaliui šalies biudžeto.

Ir tai ne viskas. Pastaruosius kelis mėnesius P.Porošenka ir taip sulaukė daug rykščių, ypač dėl nesėkmingos kovos su korupcija ir lėto reformų įgyvendinimo.

JAV komercijos rūmų paskelbto tyrimo atas­kaitoje teigiama, kad net 73 proc. Ukrainos verslo įmonių per pastaruosius dvejus metus ne­pajuto kovos su korupcija. Be to, 98 proc. įmonių vadovų tvirtina tikį, kad korupciniai ryšiai klesti visoje šalyje. Tik 7 proc. apklaustųjų teigia sėkmingai bendradarbiaujantys su teisėsauga, ir tik 2 proc. vadovų tvirtina savo akimis matę, kad už korupciją kas nors būtų nu­baustas.

Neseniai „New York Times“ redakcijos laiške korupcija atvirai buvo kaltinamas netgi pats P.Porošenka. Čia teigiama, kad P.Porošenka taikstosi su egzistuojančia korupcija mainais už „erdvę savo veiksmams prasidėjusios politinės krizės akivaizdoje“. Ir primenama, kad ši veiksmų laisvė – tai Aivaro Abromavičiaus atleidimas iš ekonomikos ministro pareigų.

Na, o jei susiesime skubotą A.Abromavi­čiaus pasitraukimą su „Panamos dokumentais“, gausime visai neblogą sąmokslo teoriją ir dar vieną paaiškinimą, kuo A.Abromavičius neįtiko Ukrainos lyderiui.

O kol vyksta mūšiai…

Vis dėlto labiausiai ukrainiečius, pripratusius prie korupcijos, skaudina ne tai, kad jų ly­deris „sukasi“. Pats nemaloniausias faktas apie P.Porošenkos reikalus Panamoje daugeliui yra tas, kad jis įmonių reikalais Mergelių salose rūpinosi kaip tik tuo metu, kai Ukrainos rytuose vyko kruvini susirėmimai. Dokumentai liudija, kad ofšorinės įmonės steigimo procesas pra­sidėjo tuo pačiu metu kaip ir Ilovaisko mū­šis ir tęsėsi, kol vyko labai intensyvūs susirėmimai su Rusijos remiamais Donbaso separatistais.

Tiesa, P.Porošenkos finansiniai konsultantai tvirtina, esą ofšorinių įmonių steigimo sandoriai buvo suplanuoti gerokai iki karo veiksmų ir su mūšiais Ukrainos rytuose nėra susiję, tačiau datų sutapimas tiesiog bado akis.

2014 m. liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje sunerimę ukrainiečiai stebėjo P.Poro­šen­kos veiksmus. Šis sušaukė rezervininkus ir perspėjo apie Rusijos karių invaziją. Televizijų naujienos pranešdavo apie naujas karo aukas.

Kad sustiprintų tautos kovinę dvasią, liepos 26 d. P.Porošenka sukvietė žiniasklaidos atstovus į Nacionalinės gvardijos bazę ir, apsirengęs kamufliažine uniforma, pademonstravo, kaip veikia naujas kulkosvaidis. Tuo metu kariuome­nės vadai buvo pasinėrę į atsakomųjų smūgių planavimą Donecke ir Luhanske.

Tačiau pats P.Porošenka šiomis tamsiomis Ukrainai dienomis buvo užsiėmęs kuo kitu – kitoje planetos pusėje steigė ofšorines įmones. Rugpjūčio 4 d. jo patarėjai pradėjo registracijos procedūras Mergelių salose. Tą patį rugsėjį Ukrainos kariai vyko į Rytų Ukrainą atsiimti separatistų prarastų teritorijų, ir keturiems sa­vanorių batalionams įsakyta įžengti į Ilovaiską. Planas buvo atkirsti Donecke kovojančius se­paratistus nuo Rusijos aprūpinimo linijos. Planas nepavyko: pranešta, kad į regioną atvyko 3,5 tūkst. rusų karių.

Rugpjūčio 21 d. 27 ukrainiečių kariai pateko į vadinamąjį Ilovaisko katilą.

Tai nutiko tą pačią dieną, kai buvo oficialiai įregistruota ofšorinė P.Porošenkos įmonė.

Rugsėjo 1 d., tęsiantis Ilovaiske įstrigusių uk­­­­rainiečių apšaudymui, P.Porošenka viešai pa­reiškė, kad Rusija vykdo atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą. Ir tą pačią dieną kompanijai „Mossack Fonseca“ nusiuntė savo sąskaitą už komunalines paslaugas, kad įrodytų gyvenamąją vietą Kijeve.

Kaip sako „Transparency International“ Uk­­rainos padalinio vadovas O.Chmara, preziden­tas gal ir nepažeidė įstatymų, tačiau nusižen­gė moralei: „Jis galėjo bent jau palaukti. Ga­lėjo pasakyti: berniukai ir mergaitės, šiuo me­tu nesukite man galvos tokiais klausimais, mes dabar turime svarbesnių reikalų. Tačiau P.Po­rošenka darė tai, ką jam rūpėjo daryti, to­dėl padarė moralinį nusikaltimą.“

Bandys elgtis lyg niekur nieko

P.Porošenka už šį moralinį nusikaltimą at­gailauti neketina. Ukrainą pastaruoju metu vie­na po kitos talžo politinės negandos – šalį kan­kina niekaip neišsisprendžiantis koalicijos sudarymo klausimas, o Julijos Tymošenko vadovaujama partija paskutinę minutę pasitrau­kė iš derybų dėl naujos koalicijos, kitas par­tijas, tarp jų ir P.Porošenkos, palikdama nau­joje ir jau ilgokai užsitęsusioje nežinioje. Tuo pat metu Nyderlandai balsuoja dėl Uk­rainos ir ES asociacijos sutarties, o Uk­rainos nacionalinis bankas balandžio 5 d. paskelbė prastą žinią, kad šalies tarptautinės valiutos atsargos nuo šių metų pradžios susitraukė 4,4 proc., t.y. 578 mln. dolerių, ir siekia 12,722 mlrd. dolerių.

Šiame kontekste P.Porošenkos ofšorinių įmonių steigimas ukrainiečius apskritai išmušė iš pusiausvyros, tačiau prezidentas griebiasi tak­tikos „viską sutvarkysiu“.

Jis aiškina, kad finansiniai reikalai ne blogėja, o gerėja, kad politinė krizė jau suvaldyta ir ne­trukus Ukraina turės naują premjerą – tam jis netgi davė savaitės terminą. Na, o pačiam P.Po­rošenkai ir toliau labiausiai rūpi Ukrainos in­teresai. Net jei jie tvarkomi iš Mergelių salų, Kipro ar Nyderlandų.

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...