2013 Gruodžio 09

Trečią kartą išrinktos Lietuvai vertingiausios įmonės

veidas.lt


Šiemet daugiausiai naudos Lietuvai ir jos gyventojams davė gausiausiai investuojanti „Teo LT“, viena didžiausių šalies darbdavių „Palink“ ir 18,5 mln. Lt vertės dovaną vietos bendruomenei įteikusi „Lifosa“.

Skaičiuoti įmonės buhalterinę vertę – kasdieninis finansų analitikų darbas visame pasaulyje. Ypač paprasta ją nustatyti, jei bendrovė kotiruojama vertybinių popierių biržoje, tad brangiausiai įvertintų įmonių sąrašai rikiuojami nuo Indijos ir JAV iki Lietuvos. Tačiau kur kas sudėtingiau už įmonių vertę akcininkams pamatuoti jų vertę savo šaliai – įvertinti, kurios jų teikia didžiausią naudą valstybei.
Jau trečią kartą šios užduoties imasi savaitraštis „Veidas“, vienintelis Lietuvoje renkantis ir skelbiantis vertingiausias įmones Lietuvai ir jos gyventojams. Pasitelkę vienuolika kriterijų kasmet stengiamės įvertinti, kurios įmonės moka didžiausius atlyginimus šalyje, nusipelno didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų titulo, daugiausiai investuoja, eksportuoja, garsina Lietuvos vardą pasaulyje, sparčiausiai kuria naujas darbo vietas ar uždirbtu pelnu dalijasi su visuomene.
Šiais metais skelbiame 30 daugiausiai Lietuvai nusipelniusių įmonių, tarp kurių daugiausia stambios bendrovės, tapusios savo srities lyderėmis. „Stambusis verslas netiesiogiai palaiko miestų ekonomiką. Dažnai kalbama, kad pagrindinis miestų variklis – smulkusis ir vidutinis verslas, tačiau tokio verslo maitintojai yra stambusis verslas: ir tiesiogiai, kai mažoms įmonėms duoda užsakymų kaip subrangovams, ir netiesiogiai, kai stambiųjų įmonių darbuotojai apsiperka nedidelėse parduotuvėse, valgo kavinėse, naudojasi smulkiųjų verslininkų paslaugomis“, – aiškina darbo paieškos, karjeros ir verslumo portalo „Manager.LT vadovas Arnas Mileška.
Tiesa, šiame sąraše nerasite monopolininkų, nes, mūsų vertinimu, užimant išskirtinę padėtį rinkoje paprasta būti dideliu darbdaviu ar didžiausiu mokesčių mokėtoju. Neįtraukėme ir „nuodėmės pramonės“, kuriai priskyrėme alkoholio, tabako gamintojus ir importuotojus, azartinių lošimų organizatorius.

Pirmajame trejetuke – dvi naujienos

Vertingiausių įmonių Lietuvai ir jos gyventojams pirmajame trejetuke šiemet išsirikiuoja trims skirtingiems sektoriams atstovaujančios bendrovės – telekomunikacijų įmonė „Teo LT“, „Iki“ prekybos tinklą valdanti „Palink“ ir pramonės galiūnė „Lifosa“.
„Teo LT“, praėjusiais metais užėmusi trečią vietą, šiemet į pirmąją išsiveržia dėl to, kad per pastaruosius dvejus metus tai yra daugiausiai investuojanti bendrovė: jos investicijos, kurių didžioji dalis tenka šviesolaidiniam tinklui, siekia 233 mln. Lt per dvejus metus. Būtent dėl šių investicijų Lietuva pirmauja Europoje pagal šviesolaidinio tinklo plėtrą. Dėl nuolatinės orientacijos į naujas technologijas, vadovų įžvalgumo „Teo LT“ sugebėjo iš seno sukirpimo, neefektyvios ir visų gyventojų keikiamos fiksuoto telefono ryšio paslaugas teikiančios monopolijos transformuotis į vieną moderniausių ir pirmaujančių telekomunikacijų bei IT paslaugų bendrovių.
„Labiausiai šiemet pažengusiomis pavadinčiau tas įmones, kurios skyrė daugiausiai dėmesio technologinei pažangai – tik tokiu būdu šiais laikais įmanoma stiprinti pozicijas vidaus ir tarptautinėse rinkose, nenusileisti konkurencingumu ir užsitikrinti ateitį. Ryškiausi pavyzdžiai yra „Teo LT“ ir „Achema“, taip pat Lietuvos paštas“, – investicijų į naujas technologijas reikšmę pabrėžia ir kitas sąrašo lyderes giria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas.
„Teo LT“ į pirmą vietą iškėlė ir kiti kriterijai: šiemet per tris ketvirčius ji daugiausiai iš visų sąrašo įmonių sumokėjo mokesčių (atmetus akcizą) ir yra priskiriama prie didesnių šalies darbdavių. „Teo LT“ yra vienas patraukliausių darbdavių, nes įmonė samdo žmones pati, o ne perka paslaugas iš išorės, kaip, tarkim, „Tele2“. „Teo LT“ yra didelė kompanija, jos politika orientuota į personalo ugdymą, todėl ten įsidarbinęs darbuotojas gali kelti savo kompetenciją, o kitose įmonėse tai nedažnai pasitaiko“, – tvirtina A.Mileška.
Beje, šiemet sąraše neliko pernai vertingiausia Lietuvai tapusios bendrovės „Maxima LT“. Po tragedijos Latvijoje, kai sugriuvus „Maximos“ parduotuvei žuvo 54 žmonės, įmonė mūsų projektui duomenų nebepateikė ir šiemet rinkimuose nedalyvavo.
Tad kitos dvi pirmo trejetuko įmonės – naujokės.
Prekybos tinklą Lietuvoje ir Latvijoje valdanti „Palink“ iš ketvirtos pakilo į antrą vietą, nes yra įdarbinusi daugiau nei 8 tūkst. darbuotojų, šiemet sukūrė dar 223 naujas darbo vietas. Be to, ji įdeda gana ženklų indėlį į bendrą mokesčių katilą ir rodo atjautą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams – „Maisto bankui“ skyrė paramos, vertos 6,7 mln. Lt.
Vis dėlto pagal indėlį į visuomenės gyvenimą šiemet nė viena bendrovė negali prilygti trąšų gamintojai „Lifosai“. Analogų Lietuvoje neturintis poelgis šią įmonę, kuri pernai į vertingiausių Lietuvai ir jos gyventojams įmonių sąrašą nepateko (koją tam pakišo tarša), šiemet iškėlė tiesiai į trečią vietą: bendrovė savo lėšomis Kėdainiuose pastatė ir šiemet vietos bendruomenės reikmėms perdavė 18,5 mln. Lt kainavusią sporto ir pramogų areną. „Arena įteikta kaip dovana miestui, už kurią mums nereikėjo nė notarinio mokesčio mokėti – viską apmokėjo pati įmonė“, – džiaugiasi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas.
Kaip pasakoja R.Gailiūnas, šią dovaną miestui „Lifosa“ įteikė savo 50-mečio proga, o idėja Kėdainiams padovanoti ką nors reikšminga „Lifosos“ generaliniam direktoriui Jonui Dastikui kilo dar artėjant įmonės 45-mečiui. Pasikvietęs tuometinę Kėdainių merę J.Dastikas pasiūlė miestui milijono dolerių vertės dovaną. Miesto vadovai suko galvas, ko labiausiai reikėtų, kol gimė mintis statyti areną. Kadangi ji kainavo gerokai daugiau nei verslininkų siūlyta dovana, dėl dalies finansavimo „Lifosa“ kreipėsi į ES struktūrinius fondus skirstančias institucijas, bet finansavimo negavo. Galiausiai „Lifosos“ vadovas įtikino įmonės akcininkus – rusų koncerną „Eurochem“ leisti finansuoti arenos statybą „Lifosos“ lėšomis.
Ši įmonė daugiausiai naudos šaliai duodančių bendrovių sąraše rikiuojasi ne vien dėl indėlio į bendruomenės gyvenimą. Iš kitų ji išsiskiria ir dideliu, net sostinės įmones lenkiančiu atlyginimų vidurkiu (4625 Lt neatskaičius mokesčių) bei dideliu eksportu. Vis dėlto didžiausią naudą iš šios įmonės, žinoma, patiria miestas, kuriame ji ir įsikūrusi, – Kėdainiai.
„Šioje įmonėje didžiausias darbo užmokestis rajone, dirba apie tūkstantį darbuotojų. Įmonė nuolat modernizuojama, žmonių skaičius mažėja, bet vadovai laikosi požiūrio, kad darbo užmokesčio fondas neturi mažėti, jis netgi kasmet keliais procentais kyla. Norinčiųjų dirbti šioje įmonėje labai daug – jau susirašiusi kelių tūkstančių žmonių eilė.
Vadovas vertina darbuotojus ir laikosi nuomonės, kad darbo sąlygos turi būti geros, o žmonės turi gerai uždirbti. Gamykloje kiekviename ceche įrengtos pirtys, dušai, virtuvės su visa įranga, jauniems specialistams, imantiems būsto paskolą iš banko, padengiamos palūkanos, apmokamos aukštesnės pakopos studijos.
Be to, „Lifosa“ yra pagrindinė miesto renginių rėmėja. Ir iki arenos būdavo, kad bendrovė skirdavo milijoną litų miesto reikmėms: įrengė vaikų, sporto žaidynių aikšteles, chemijos ir fizikos kabinetus mokyklose.
„Nors įvairiai žmonės kalba, yra ir nusistačiusių, kad ši įmonė teršia, bet mes labai džiaugiamės, jog mūsų mieste yra tokia įmonė. Tai tikrai miesto draugas“, – gerų žodžių „Lifosai“ negaili R.Gailiūnas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...