BFL

“Tebeverda aistros dėl vėjo jėgainių”, – skelbia “Vakarų ekspresas”. Dienraštyje rašoma, kad iki šiol Klaipėdos rajone nesisuka nė viena vėjo jėgainė. Metų metais vykstančios derybos tarp vietos valdžios, jėgainių statytojų, valstybės institucijų ir bendruomenių kol kas neduoda jokių rezultatų.

Nežinios išvarginti vietos gyventojai jau viešai kalba apie tai, kad į rajoną reikėtų išvis nebeįsileisti jokios vėjo energetikos vystytojų arba bent statyti jas didžiausiu – 3 km spinduliu nuo gyvenviečių.

Daug tikėtasi iš neseniai priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, kuris turėjo atsakyti į visus klausimus, reglamentuojančius vėjo jėgainių statybą, tačiau įstatymas daugelį nuvylė ir įnešė dar daugiau nerimo bei neaiškumų.

Dar pernai rajono savivaldybė nusprendė rengti specialųjį planą, kuris būtų lyg pagalbinė priemonė patvirtinus naująjį įstatymą, tačiau ir šio plano rengimo procesas šiuo metu sustojo. Tuo tarpu Klaipėdos ir Tauragės rajonų bendruomenių atstovai aiškiai pasisako prieš vėjo jėgainių statybą gyvenamosiose teritorijose ir kritikuoja naująjį įstatymą, kuriame nėra aiškiai nubrėžtos vėjo jėgainių statybos sanitarinės apsaugos zonos.

BFL

Tiesiama nauja elektros linija nuo Pagėgių iki Bitėnų sustiprins elektros tiekimo patikimumą Pagėgių savivaldybės ir visos Vakarų Lietuvos elektros vartotojams bei užtikrins technines galimybes atsinaujinančių elektros energijos išteklių integracijai į elektros energetikos sistemą.

Dvigrandę 17 km ilgio 110 kV elektros oro liniją ties elektros perdavimo sistemos operatorius “Litgrid”. Darbai bus baigti 2015 metais.

“Nutiesę naująją liniją ir įrengę autotransformatorių Bitėnuose sudarysime sąlygas integruoti į Lietuvos elektros energetikos sistemą papildomai 120 MW vėjo generuojamos galios, – sako “Litgrid” generalinis direktorius Virgilijus Poderys. – Iš gaunamų prašymų prijungimui galime spręsti, kad vėjo jėgainių vystytojai ypač aktyviai planuoja savo veiklą šiame Lietuvos regione”.

Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, subalansuota atominės energetikos ir atsinaujinančių išteklių plėtra yra Seime svarstomos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos svarbi dalis.

“Siekiame išvengti kraštutinumų, todėl šalia planuojamos vystyti branduolinės energetikos rūpinamės sudaryti sąlygas atsinaujinančių išteklių energijos gamintojams įsijungti į elektros energetikos sistemą”, – sako A. Sekmokas.

Visa šiuo metu įrengtoji vėjo elektrinių galia Lietuvoje yra 163 MW. Daugiausiai vėjo jėgainių veikia Kretingos rajone, daugiausiai planuojamų – Šilutės rajone. Per 2010 metus vėjo jėgainės pagamino 220 mln. kWh elektros energijos, t. y. 2,4 proc. visos suvartotos Lietuvoje elektros. Visa iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros dalis 2010 metais sudarė 9,9 proc. nuo suvartojamos elektros energijos.

Lietuva siekia, kad 2020 metais ne mažiau kaip 20 proc. suvartojamos elektros energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Dauguma Lietuvos gyventojų pasisako, kad šalyje būtų gaminama daugiau atsinaujinančios vėjo energijos – tam pritaria 73 proc. piliečių, rodo tyrimų bendrovės „Socialinės informacijos centras“ (SIC) atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Už mažesnį vėjo energijos gaminimą ir vartojimą pasisako tik 1 proc. gyventojų. Nesusidaro nė vienas procentas manančiųjų, kad vėjo elektrinių reiktų visiškai atsisakyti.

„Visuomenės palankumas atsinaujinančiai energetikai, o drauge ir energetinei nepriklausomybei bei investicijų pritraukimui yra kur kas didesnis nei politikų. Artimiausiu metu Seimas balsuos dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, nuo kurio ir priklausys šios srities ateitis, taip pat ir tai, ar žmonių lūkesčiai vartoti daugiau žaliosios energijos virs realybe“, – sako Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Kaip rodo tyrimas, 53 proc. žmonių Lietuvoje mano, kad vėjo energijos turėtų būti gaminama žymiai daugiau, dar 20 proc. pasisako už šiek tiek didesnį šios atsinaujinančios energijos rūšies naudojimą. 8 proc. gyventojų mano, kad vėjo energijos kiekis turėtų išlikti toks pat.

Tyrimo duomenys parodė, kad vidutiniškai 20 proc. Lietuvos gyventojų nežino ar neturi nuomonės apie vėjo energiją. Daugiausia neapsisprendusiųjų ar negalinčių išsakyti savo nuomonės yra tarp moterų bei vyresnio amžiaus (60-74 m.) žmonių.

Daugeliui žmonių iki šiol nežinoma, kad šiuo metu visų rūšių atsinaujinančios energetikos skatinimo kaina vartotojams sudaro tik 0,5 ct. už kWh, tuo tarpu vėjo elektrines plėtojančios įmonės jau pritraukė beveik 500 mln. litų investicijų ir yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų į vakarų Lietuvos savivaldybių biudžetus. Vien vėjo elektrinių dėka nereikėjo importuoti daugiau kaip 42 mln. kub. m gamtinių dujų, į aplinką neišmesta 79 tūkst. tonų CO2.

Lietuvoje pirmosios vėjo elektrinės pradėjo suktis dar palyginti neseniai – tik prieš šešerius metus, per tą laiką žmonių supratimas ir žinios apie atsinaujinančią energetiką labai pagerėjo.

SIC atliktoje apklausoje dalyvavo 509 šalies gyventojai nuo 15 iki 74 m. amžiaus, respondentai atrinkti reprezentatyvios atsitiktinės atrankos būdu ir apklausti tiesioginių interviu respondento namuose (Omnibus) metodu. Apklausą užsakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, apklausa atlikta rugsėjo 16-24 dienomis.