2012 Balandžio 17

Tradicinės pramonės šalyje gimsta ir išskirtinių gaminių

veidas.lt


Tradicinės pramonės šalyje Lietuvoje gaminama ir tokie produktai, kurie daugeliui lietuvių tiesiog neįperkami: prabangūs kateriai, sklandytuvai ar paauksuoti baldai pasaulinio garso mados namams.

Net 76 proc. Lietuvos pramonės pyrago dalijasi penkios tradicinės sritys – naftos (34,9 proc.), maisto (15,6 proc. ), chemijos produktų gamyba (11,7 proc.), medienos gaminių ir baldų gamyba (9,3 proc.) bei tekstilė ir drabužių siuvimas (4,4 proc.). Tačiau net tokioje tradicinėje struktūroje savo nišas suranda įmonės, kurių gaminami produktai iškeliauja po visą pasaulį, o vietinėje rinkoje šie produktai sunkiai įperkami. Neretai tokias gamyklas Lietuvoje įkuria užsienietiško kapitalo bendrovės, tačiau kartais konkurentus kitose šalyse pranokstantys produktai gimsta entuziastingų lietuvių galvose.

Katerius gamina kelios įmonės

Iš Kauno rajone stovinčios norvegų kapitalo gamyklos „Marex Boats“ vilkikai su specialia priekaba kasmet po visą Europą išvežioja kelias dešimtis prabangių katerių. Jūriniai kateriai kyla šalia Ariogalos įrengtoje norvegų kapitalo „Skorgenes“ gamykloje, o nedideli pramoginiai kateriai – Klaipėdoje, įmonėje „Laivitė“. Katerių gamyba užsienio rinkoms mūsų šalyje jau giliai įleido šaknis.
Įmonės „Marex Boats“ direktoriaus pavaduotojas Raimundas Šiugždinis tvirtino, kad 2011 metai buvo vieni iš geresnių, tad pernai iš gamyklos iškeliavo 44 įvairaus dydžio kateriai. Šiems metams prognozės prastesnės, nes tebeklaidžiojanti krizės šmėkla Europoje ir kylančios kuro kainos daro įtaką. Lietuviai iš viso gamina keturių modelių katerius, iš kurių populiariausias yra „370 Aft Cabin Cruiser” – didžiausias, ne kartą apdovanotas už funkcionalumą ir dizainą bei 2009 metų Europos motorlaivio vardą savo grupėje pelnęs 37 pėdų (11,3 metro ilgio) laivas. R.Šiugždinis tvirtina, kad šiuo metu kuriamas dar didesnis kateris, kuris prekyboje turėtų pasirodyti po dvejų metų.
„Kiekvienas gamintojas turi savo tradicijas ir vos žvilgtelėjęs į automobilį gali pasakyti, kas jį pagamino. Gaminant katerius taip pat laikomasi tradicijų. Mes didelį dėmesį skiriame funkcionalumui, nes tai, kas gražu – ne visada patogu“, – įmonės skirtumus nuo kitų gamintojų apibūdina R.Šiugždinis.
Lietuvių pagaminti kateriai mūsų šalyje ilgai neužsibūna. Jie iškeliauja po visą Europą – nuo Švedijos, Norvegijos iki Olandijos, Graikijos. „Marex Boats“ Lietuvoje katerius gamina dvyliktus metus, tačiau R.Šiugždinis ant rankų pirštų suskaičiuoja, kiek iš šių gaminių liko Lietuvoje – du didžiausi kateriai ir penki mažesni. Lietuviams Kauno rajone gaminami kateriai sunkiai įperkami – „370 Aft Cabin Cruiser“ kaina prasideda nuo 850 tūkst. Lt plius PVM, tad vandens sporto mėgėjai linkę atsigabenti naudotų katerių iš užsienio. Pasak R.Šiugždinio, menkai paklausai Lietuvoje įtakos turi ir daugiau priežasčių – Lietuvoje mažai vietų, kur galima plaukioti su kateriu, tad ir laisvalaikis ant vandens nėra toks paplitęs kaip, pavyzdžiui, Suomijoje, kur kas septintas pilietis turi motorinį laivą.
Užsienio investuotojai, ypač skandinavai, į Lietuvą, kur sąnaudos mažesnės, yra perkėlę ir daugiau gamyklų, iš kurių produktai iškeliauja į užsienio rinkas aplenkdami Lietuvą – štai danų kapitalo įmonė „Danplastas“ Kaune ir jos dukterinė bendrovė „Tauraplastas“ Tauragėje iš stiklo plastiko konstruoja vėjo jėgainių korpusus. Įmonės „Danplastas“  generalinis direktorius Vydas Vektaris pasakojo, kad danai savo šalyje gamybos apimtis mažina, o Lietuvoje – didina. Vien pernai “Tauraplaste” darbuotojų padaugėjo maždaug 30 proc.
O Kaune įsikūrusios bendrovės „Accel elektronika“ sukurtos detalės atsiduria bene kiekviename naujame „Chrysler“ ar „Mercedes“ automobilyje. Kauniečiai gamina saulės jutiklius, saugos diržo sagties daviklius ir kitus sudėtingus gaminius, pelniusius garsiausių automobilių gamintojų pripažinimą.

Sklandytuvų gamintojai – vieni iš penkių visame pasaulyje

Lietuviški sklandytuvai – dar viena sunkiai vietiniams entuziastams įperkama prekė.  Prienų rajone jau daugiau nei keturiasdešimt metų bendrovė „Sportinė aviacija ir Ko“ kuria ir gamina sklandytuvus, tačiau lietuviai, pasak šios įmonės komercijos vadovo Stasio Skalskio, į padangę dažniausiai kyla su nuo tarybinių laikų užsilikusiais sklandytuvais.
Naujas lietuviškas sklandytuvas kainuoja apie 207 tūkst. Lt be mokesčių, tuo tarpu padėvėtą iš užsienio galima atsigabenti ir už 18 tūkst. Lt. Pernai iš viso pagaminę 7 sklandytuvus, šiemet įmonė „Sportinė aviacija ir Ko“ iš savo gamyklos jau išlydėjo tris. „Anksčiau parduodavome tris kartus daugiau sklandytuvų, o dabar gyvename sunkiau, bet didžiausi sunkumai praeityje, po truputį judame į kalną“, – teigiamų ženklų įžvelgia S.Skalskis.
Pasak jo, „Sportinė aviacija ir Ko“ yra vos viena iš penkių sklandytuvus gaminančių įmonių visame pasaulyje: be lietuvių trys įmonės veikia Vokietijoje, o viena kuriasi Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Konkurencija menka, nes ši niša siaura – sklandytuvus laisvalaikiui ar varžyboms perkančių asmenų nėra daug. Tad norint parduoti savo produktus, tenka gerokai paplušėti ir surasti būdų, kaip juos patobulinti.
Prieš porą metų „Sportinė aviacija ir Ko“ kartu su partneriais slovėnais pradėjo gaminti naujus produktus, į kuriuos deda dideles viltis – elektra varomus sklandytuvus. Užuot tūpę į laukus ir laukę komandos pagalbos, pilotai gali saugiai įjungti elektrinį variklį ir savarankiškai sugrįžti į aerodromą. „Šiuo metu jau gaminamas devintas toks sklandytuvas, o aštuntas netrukus skris“, – džiaugiasi S.Skalskis. Jis taip pat tikisi, kad atsigavus ekonomikai, atsiras drąsos atgaivinti brangesnių ir sudėtingesnių dviviečių sklandytuvų gamybą.
Beje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis atkreipia dėmesį, kad net ir tradicinės pramonės įmonės, norėdamos išsilaikyti šiuolaikinėje globalioje rinkoje, stengiasi kurti unikalią produkciją. Tokie pavyzdžiai ypač ryškūs tekstilės pramonėje – pavyzdžiui, įmonė „Garlita“ pirmoji Europoje trikotažo aprangos gamybos procese pritaikė žaliavas su nanotechnologijomis, leidžiančias sukurti megztinius, apsaugančius nuo ultravioletinių spindulių, uodų įkandimų ar atsparius pjūviams, o bendrovė „Omniteksas“ gamina drabužius iš pieno ar bambuko pluošto.

Garsiems mados namams – lietuviški manekenai

Tokių įmonių, kaip „Sportinė aviacija ir Ko“ ar „Garlita“, visame pasaulyje turinčių tik kelis konkurentus, yra ir daugiau. Pasaulyje gerai žinomi lietuviški lazeriai, skinantys tarptautinius apdovanojimus – pernai Lietuvos bendrovės „Ekspla“ sukurtas lazeris „NT200“ prestižiniuose apdovanojimuose JAV pripažintas pažangiausiu pasaulyje moksliniams tyrimams skirtų lazerių kategorijoje. Pasauliniu lygmeniu žinomos ir biotechnologijos kompanijos, kaip „Fermentas“, „Sicor Biotech“ arba „Biocentras“. Beje, aplinkosaugines ir farmacines technologijas kuriančios įmonės „Biocentras” specialistų kartu su Lietuvos ir Latvijos mokslininkais sukurta technologija užterštam naftos produktais gruntui valyti pernai pelnė tarptautinės programos EUREKA inovacijų prizą.
Tarp tokių kompanijų galima būtų paminėti dar vieną Vilniuje įsikūrusią įmonę, kurios pagamintų produktų galime rasti garsiausiuose mados namuose nuo Prancūzijos iki Kanados, nuo Australijos iki PAR. Įmonės „IDW“ gaminamus manekenus renkasi tokie vardai, kaip „Louis Vuitton“ ar „Chanel“, o „IDW metalas ir mediena“ gaminami pasidabruoti ir paauksuoti parduotuvių baldai nugula „Dior”, „Ralph Lauren“, „Emporio Armani“ salonuose.
„Baldus mes gaminame 96 prekės ženklams pasaulyje, o manekenus – maždaug 50-čiai“, – vardija „IDW“ grupės generalinis direktorius Remigijus Milašius. Vadovas pasakoja, kad, pavyzdžiui, garsieji rankinių mados namai „Louis Vuitton“ lietuvius susirado patys, pamatę lietuvių darbus kitų Prancūzijos dizainerių salonuose.
Pasaulyje manekenų gamintojų nėra daug, o lietuviai išsiskiria kūrybiniu potencialu – įmonėje dirba 25 skulptoriai ir tai palengvina kūrybinį procesą. „Kitos kompanijos samdo atskiras įmones, tad ilgiau užtrunka gamybos procesas: dažniausiai dizainas kuriamas Europoje, o gaminama Kinijoje. Be to, mūsų medžiaga ekologiška, dirbame kruopščiai, o garsiems prekių ženklams kolekcijas kuriame kartu su jų dizaineriais“, – pasakojo R.Milašius, pridūręs, kad įmonė eksportuoja 99,5 proc. savo produkcijos. Kasmet iš Vilniaus į įvairiausius pasaulio kampelius iškeliauja apie 150 tūkst. manekenų ir jų dalių.
Kanados kapitalo įmonėje Vilniuje, kurioje dirba apie 500 darbuotojų, vyksta visas gamybos procesas – nuo kolekcijų kūrimo iki perukų gamybos, makiažo manekenams ir t.t. Garsūs klientai, naujų užsakymų paieška mugėse „IDW“ bendrovei leido išvengti ir sunkmečio. R.Milašius tvirtina, kad įmonės apyvarta kasmet didėjo. Šiemet pirmąjį ketvirtį palyginti su pernai apyvarta padidėjo 20 proc., o per visus metus tikimasi maždaug 10 proc. augimo.
Lietuviški manekenai, lazeriai, sklandytuvai ir kateriai – tik menka dalis išskirtinių produktų, kuriuos galėtume gaminti mūsų šalyje. LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas G.Morkis mano, kad Lietuvoje potencialo dar turime daug – ne visos pajėgos ir žinios išnaudojamos elektronikos, puslaidininkių pritaikymo, vaistų, sudėtingų metalo gaminių gamyboje. „Mes turime žmonių, kurie studijavo elektroniką ir dirbo tokiose gamyklose, Lietuvoje buvo gaminama dirbtinė oda. Galbūt tie žmonės paseno, bet bazinės žinios išliko. Jei kažkas turėtų idėją, būtų galima jais panaudoti“, – įsitikinęs G.Morkis.

Lietuviškos pramonės struktūra
Šaka    proc. nuo visos pramonės

Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba    34,9
Maisto produktų gamyba    15,6
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba    11,7
Baldų gamyba    5,1
Tekstilės gaminiai, drabužių siuvimas    4,4
Medienos gaminiai, išskyrus baldus    4,2
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba    3,6
Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba    2,5
Gėrimų gamyba    2,3
Kita    15,7
Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Donatas Donatas rašo:

    Kuri iš išvardintos pramonės yra lietuvišką??? Lietuva yra “vergų” (darbininkų – auksarankių) šalis, geriausiai dirbanti užsienio kapitalui.

  2. piktas piktas rašo:

    O danplastas ora tesia. ZIAURIAI !!! NUODIJA LIETUVA !!!!!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...