2014 Vasario 05

Laura Galdikienė

Technologijų revoliucija neaplenks ir Lietuvos darbo rinkos

veidas.lt

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gali imti stabdyti produktyvumo ir ekonomikos augimą šalyje bei padidinti atskirtį tarp Lietuvos ir inovatyvesnių valstybių.

Technologijos, globalizacija ir urbanizacija sparčiai keičia pagrindinius ekonomikos augimo variklius bei darbo rinkos struktūrą visame pasaulyje. Inovatyvi veikla ir produktyvumo didėjimas vis labiau koncentruojasi dinamiškuose regionuose, pasižyminčiuose pažangiausiais universitetais, aukštos kvalifikacijos darbo jėga ir kultūrine įvairove. Dėl šių priežasčių didėja atotrūkis tarp labiausiai išsilavinusių ir žemos kvalifikacijos darbuotojų, tarp dinamiškų klasterių ir stagnuojančių regionų bei tarp šalių, kurios gali patenkinti išaugusį technologinių pokyčių poreikį, ir tų, kurios to padaryti nesugeba, todėl sparčiai atsilieka. Šios tendencijos netruks pasiekti ir Lietuvą, o pirmieji pokyčių ženklai stebimi jau dabar.
Pačių inovatyviausių dinamiškų klasterių lyderės yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Aukščiausio lygio mokslo institucijos, prieiga prie rizikos kapitalo fondų, nuosekliai didėjantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius bei didelių inovatyvių kompanijų egzistavimas daro didelį teigiamą poveikį pradedančiųjų technologinių įmonių sėkmei šioje šalyje. JAV darbo rinkoje jau kurį laiką vyksta reikšmingi pokyčiai. Dėl technologijų ir inovacijų stipriai padidėjo aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa, o štai žemos kvalifikacijos darbuotojų paklausa ir toliau mažėja.
Remiantis statistika, nuo 1980 m. realusis aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų atlyginimas, tai yra atlyginimas įvertinus infliaciją, išaugo 32 proc. O vidutinis vidurinį išsilavinimą turinčio baltaodžio vyro realusis darbo užmokestis šiandien yra 8 proc. mažesnis nei 1980 m., vadinasi, žemos kvalifikacijos darbuotojų perkamoji galia šiandien yra mažesnė nei prieš tris dešimtmečius. Didėjantis atotrūkis tarp pajamų, kurias gauna aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, reiškia, kad šalyje didėja pajamų nelygybė.
Panašios tendencijos pastebimos Švedijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Lietuvos ekonomika ir darbuotojų atlyginimai vis dar vejasi išsivysčiusių šalių lygį, todėl minėtos tendencijos dar nėra lengvai pastebimos, tačiau ateityje jos taps vis akivaizdesnės.
Lietuvoje vis dar vyrauja mažos pridėtinės vertės apdirbamoji gamyba, tačiau dėl atlyginimų ir energijos išteklių kainų didėjimo šio sektoriaus įmonės ilgainiui taps vis mažiau konkurencingos. Todėl bus stengiamasi dar labiau automatizuoti gamybos procesus arba net iškelti gamybą į kitas šalis. Taigi apdirbamoji gamyba galės sukurti vis mažiau darbo vietų žemos kvalifikacijos darbuotojams. Atvirkščiai, daugiau darbo vietų šiame sektoriuje bus sukuriama aukštos kvalifikacijos darbuotojams, valdantiems ir prižiūrintiems įrenginius. Panašus likimas laukia ir kituose sektoriuose dirbančių nekvalifikuotų darbuotojų, atliekančių mechanines ir daug protinio darbo nereikalaujančias funkcijas.
Lietuvoje daug darbuotojų dirba didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto ir saugojimo sektoriuose, kuriuose taip pat yra daug potencialo automatizuoti procesus, tad tikėtina, kad ateityje šiuose sektoriuose dirbančių darbuotojų irgi sumažės. Jau dabar technologijos leidžia atsisakyti kasininkų parduotuvėse, tačiau manoma, kad per artimiausius kelis dešimtmečius stipriai sumažės darbo vietų tam tikras paslaugas teikiantiems darbuotojams, pavyzdžiui, buhalteriams, auditoriams, pardavėjams, nekilnojamojo turto agentams ar net vairuotojams.
Aukštos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų perspektyvos kitokios – jų paklausa inovacijų sektoriuje dar labiau padidės. Jau dabar jaučiamas akivaizdus darbuotojų trūkumas informacinių technologijų sektoriuje. Sparčiai didėjant darbuotojų paklausai inovacijų sektoriuje, o jų pasiūlai liekant labai ribotai, šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai neretai stipriai viršija šalies vidurkį. Pavyzdžiui, informacijos ir ryšių sektorius yra vienintelis sektorius Lietuvoje, kuriame krizės laikotarpiu vidutinis realusis neto (po mokesčių) atlyginimas nemažėjo.
Nedidėjant išsilavinusių aukštos kvalifikacijos darbuotojų, galinčių dirbti inovacijų sektoriuje, pasiūlai, skirtumas tarp žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pajamų dar labiau išaugs. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gali net imti stabdyti produktyvumo ir ekonomikos augimą šalyje ir padidinti atskirtį tarp Lietuvos ir inovatyvesnių valstybių.
Stebint šias tendencijas kyla daugybė klausimų: kas laukia žemos kvalifikacijos darbuotojų, kaip reikės mažinti didėjančią pajamų nelygybę bei apsaugoti besitraukiančią vidurinę klasę? Minimaliojo darbo užmokesčio didinimas esant tokiai situacijai būtų prastas sprendimas, nes išaugus sąnaudoms tai tik dar labiau padidintų verslo motyvaciją pakeisti žmonių darbo jėgą kompiuterizuotais įrenginiais. Pereinamuoju laikotarpiu valstybės turėtų didinti neapmokestinamąsias mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas. Tai leistų žmonėms sėkmingiau konkuruoti su naujausiomis technologijomis ir išlaikyti darbo vietas. Ilguoju laikotarpiu būtina padidinti aukštos kvalifikacijos išsilavinusių darbuotojų, kurie galėtų dirbti inovacijų sektoriuje, pasiūlą.
Remiantis EBPO 2012 m. atlikto penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir tiksliųjų mokslų gebėjimų vertinimo PISA rezultatais, Lietuvos moksleivių gebėjimai visose kategorijose yra žemiau pasaulio ir kitų Baltijos šalių vidurkio. Lietuvos universitetai gerais rezultatais taip pat negali pasigirti – tarptautiniame universitetų reitinge “2012/13 QS World University rankings” Lietuvos universitetai atsidūrė žemiau 600-osios vietos. Taigi labai svarbu gerinti vidurinio ir aukštojo mokslo kokybę ir prieinamumą, ypač didelį dėmesį skiriant tiksliesiems mokslams. Atsižvelgiant į gyventojų mažėjimo tendencijas, būtina taikyti liberalesnę imigracijos politiką aukštos kvalifikacijos specialistams.
Vis dėlto kompetencijų, išsilavinimo ir motyvacijos skirtumai tarp skirtingų darbuotojų išliks. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojai papildys augantį vietos paslaugų sektorių ir tai leis sumažinti neigiamą technologinių pokyčių poveikį užimtumui.
Technologinis progresas gali turėti teigiamą poveikį produktyvumo didėjimui, naujų darbo vietų kūrimui ir visos ekonomikos augimui. Tačiau siekiant užpildyti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą būtina pagerinti mokslo kokybę bei užtikrinti didesnį darbo jėgos mobilumą. Nesiimant minėtų veiksmų, atotrūkis tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų pajamų ir įsidarbinimo galimybių ateityje didės, arba dar blogiau – Lietuvos lauks bankrutavusio miesto Detroito ateitis.

Per artimiausius kelis dešimtmečius stipriai sumažės darbo vietų tam tikras paslaugas teikiantiems darbuotojams, pavyzdžiui, buhalteriams, auditoriams, pardavėjams, nekilnojamojo turto agentams ar net vairuotojams.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. hm hm rašo:

    Ataskaitinis straipsnis .Argi trūksta darbuotoju su aukštuoju išsilavinimu ? Manau ,kad ne . Kasininkai Maximoje ir ten būna sus aukštuoju , o darbuotojai užsienyje( mūsų emigrantai) irgi su aukštuoju. Jei inžinierius gauna truputi daugiau nei Norfos kasininkas ,tai kam reikalingas tas išsilavinimas??? Nes mes (kaip šalis ) nežinom nei ko norim , nei ko reiks ? Rinka viska sustyguoja kažkas pasakys… Kokia rinka tokie ir darbuotojai…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...