Nuo sausio 1 d. įsigaliojo draudimas arenose renginių metu vartoti alkoholį, tačiau jo mažai kas laikosi, ypač gausiai alus ir kiti alkoholiniai gėrimai liejasi per sporto varžybas. Pasak „Siemens arenos“ atstovės Aistės Jankūnaitės, prie visų arenos barų ir įėjimų į areną pakabinti įspėjimai, kad salėje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama. „Apie tai stengiasi įspėti ir barų darbuotojai, ir apsaugininkai. Be to, lankytojams neduodamos keturių bokalų nešyklės, kurios buvo naudojamos patogiai alui nusinešti iki salės. Kartu pradėta prekiauti nealkoholiniu alumi“, – kokių buvo imtasi priemonių vardija A.Jankūnaitė.
Vis dėlto griežčiau kovoti su geriančiaisiais alkoholį salėje renginių organizatoriai neplanuoja. Mat jiems už tai negresia jokia atsakomybė. „Už alkoholio vartojimą renginių metu baudžiamas fizinis asmuo. Gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimties iki šimto litų. O kaip laikomasi įstatymo turi prižiūrėti policijos pareigūnai“, – paaiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Eglė Latauskienė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica sako, kad renginių metu, kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių, sudėtinga identifikuoti asmenis, kurie vartoja alkoholį. „Akcijos, kurių metu būtų tikrinama, ar žmogus geria alkoholinį ar nealkoholinį gėrimą, neduos rezultatų. Tad jų neplanuojama rengti”, – teigia S.Mecelica.
Tuo tarpu psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga pastebi, kad sukontroliuoti, ar nėra nešamasi alkoholinių gėrimų, visai nesudėtinga: „Apsaugininkai tiesiog galėtų neįleisti atėjusiųjų į salę su alkoholiu, tačiau arenų savininkams tai nenaudinga. Juk prie baro žmonės išgers trečdaliu mažiau.“
Jo nuomone, kol renginių organizatoriams ar arenų valdytojams nebus numatyta atsakomybė už tai, kad žmonės salėje vartoja alkoholį, tol situacija nepasikeis.

Daugelis lietuvių vaistus valgo saujomis. Vos pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus dažnas praryja „Ibumetino“ tabletę, tada dar išgeria paracetamolio ir „Fervekso“, o viską užgeria „Coldrexu“. Gydytojai perspėja, kad toks per parą suvartotų vaistų kokteilis gali būti net mirtinas.

Rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health“ duomenimis, Lietuvoje daugiausiai parduodama širdies lašų. Toliau populiariausių vaistų sąraše rikiuojasi aktyvintoji anglis, „Mezym“, vaistai nuo skausmo „Ibumetin“ ir „Betaloc ZOK“, skirti padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti.
Pasirodo, per metus vien nereceptinių vaistų suvalgome už daugiau kaip 100 mln. Lt. Štai „Ibumetino“ 2011 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo nupirkta daugiau kaip 700 tūkst. pakuočių. Virškinti maistą padedančio fermento „Mezym“ lietuviai per mėnesį suvartoja apie 97 tūkst. pakuočių, o širdies lašų – maždaug po 500 litrų.
Beje, kokią piliulę gerti, lietuviai dažniausiai sprendžia patys, nesitarę nei su gydytoju, nei su vaistininku. Dažnam geriausiu patarėju tampa vaistų reklama, kurioje pamirštama priminti, kad savigydos pasekmės gali būti labai liūdnos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorė Jurgita Daukšienė, Lietuvos vaistinėse atlikusi slapto pirkėjo tyrimą ir apklaususi pirkėjus, išsiaiškino, kad beveik pusė respondentų sunegalavę stengiasi gydytis patys ar pasitardami su namiškiais. Tik vienas iš penkių apklaustųjų pasikonsultuoja su vaistininku ir tik trečdalis linkę pirmiausia paklausyti gydytojo patarimo. Tyrimas atskleidė, kad kasdien vaistus vartoja 52 proc. 18–85 metų respondentų ir net 36 proc. ne visuomet vadovaujasi vaistų tinkamo vartojimo nuorodomis.
Vaistininkai pastebi, kad žmonės griebiasi vaistų, nors jų dar nereikia, ir iš karto perka po tris ar net keturias pakuotes tų pačių piliulių, tik skirtingais pavadinimais. Taip pat kai skelbiamos nuolaidos, mėgsta apsirūpinti vaistais ateičiai. Toks neracionalus vaistų vartojimas ne tik nepadeda pasveikti, bet dažnai ir „nugydo“.

Lietuviai – reklamos aukos

Kaunietė Angelė Tamulevičienė pas šeimos gydytoją lankosi itin retai. Pajutusi pirmuosius peršalimo simptomus ji iškart išgeria paracetamolio tabletę, o jeigu skauda galvą – dar ir „Ibumetino“. „Prastai pasijutusi nelaukiu, kol pradėsiu kosėti ar pakils temperatūra, – tris dienas ryte ir vakare išgeriu paracetamolio. Jau po kelių dienų sloga baigiasi, nejaučiu nemalonaus kaulų laužymo, tad į gydytoją ir nesikreipiu. Be to, kol ji priims, praeis kelios dienos. Taip gydausi jau ne vienus metus“, – pasakoja 51 metų moteris.
Ji pati nusprendžia, kada jau reikia išgerti ir dėžutę antibiotikų. Pernai, kai labai skaudėjo gerklę, kaunietei šių stiprių vaistų be recepto pardavė pažįstama vaistininkė. Ausies skausmą moteris taip pat išsigydė antibiotikais, net nesitarusi su gydytoja.
A.Tamulevičienė tvirtina nebijanti perdozuoti vaistų, mat niekada nepajuto jokių šalutinių pojūčių, nors peršalusi pati sau pasiskiria paracetamolio, o antibiotikų vartoja porą kartų per metus.
Pasak J.Daukšienės, taip besigydančių lietuvių – dauguma. „Nereceptiniai vaistai vartojami dideliais kiekiais, nepasitarus su gydytojais. Be to, ne pagal indikacijas. Lietuviai – reklamos aukos. Sekmadieniais, po televizijos laidų apie sveikatą, dažnas užsukęs į vaistinę prašo vaistų, apie kuriuos buvo kalbama“, –  apgailestauja lektorė.
Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Pranskevičius pastebi, kad dažnas pirkėjas savitarnos skyriuose pats, be vaistininko pagalbos, prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų, neklausdamas nei kaip juos vartoti, nei ar jie reikalingi, – susimoka ir išeina. „O kai skelbiamos nuolaidos, tai daugelis perka su mintimi, kad gal kada prireiks“, – tvirtina Marijampolės „Suvalkiečių vaistinės“ vedėjas.
Nors vienas lietuvis vaistams per metus vidutiniškai išleidžia apie 400 Lt, o kasmet jų suvartojama 15 proc. daugiau, netikslingai geriant įvairias piliules efekto nejuntama. Tai viena priežasčių, kodėl lietuviai nesijaučia sveikesni, negerėja sergančiųjų gyvenimo kokybė, nemažėja ir mirtingumas.

Vaistų vartosime dar daugiau

Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis tvirtina, kad Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos senbuvėmis, vaistų perkama keturis kartus mažiau: „Pagal suvartojamų vaistų kiekį mes esame vieni paskutinių. Tačiau ES šalis vejamės, ir toliau šie skaičiai turėtų didėti, nes visuomenė sensta.“
A.Bertulio manymu, svarbu, kad žmonės neekspetimentuotų ir vaistus vartotų racionaliai: „Internete yra daug objektyvios informacijos apie vaistus, ji pateikiama profesionaliai ir nevienpusiškai, tačiau kiek žmonės sugeba ja pasinaudoti, priklauso nuo jų išprusimo ir sąmoningumo. Visada pabrėžiama, kad prieš vartojant vaistą būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, bet daugelis įsitikinę, kad išmano geriau už vaistininką, o pas gydytoją neturi laiko nueiti“, – pastebi Vaistų gamintojų asociacijos direktorius.
Vis dėlto, pasak „Veido“ pašnekovų, savigyda iš esmės nėra blogas dalykas. Juk jeigu žmonės dėl paprasčiausios slogos ar dėl to, kad šiek tiek pakilo temperatūra, skubės pas gydytojus, prie kabinetų nutįs dar didesnės eilės, nei yra šiandien. Tačiau žmonės, įsigydami vaistų, ne visuomet domisi, ar šie nesąveikaus su jau turimais, kiek laiko juos reikės vartoti.
Pasak J.Daukšienės, sveikatos laidos per televiziją – puikus būdas pasiekti vyresnio amžiaus žmones, tačiau čia gydytojai dažniausiai reklamuoja vaistus, o ne duoda konkrečių patarimų. Internete taip pat vyrauja vienpusiška vaistų gamintojų informacija, skirta įvairių piliulių vartojimui didinti, kai žmogui jų visai nereikia.
Medikai pabrėžia, kad vaistai patys savaime nėra blogis, tačiau kai vartojami netinkamai, per dieną išgeriama po penkias skirtingas piliules, tada jau reikia gydyti jų sukeltas ligas.
Pavyzdžiui, vaistai nuo uždegimo, kurie mažina ir temperatūrą, ir skausmą, ir nosies gleivinės paburkimą, ir dar slopina kosulį, gali net pailginti ligą. Mat peršalęs žmogus dažniausiai kenčia nuo vieno simptomo, pavyzdžiui, temperatūros ar slogos, todėl jam vaisto, kuris malšintų kitus, nereikia.
„Dažnai žmonės net nuo slogos jau geria tokius vaistus, kaip „Ferveks“ ar „Teraflu“, kurių viename pakelyje yra 1000 mg paracetamolio – tai dvi tabletės, nors dar nereikėtų nė vienos. Puikiai padėtų ir arbata, kelių dienų poilsis. Be to, virusinių ligų šie vaistai apskritai negydo, tik šalina simptomus“, – aiškina G.Pranskevičius.

Gydydamiesi vienas ligas, suserga kitomis

G.Pranskevičiaus teigimu, neverta griebtis ir vaistų nuo skausmo, vos jį pajutus, mat ligos tokie vaistai negydo. „Jeigu kelis mėnesius ibuprofenu gydysim dantį, tai jis tiesiog nuluš ar išpus. Panašiai ir su kitomis ligomis“, – lygina vaistininkas.
Pavyzdžiui, širdies lašai, kurių lietuviai perka daugiausiai, širdies ir kraujagyslių ligų taip pat negydo, o tėra pagalbinė priemonė. O štai nuolat vartojant „Mezym“, organizmas atpranta pats gaminti reikiamą kiekį virškinimo fermentų, todėl šio vaisto jau reikės nuolat.
„Jonažolė vadinama vaistažole, padedančia nuo 99 ligų, tačiau ji pasižymi labai stipriomis savybėmis, todėl vartojama ne tada, kai reikia, sukelia daugiau bėdų. Vasarą išgėrus tris puodelius jonažolių arbatos gali išberti, nėščiosioms jos visai negalima vartoti“, – perspėja J.Daukšienė.
Panašiai galima pasakyti ir apie visus papildus: juos reikia vartoti saikingai ir kai reikia, o ne kaip duoną kasdieninę. Medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus tikina, kad papildai reikalingi tik po sunkių ligų arba tada, kai žmogus negauna pakankamai maisto. „Suvalgykit burokėlį, ir visai savaitei gausite pakankamai kalio bei magnio“, – pataria medikas.
Jo nuomone, Lietuvoje daugelis vaistų vartojami per ilgai. Štai opaligei gydyti yra sukurti labai efektyvūs vaistai, tačiau juos galima vartoti dvi savaites. Deja, daugelis žmonių juos geria pusmetį ar ilgiau, dėl to, pasak V.Stonkaus, sutrinka virškinimas, užteršiama tulžis.
Dažnai visai be reikalo skiriama ir antibiotikų, kurie silpnina imunitetą, naikina gerąsias bakterijas. Ne vienam, išgėrus kursą antibiotikų, išvešėja grybelis, kimba kitos infekcinės ligos. „Taip žmonės, gydydamiesi vienas ligas, suserga kitomis. Be to, dažnai susivilioja išbandyti reklamuojamus vaistus. Nors nuo jų pasijunta geriau, tačiau nesusimąsto, kad dėl per didelio kiekio ar dėl to, kad jų visai nereikėjo, atsiranda kitos ligos. O farmacijos pramonei tai labai naudinga“, – apibendrina V.Stonkus.

Populiariausi vaistai Lietuvoje (parduota pakuočių)

1. Širdies lašai (širdies veiklai gerinti)    1 mln.
2. „Carbo Activatus“ (aktyvintoji anglis)    928 tūkst.
3. „Mezym“ (kasos fermentas pankreatinas)    808 tūkst.
4. „Ibumetin“ (nuo skausmo)    746 tūkst.
5. “Betaloc ZOK“ (kraujospūdžiui mažinti)    669 tūkst.
6. „Lorafen“ (nerimą mažinantys)    565 tūkst.
7. „Ospamox“ (antibiotikai)    500 tūkst.
8. „Raniberl“ (nuo rėmens)    449 tūkst.
9. „Ibuprom“ (nuo skausmo)    370 tūkst.
10. „Neocitramon“ (nuo skausmo)    361 tūkst.

Šaltinis: „IMS Health“, 2011 m. sausio–rugpjūčio duomenys

Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas G.Pranskevičius: „Daugelis pirkėjų, nesitarę su vaistininku, savitarnos skyriuose prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų, o kai skelbiamos nuolaidos, perka su mintimi, kad gal kada prireiks.“