Vasarą pasitinkanti Palanga šį savaitgalį skelbia Kurorto šventę bei rengiasi priimti gausų būrį svečių. Specialiosios tarnybos laukiamam pramogautojų antplūdžiui visiškai pasirengusios – medikai bei komunalininkai pasiryžę dirbti vasaros režimu, o policijos pareigūnai tvirtina esantys pasiruošę Palangos svečių gausai.

„Siekdami tinkamai užtikrinti viešąją tvarką, dirbsime maksimaliomis pajėgomis, į pagalbą pasitelksime ir kolegas iš Klaipėdos AVPK. Eismą reguliuoti padės pareigūnai iš Klaipėdos bei Kretingos“, – sakė Palangos policijos komisariato vadovas Alvydas Katkauskas.

Siekiant išvengti automobilių spūsčių miesto gatvėse, policijos pareigūnai bus pasirengę bet kuriuo metu nukreipti transporto srautus reikiama linkme. Vykstančiųjų į šventę šiemet laukia naujovė – penktadienį bei šeštadienį Kretingos gatve nuo sankryžos su Klaipėdos plentu į miesto centrą įvažiuoti nebus leista – automobiliai bus nukreipiami į dvi šalia esančias nemokamas stovėjimo aikšteles arba kurorto centrą galės pasiekti aplinkinėmis gatvėmis.

Policijos pareigūnai atidžiai kontroliuos automobilių eismą ir miesto centre, ypač didelis dėmesys bus skiriamas J. Basanavičiaus gatvei. Aptarnaujantis transportas bei vietos gyventojai šia miesto dalimi galės važiuoti tik nustatytu laiku, o vėliau nei kavines ar viešbučius aptarnaujantieji, nei kiti vairuotojai J. Basanavičiaus gatvėje važinėti negalės.

Palangos komunalininkai savaitgalį vyksiančiai šventei bei kurortiniam sezonui taip pat pasirengę – paplūdimiuose jau sustatytos persirengimo kabinos, suolai bei šiukšlių dėžės, pramogautojų antplūdžiui parengtos ir kopos – jos sutvirtintos žabtvorėmis bei klojiniais, paklota 1800 metrų naujų medinių takų.

Paplūdimio maitinimo smėliu darbai taip pat baigti, tad Palangos pliažai akivaizdžiai paplatėjo – jų plotis dabar siekia per 100 metrų. Pirmieji pramogautojai jau išbandė paplūdimius – saulėtą trečiadienį keletas poilsiautojų su šeimomis jau mėgavosi šiluma, įsitaisę ant paplūdimio smėlio prie tilto.

Miesto tvarkytojai prieš vasarą pasirūpino ir kurorto želdiniais – mieste nugenėti medžiai, įrengti gėlynai. Meilės alėją bei Jūratės ir Kastyčio skvere augančius medžius padabino ir keletas šviesos iliuminacijų – baltomis lemputėmis šviečiantys dekoratyviai saulės skėčiai.

Artėjančią vasarą primins ne tik šios dekoracijos, bet ir fontanai, kurie Jūratės ir Kastyčio skvere bei centrinėje miesto aikštėje įjungti ketvirtadienį. Pasak „Palangos komunalinio ūkio“ direktoriaus Konstantino Skieraus, šviečiantys fontanai Rąžėje bus įjungti birželį, kai tik bus baigti upės valymo darbai.

Miestiečių ir svečių patogumui nuo penktadienio 5 kurorto vietose iki pat spalio bus galima naudotis nemokama beviele WiFi interneto prieiga. Pasinaudoti šia galimybe, surinkus prisijungimo vardą „MYLIU PALANGA“ bus galima centrinėje miesto aikštėje, prieš bažnyčią esančiame generolo J. Žemaičio skvere, džiazuojančioje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Meilės alėjoje bei Šventosios centre, prie „Eldijos“. Nuo birželio vidurio nemokama interneto prieiga bus galima naudotis ir šalia jūros įrengtame vaikų parke. Šios zonos bus pažymėtos ženklais „WiFi prieiga“.

„Savaitgalį Palangoje šurmuliuos didžiulė šventė „Myliu Palangą“, į kurią visus kviečiame atvykti su šeimomis. Kurorto šventė – puikus būdas kartu su savo vaikais bei sutuoktiniais šeimyniškai ir turiningai praleisti laisvalaikį. O mes, palangiškiai, padarysime viską, kad miesto svečiai jaustųsi kaip namuose“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pristatome į Baltijos knygų mugę Vilniuje žadančius atvykti užsienio rašytojus.

Jau paskelbta, kad Vilniaus knygų mugėje, šįmet sutampančioje su Baltijos knygų muge, dalyvaus 250 leidyklų iš dešimties pasaulio šalių. Kultūrinėje mugės programoje, kaip įprasta, smalsuolių paskutinį vasario savaitgalį lauks trys šimtai įvairiausių renginių. Kartu su lietuvių leidėjais bei autoriais knygų pristatymuose dalyvaus ir pora dešimčių iš užsienio atvykstančių svečių. Kas šie rašytojai?

Pakeitę savo gyvenimą

Iš Kroatijos atvykstantis 47 metų Mate Matišičius – įvairiapusė asmenybė. Pagal profesiją – diplomuotas teisininkas, tačiau pirmenybę nuo pat jaunystės teikė kūrybingesniems užsiėmimams: grojo gitara įvairiose muzikos grupėse, rašė pjeses ir kino scenarijus. Lietuvoje leidžiama „Pomirtinė trilogija“ – dramos, pasakojančios apie gyvenimą Balkanuose po „didžiojo sprogimo“. Šiuo metu M.Matišičius dėsto Zagrebo dramos akademijoje ir rengia Kroatijos radijo laidą apie teatrą. Tebelaikomas ir vienu geriausių savo šalies džiazo gitaristų, tad jo knygos pristatymas Vilniuje neapsieis be muzikos.
O štai amerikietė Diana Gabaldon – diplomuota biologė ir ekologė, bet romanus rašo apie žmonės, sugebančius gyventi skirtinguose šimtmečiuose. Bent jau tokia yra jos herojė Klerė iš knygų serijos „Svetimšalė“: vienas vyras gyvena XVIII, kitas – XX amžiuje. Septynių šios serijos fantastinių meilės romanų pasaulyje parduota jau 19 mln. kopijų.
Vis dėlto apie ryškiausius karjeros pokyčius gali papasakoti iš Alžyro atvykstantis autorius, knygas pasirašinėjantis slapyvardžiu Yasmina Khadra. Net pačiame Alžyre ilgokai spėliota, kas ši paslaptinga autorė. 2001 m. buvo atskleista, kad Y.Khadra – tai aukšto rango Alžyro kariškis Mohammedas Moulessehoulas, ištarnavęs armijoje 36 metus, paskui išėjęs į atsargą ir atsidėjęs literatūriniam darbui. Slapyvardžiu jis pasirinko du žmonos vardus, taip norėdamas jai ir visoms Alžyro moterims pareikšti susižavėjimą ir meilę.

Vairuok su meile

Rusei Marinai Achmedovai profesijos keisti neprireikė: ji – profesionali filologė. Nors autorė kilusi iš Tomsko miesto Vakarų Sibire, jos romano „Mirtininkės dienoraštis“ herojė užaugo Šiaurės Kaukaze ir nuo mažens buvo mokoma skirti Alacho pyktį ir malonę. Užaugusi mergina paliko kalnus ir persikėlė į šiuolaikinį miestą, kurio gyventojai seniai pamiršo Alachą ir vadovaujasi kitomis vertybėmis.
Britas Robertas Rowlandas Smithas, lietuvių skaitytojams pažįstamas iš knygos „Pusryčiai su Sokratu“, nepasiduoda permainoms: nauja Londone gyvenančio filosofo, dėstytojo ir vadybos konsultanto knyga vadinasi „Prie vairo su Platonu“. Nedaugelis žmonių savo draugu gali vadinti Jacques’ą Derrida ir su filosofija sieja kasdienį gyvenimą, kuris dažniausiai būna rutiniškas ir nepatrauklus. Bet R.R.Smithui išminties meilė yra gyvenimo pamatas, ant kurio statoma kasdienybė, o senovės filosofai – žmonės, suteikiantys šiai kasdienybei gaires.
Kol britas vairuoja su Platonu, lenkų rašytojas Pawelas Huelle į savo romaną „Mercedes-Benz“ pasisodina žavią vairavimo instruktorę. Norėdamas jai įsiteikti, pasakoja tikras ir pramanytas, bet visada nuotaikingas istorijas apie senelio ir tėvo mersedesus bei nelaimingąjį močiutės citroeną. Kol galiausiai vairavimo pamokų maršrutas dėsningai nukrypsta instruktorės sodo namelio užmiestyje link.
Prancūzo Davido Foenkinos pasakojamos istorijos kupinos atsargių prisilietimų ir neištartų prisipažinimų. Vienas žvilgsnis čia gali pasakyti daugiau nei ištisa veiksmų grandinė, o pati svarbiausia vertybė – subtilumas. Ne veltui taip vadinasi ir vienas iš šešių jo romanų, dabar jau tapęs kino filmu. „Subtilumas“, kuriame vaidina kino žvaigždė Audrey Tautou, šįmet pretenduoja į keletą „Cezario“ (prancūzų kino apdovanojimas) statulėlių. Knygų mugėje bus pristatomas antrasis lietuvių kalba pasirodęs D.Foenkinos romanas „Ištikus laimei“, nagrinėjantis santuokinės ištikimybės temą.

Vilniaus knygų mugės svečiai

1. Mate Matišičius (Kroatija) – knygos „Pomirtinė trilogija“ pristatymas ir autoriaus koncertas
2. Diana Gabaldon (JAV) – knygų serijos „Svetimšalė“ pristatymas
3. Rūta Šepetys (JAV) – knygos „Tarp pilkų debesų“ pristatymas
4. Etgaras Keretas (Izraelis) – knygos „Ilgintis Kisindžerio“ pristatymas
5. Aleksandras Ivanovas, Michailas Kotominas, Borisas Kuprijanovas, Nikola Ochotinas (Rusija) – diskusijos „Politika ir knyga šiuolaikinėje Rusijoje“ dalyviai
6. Michalas Slomka ir Anna Suska (Lenkija), Ingrida Picukane (Latvija), Elisabeth Salmin (Estija) – komiksų knygos „Persepolis“ pristatymas
7. Pawelas Huelle (Lenkija) – knygos „Mercedes-Benz“ pristatymas
8. Marina Achmedova (Rusija) – knygos „Mirtininkės dienoraštis“ pristatymas
9. Maris Martinsonas (Latvija) – knygos „Tyli naktis“ pristatymas
10. Lesia Voronina (Ukraina) – knygos vaikams „Superagentas 000“ pristatymas
11. Robertas Rowlandas Smithas (Jungtinė Karalystė) – knygų „Pusryčiai su Sokratu“, „Prie vairo su Platonu“ pristatymas
12. Davidas Foenkinos (Prancūzija) – knygų „Subtilumas“, „Ištikus laimei“ pristatymas
13. Johnas Virapenas (Gajana) – knygos „Šalutinis poveikis: mirtis“ pristatymas
14. Yasmina Khadra (Alžyras) – knygų „Kabulo kregždės“, „Kerštas“, „Bagdado sirenos“, „Ką diena skolinga nakčiai“ pristatymas
15. Ignacy Karpowiczius (Lenkija) – knygos „Gestai“ pristatymas

"Veido" archyvas

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 22,2 proc. daugiau svečių nei per tą patį 2010 m. laikotarpį. Svečių iš Europos Sąjungos (ES) šalių apsistojo 25,1 proc. daugiau, Lietuvos gyventojų – 7,6 proc., svečių iš ne ES šalių apgyvendinta 59,1 proc. daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį.

Daugiausia svečių atvyko iš Rusijos – 30,8 tūkst. (2010 m. I ketv. – 19,0 tūkst.), Baltarusijos – 22,1 tūkst. (2010 m. I ketv. – 14,4 tūkst.), Lenkijos – 18,9 tūkst. (2010 m. I ketv. – 14,7 tūkst.), Latvijos – 10,4 tūkst. (2010 m. I ketv. – 9,5 tūkst.), Vokietijos – 9 tūkst. (2010 m. I ketv. – 6,9 tūkst.), Estijos – 6,6 tūkst. (2010 m. I ketv. – 4,9 tūkst.), Jungtinės Karalystės – 5,2 tūkst. (2010 m. I ketv. – 4,3 tūkst.), Suomijos – 5,2 tūkst. (2010 m. I ketv. – 2,8 tūkst.).

Pirmąjį 2011 m. ketvirtį Druskininkų sav. apgyvendinimo įstaigose apsistojo 54,8 tūkst. svečių, arba 15,4 proc. daugiau nei 2010 m. pirmąjį ketvirtį, Palangos sav. apsistojo 16,2 tūkst., arba 5,8 proc. daugiau, Neringos sav. – 1,3 tūkst., arba 12,4 proc. daugiau svečių. Birštono sav. apgyvendinimo įstaigos priėmė 5,4 tūkst. svečių, arba 9,3 proc. mažiau nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį.

Palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, viešbučiuose ir svečių namuose apgyvendinta 26,1 proc. daugiau svečių, iš jų užsieniečių – 40,8 proc. daugiau. 2011 m. pirmojo ketvirčio viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 32 proc. (2010 m. I ketv. – 25,8 proc.).

Vilniaus miesto viešbučiai ir svečių namai 2011 m. pirmąjį ketvirtį priėmė 106 tūkst. svečių, arba 36,8 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, iš jų užsieniečių – 83 tūkst., arba 43,6 proc. daugiau. 2011 m. pirmojo ketvirčio Vilniaus viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 39,4 proc. (2010 m. I ketv. – 32 proc.).