"Shutterstock" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Ar tikrai vyrai verkia rečiau negu moterys, ir kodėl? Ar ašaroti naudinga? Ir apskritai – kodėl evoliucijos požiūriu mes tapome verksniai?

Kai pagalvoji, upeliais iš akių tekančios ašaros – keistas dalykas. Ir mums visiems kartais taip nutinka. Neseniai verkimą kaip reiškinį savo laidoje analizavo BBC „Radio 4“ žurnalistas Adamas Rutherfordas. Tiesa, jis uždavė daugiau klausimų, negu pateikė atsakymų, tačiau po laidos jo parašytas straipsnis apie ašaras tapo vienu skaitomiausių BBC tinklalapyje.

Skirtumai tarp vyrų ir moterų atsiranda jiems bręstant, o kūdikiai, kaip žinome, verkia vienodai, nepriklausomai nuo lyties.

„Pagrindinis su ašaromis susijęs faktas – kad moterys verkia dažniau negu vyrai. Visa kita – spėlionės, teorijos ir hipotezės. Žinau, kad pats verkiu žiūrėdamas filmus, ypač jei pasakojama apie tėvų ir vaikų santykius. Kitus žmones graudina kiti dalykai, pavyzdžiui, šuniukai, kačiukai, vyrų ir moterų santykiai“, – rašo A.Rutherfordas.

Moterys tikrai verkia dažniau

Kad dailiosios lyties atstovės ašaroja daug dažniau, patvirtina gausybė tyrimų.

Minesotos universiteto biochemikas Williamas Frey’us dar 1982 m. suskaičiavo, kad moterys verkia vidutiniškai 5,3 karto, o vyrai tik 1,3 karto per mėnesį. Be to, moterys verkia ne tik dažniau, bet ir ilgiau – vidutiniškai penkias šešias, o vyrai – tik dvi tris minutes.

Olandų psichologas Adas Vingerhoetsas iš Tilbergo universiteto aiškina, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų atsiranda jiems bręstant, o kūdikiai, kaip žinome, verkia vienodai, nepriklausomai nuo lyties.

Antropologai tvirtina, kad kūdikio verksmas prieš tūkstančius metų turėjo labai aiškią paskirtį: pirmiausia – atbaidyti laukinius plėšrūnus, o antra – ištikus pavojui prisišaukti į miškus uogauti ar medžioti išėjusius tėvus. Ir išgyvendavo būtent tie, kurie rėkdavo garsiausiai. Taigi mes esame garsiausiai rėkusių kūdikių palikuoniai.

Kiti tyrinėtojai aiškina, kad verksmas kūdikiams padeda įveikti pernelyg didelį nervinės sistemos sudirgimą, kurį gali sukelti besikeičiantys vaizdai, garsai, nauji įspūdžiai. Verkdami kūdikiai „išsikrauna“, o jų nervinė sistema nurimsta ir grįžta į normalią būklę.

Kuo jo daugiau, tuo verkti norisi mažiau. Ir priešingai. Štai todėl vaikams bręstant ir atsiranda skirtumai tarp lyčių.

Dar apie kūdikių verksmą: pasirodo, daugiausiai ir garsiausiai verkia vaikai iš turtingesnių pasaulio regionų. „Keista, tačiau materialinė gerovė, matyt, išlaisvina mūsų emocijas, o mūsų vaikus paverčia verksniais“, – konstatuoja A.Vingerhoetsas, kurio tyrimai parodė, kad atsilikusiose šalyse kūdikiai daug tylesni ir verkia gerokai mažiau.

Antra vertus, polinkį raudoti lemia ne tik socialiniai veiksniai, bet ir mūsų hormonai. Konkrečiai – testosteronas. Kuo jo daugiau, tuo verkti norisi mažiau. Ir priešingai. Štai todėl vaikams bręstant ir atsiranda skirtumai tarp lyčių.

Beje, įdomu tai, kad vyrai, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys ir kurie gydomi hormonais, pradeda ašaroti dažniau negu iki gydymo pradžios. „Žinoma, galima aiškinti, esą vėžiu sergantis žmogus ir šiaip tampa jautresnis, vis dėlto galima teigti, kad svarbiau čia yra hormonai“, – aiškina psichologas.

Verksmas – dėl malonumo

Kodėl verkia kūdikiai – akivaizdu. Tai jų būdas išreikšti norus ir poreikius arba, kaip prieš tūkstančius metų, prisišaukti pagalbą. Bet kodėl verkia suaugę žmonės? Ir tai daro ne tik tada, kai jiems labai liūdna ar skaudu, bet ir dėl fizinio skausmo, ir net iš laimės.

Mokslininkai atliko ne vieną tyrimą, kurių metu paaiškėjo, kad paverkęs žmogus jaučiasi kur kas geriau negu iki tol. Net jei verkiama žiūrint graudų filmą, po šio verkimo seanso tarsi palengvėja.

Žmonės – vienintelė rūšis planetoje, verkianti dėl emocinių priežasčių. Tiesa, būta prielaidų, kad gedėdami verkia drambliai, bet tam stinga įrodymų.

Verkimas ir skirtas būtent tam, kad iš organizmo būtų žaibiškai pašalintas streso hormonų perteklius.

Kodėl verkia suaugę žmonės, esama įvairių teorijų. Vienos labai paprastos, aiškinančios, kad verksmas yra grynai fiziologinis dalykas – reakcija į fizinį skausmą. Kitos teorijos teigia, kad verksmas yra neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria verkiantysis siekia paskatinti altruistinį aplinkinių elgesį savo atžvilgiu.

Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad verksmas turi ir biocheminę paskirtį, nes sumažina įtampą ir netgi pašalina iš organizmo toksinus.

Mokslininkas W.H.Frey’us aiškina, kad žmonės paverkę pasijunta geriau, nes su ašaromis iš organizmo pasišalina streso hormonai, ypač adrenokortikotropinas. Šis mokslininkas tiki, jog verkimas ir skirtas būtent tam, kad iš organizmo būtų žaibiškai pašalintas streso hormonų perteklius, jei jų pagausėja iki labai aukšto lygio.

Naujausios verkimo studijos siūlo ir kitų paaiškinimų. Pavyzdžiui, kad evoliucijos metu verksmas pasitarnavo kaip priemonė agresyviam kito žmogaus elgesiui sušvelninti, taip pat paklusimui ar prisirišimui parodyti.

Destruktyvūs santykiai darbe – tarsi pilkoji zona: visi supranta, kad problema egzistuoja, bet stumia ją nuo savęs. Tačiau galimas ir kitas scenarijus – streso suvaldymas ir jo mažinimas.

„Ilgas darbo valandas ir keletą metų besitęsiančią įtampą bendraujant su vadovu leidybos įmonėje man vainikavo kelios paros ligoninėje. Medikai stebėjosi tragiškai nukritusiu hemoglobino kiekiu ir neaiškiais temperatūros svyravimais,  psichoterapeutas išrašė kursą antidepresantų. Po to buvo ilgi pokalbiai su šeima ir psichologu, kol užsikabinau už minties apie nuosavą verslą“, – kaip įveikė įsisenėjusius streso padarinius, pasakoja 44-erių metų Arūnas iš Kauno.

Keletą metų po 12 ar 14 valandų per parą dirbęs vyras prisipažįsta didžiavęsis savo meile darbui ir tuo, kad geba dirbti be atostogų ištisus metus. Tačiau kiekvienais metais situacija darbe vis labiau komplikavosi. „Psichologinį spaudimą mūsų darbovietėje kentė ne vienas žmogus: jie, kaip ir aš, neturėjo kito pasirinkimo, slėgė įsipareigojimai bankui, šeimai. Realybė tokia, kad daugelyje Lietuvos įmonių darbdaviai rezultato siekia bet kokia kaina. Tačiau viskas priklauso nuo tavęs, šalia yra ir kitų galimybių, tereikia apsidairyti ir išdrįsti“, – savo sėkmės istorija dalijasi antrus metus savo įkurtai leidybos įmonei vadovaujantis pašnekovas.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atlikta apklausa atskleidžia, jog 51 proc. darbuotojų mano, kad stresas darbo vietoje – įprastas, o keturi iš dešimties pripažįsta, kad stresas jų organizacijoje nėra tinkamai suvaldomas, tačiau nieko nesiima.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atlikto darbo sąlygų Europos Sąjungoje tyrimo rezultatai rodo, kad 28 proc. darbuotojų turi sveikatos problemų dėl streso darbe. Tai reiškia, kad apie 41 mln. ES darbuotojų kasmet kenčia nuo su darbu susijusio streso ir dėl to prarandama daug milijonų darbo dienų (dėl visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų visoje ES per metus prarandama apie 600 mln. darbo dienų). Tai didžiausia susirūpinimo priežastis ne vien dėl poveikio darbuotojų sveikatai, bet ir dėl išlaidų arba poveikio įmonėms ir socialinių išlaidų Europos valstybėms.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m

Įvairių sričių gydytojai pastebi, kad didžiausias pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, patirti nerimo priepuolius, alkoholinę psichozę, depresiją gresia vadinamosioms A tipo asmenybėms – veržliems, bet kokia kaina siekiantiems savo tikslų, be atostogų dirbantiems žmonėms. Tai dažniausiai verslo atstovai bei įmonių vadovai, tačiau į didelės rizikos grupę patenka ir pedagogai, medikai, menininkai.
„Ekonominiu sunkmečiu labai padaugėjo miokardo infarktų ir insultų tarp dirbančiųjų transporto srityje. Mokytojai, gydytojai, įmonių vadovai taip pat dažniau patiria infarktą, tačiau nebuvo nė vieno paciento, kuris neturėtų rizikos veiksnių. Tai antsvoris, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir svarbiausia – lėtinis stresas, patiriamas dirbant be poilsio“, – sako VUL Santariškių klinikų intensyviosios kardiologijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis.
Vilniaus toksikologijos klinikos vadovas Evaldas Atkočiūnas pastebi, kad įtampą darbe patiriantys žmonės nerimo simptomus dažniau stengiasi numalšinti vartodami alkoholį. Kūrybinių profesijų atstovai griebiasi alkoholio, kad išlaisvintų mintis. „Tai neretai sukelia alkoholines psichozes ir priklausomybę. Įmonių savininkų ir vadovų įprotis tvarkyti reikalus vaišinantis alkoholiu taip pat dažnai atveda prie kasdienio jo vartojimo“, – dėsto E.Atkočiūnas.
Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis sako, kad įvairios neurozės ne būdingos tam tikrai profesijai, o labiau priklauso nuo socialinių veiksnių. „Nuotaikų kaita, nerimastinga būsena vargina vis daugiau žmonių dėl artimųjų emigracijos. Tas, kuris lieka Lietuvoje, nerimauja dėl išvykusiojo, pasikeitus situacijai šeimoje jaučiasi sutrikdytas. Daugelis netekusiųjų darbo taip pat palūžta. Ir nesvarbu, ar bankrutavo verslas, ar žmogus buvo atleistas iš samdomo eilinio darbuotojo pareigų“, – tvirtina V.Mačiulis.

"Moters savaitgalio" archyvas

Kad visos ligos kyla “iš nervų”, pastebėjo dar mūsų prosenelės. Ir šiuolaikinė medicina to neneigia. Nors streso išvengti ir neįmanoma, jį patiriant nuolat ir nesugabenant įveikti, gresia rimtos problemos.

Kasdienis spaudimas

“Svarbu ne tai, kas su mumis vyksta, bet kaip į tai reaguojame”, – tvirtino streso teorijos kūrėjas, kanadietis endokrinologas ir fiziopatologas Hansas Selye. Būtent jis maždaug prieš aštuonis dešimtmečius terminą “stresas”, fizikoje reiškiantį medžiagos arba sistemos spaudimą, perkėlė į mediciną.

Stresas – kasdienis palydovas

Nepriklausomai nuo to, kad vieni patiria negatyvų, kiti – pozityvų stresą, organizme jis sukelia visą eilę beveik vienodų biocheminių reakcijų.

Trumpalaikis stresas – tai tikrai nieko blogo. Mat stresinei situacijai pasibaigus (pavyzdžiui, po išlaikyto egzamino) organizmas per keletą valandų vėl grįžta į normalią būseną.

Pavojingiau, kai stresas užvaldo ilgesniam laikui – keletui mėnesių, metams ar daugiau. Jeigu pradedame jaustis išsekusios, pavargusios, nusilpusios – vadinasi, tolerancijos stresui riba peržengta. Kiekvienos ji vis kitokia ir priklauso nuo charakterio, įgimtų polinkių, amžiaus sveikatos būklės, pagaliau – gyvenimo būdo. Tada iki rimtų ligų – vienas žingsnis.

Žala ir… truputis naudos

Įtampa, atsiradusi dėl liūdno ir intensyvaus išgyvenimo, smegenims duoda pavojaus signalą, kad reikia organizuoti pagalbą. Pirmiausia organizmas užtikrina sau papildomą kiekį energijos, gamindamas streso hormonus. Adrenalinas, vadinamas “kovos hormonu”, pakelia kraujo spaudimą, paspartina širdies darbą, išplečia kraujagysles. Dėl kortizolio, antinksčių hormono, kepenys gamina didesnį kiekį cukraus, padidėja riebiųjų rūgščių kiekis kraujyje. Dėl to į ląsteles nuolat plūsta energija. Kraujas tirštėja, padidėja jo krešėjimas, dėl to susižeidus nenukraujuojama.

Kurį laiką organizmas dirba “didesnėmis apsukomis”. Kraujo apykaitos sistema gamina daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, aktyviau dirba inkstai, kad pavojaus metu susikaupusios toksinės medžiagos būtų kuo greičiau pašalintos.
Pastebėta, kad moterys su kai kuriomis streso rūšimis susidoroja lengviau nei vyrai. Pasak tyrėjų, tai priklauso nuo moteriškojo hormono estradiolio, kuris gaminasi kiaušidėse, veiklos.

Tačiau jeigu stresinė situacija stiprėja arba trunka per ilgai, adaptacinė energija pradeda po truputį sekti. Organizmas ima negebėti supaprastinti jam keliamų užduočių. Todėl žmogus jaučiasi išsekęs, pasidaro irzlus, bet koks fizinis darbas atrodo reikalaujantis milžiniškų pastangų, silpsta imuninė sistema.

Kūnas ir siela

Ilgalaikis stresas gali sukelti bet kokią ligą, nusitaikydamas į mūsų “silpniausiąją vietą”. Nuolat stresuojantys žmonės dažniau nei kiti užsikrečia įvairiomis infekcijomis, būna alergiški, suserga dermatozėmis. Galiausiai jiems dažniau pasitaiko nelaimingų atsitikimų.

Vyrauja nuomonė, kad visų ligų atveju veikia pasichologiniai veiksniai, tačiau tikroje grupėje jie yra dominuojantys. Štai, pavyzdžiui, stresas ypač veikia virškinamąjį traktą. Žmogaus, gyvenančio nuolatinėje įtampoje, skrandyje padidėja rūgštingumas. Tai ardo skrandžio sieneles ir lemia opų, o neretai ir vėžinių darinių atsiradimą.

Stresas skatina vėžį

Įrodyta, kad psichologinė įtampa itin prisideda susergant bronchų astma, kraujo apytakos, odos ir onkologinėmis ligomis. Pastarąsias su stresu imta sieti gana neseniai. Atsirado netgi nauja medicinos kryptis psichoonkologija, kurios užduotis –     sumažinti vėžinių darinių atsiradimą taikant vien psichologinius metodus. Tai suteikia besigydantiems žmonėms daugiau vilčių.

Padeda darbas su savimi

• Labai svarbu išmokti autopsichoterapijos. Kiekvienas gali įvaldyti relaksacijos techniką, stengtis išnaudoti raminamųjų vaistų pakaitalus: ilgus pasivaikščiojimus, plaukimą, važiavimą dviračiu, raumenų tempimo pratimus, muzikos klausymąsi, masažą, pagaliau – ir vaistažolių terapiją.

• Privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp protinio ir fizinio krūvio. Dažna užimtų žmonių klaida – išnaudoti save tik vienoje srityje. O juk gyvenimas turėtų būti įvairialypis – svarbu ir darbas, ir šeima, ir pomėgis, ir draugai. Tada, kai nesiseka vienoje srityje, džiaugsmą ir nusiraminimą galima rasti kitoje.

Kelias į išsigelbėjimą

Kartais sakoma, kad savais streso hormonais galima apsinuodyti stipriau nei alkoholiu. Supratimas, kad stresas trunka per ilgai, gali būti pirmasis žingsnis norint išvengti pavojingų pasekmių.

Nuo rūpesčių ir liūdnų gyvenimo staigmenų nepabėgsime. Normalu, kad sielvartaujame, kai miršta mylimas žmogus ar susergame nepagydoma liga. Tačiau reikia su tuo susitaikyti. Pasinerti į kančią nieko nepakeis, o tik blogins padėtį.
! Pasak psichoterapeutų, situacijas, kurias vertiname kaip nemalonias ir sunkias, reikėtų laikyti užduotimis, kurias įveikus mūsų asmenybė tik praturtės.

Juk taip iš tiesų ir yra! Moteris, kuri išgyveno skyrybų dramą ir sugebėjo atleisti partneriui, taps brandesne (ir ramesne) asmenybe, nei ta, kuri burnos ant išdaviko dar keletą metų. Pyktis visiškai nekonstruktyvus būdas reaguoti į stresinę situaciją. Jį geriausia išlieti ant pagalvių. Pusiausvyrai sugrįžus galima imtis ir atsakingesnių žingsnių.

Antistresinė namų terapija

• Meditacija – labai geras išsikrovimo ir sąmonės nuraminimo būdas. Atsisėskite, ištieskite stuburą ir giliai kvėpuokite. Stebėkite, kaip įkvepiate ir iškvepiate, apie nieką negalvokite. Jeigu kokios mintys ir rasis, žvelkite į jas kaip į už lango lekiantį traukinį.

• Bet koks fizinis krūvis (bėgimas, intensyvus vaikščiojimas, gimnastika), jeigu tai darydama giliai kvėpuosite, padės atsipalaiduoti.

• Pokalbis su drauge – jam niekas neprilygsta. Kai jaučiate dvasinį diskomfortą, nepabėkite į vienatvę. Išsikalbėkite su artimu žmogumi.

• Atpalaiduojamasis masažas – būtinai užsirašykite į jo seansą! Augalų esensijos, sumaišytos su masažo aliejais, ramina ir gerina nuotaiką, be to, lygina odą ir spartina medžiagų apykaitą.

• Vaistažolių preparatai – juos išmėginkite ilgalaikiam stresui malšinti. Juk jais žmonės kūną ir sielą ramina jau tūkstančius metų…

• Gerkite kuo mažiau kavos, ypač išties sunkiomis dienomis – kofeinas dirgina nervų sistemą. O vandens – kuo daugiau.

• Iš ryto būtinai suvalgykite pusryčius – dieną nepristigsite energijos.

• Sunkią minutę palengvins šokoladas – jame yra stimuliuojančių ir antidepresinių junginių, pavyzdžiui, fenilamino.

• Po ranka turėkite migdolų arba lazdyno riešutų, kuriuose gausu magnio, o tai pakelia serotonino kiekį kraujyje.

"Veido" archyvas

O.Koršunovas greičiausiai stresą nuplauna plaukiodamas baseine ar jūroje

Lietuviai – viena daugiausiai streso patiriančių tautų Europoje. Blogiausia, kad dauguma Lietuvos gyventojų į stresą reaguoja pasyviai, taip niokodami savo sveikatą. Tad kaip vaduotis iš streso gniaužtų?

Lietuviai – daugiausiai streso darbe patiriantys ES piliečiai. Eurobarometro duomenys liudija, kad net 71 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų darbe patiria įtampą (per sunkmetį šis nuošimtis dar labiau padidėjo). Maždaug trečdalis visų respondentų net ir namie nesugeba išsivaduoti nuo streso ir skundžiasi jaučią nuolatinę įtampą (daugiau nei dešimtadalis skundžiasi dažna depresija). Kai lyginame lietuvius su kitų tautų atstovais, paaiškėja, kad stresą patiriame tris kartus dažniau nei, tarkime, Pietų europiečiai. Taigi galima teigti, kad stresas ir įtampa tapo kasdieniais daugumos Lietuvos gyventojų palydovais.

Priminsime, kad patiriant stresą žmogaus organizme vyksta sudėtingi biocheminiai procesai, kurie keičia asmens mąstymą, jausmus bei elgesį ir, žinoma, daro labai pragaištingą įtaką sveikatai.

Nardymas padeda nugalėti save

Deja, dauguma tautiečių į stresą reaguoja pasyviai. Tuomet sukaupta įtampa pamažu graužia žmogų iš vidaus. Jis tampa dirglus, nerimastingas, įsitempęs, silpsta jo imuninė sistema, kamuoja nemiga, prislėgta nuotaika. Vėliau ilgalaikė įtampa sukelia psichosomatinių ligų – virškinimo, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos sutrikimų ar net baigiasi vėžiu.

Čia kyla klausimas, kaip nuleisti garą, kad dėl sunkaus darbo, įtampos, įvairių rūpesčių apėmęs stresas nenukamuotų žmogaus kūno ir sielos.

Įvairūs žmonės renkasi skirtingus būdus: vieni sportą, kiti ekstremalius išgyvenimus, treti savaitgalį gamtoje, ketvirti savaitę vienuolyne ir pan. “Iš tiesų pagrindinis streso malšintojas – arba visiška ramybė, arba kitas stresas”, – mano “Renault” automobiliais prekiaujančios bendrovės “Lautra Motors” pardavėjų vadovė Audronė Butkevičienė.

"Veido" archyvas

A.Butkevičienė geriausiai pailsi nardydama ežeruose, jūrose ar vandenynuose

Kodėl pastaraisiais metais ypač populiarėja ekstremalus sportas – banglentės, jėgos aitvarai, parašiutai, nardymas, kalnų slidinėjimas? Jų žmonės stveriasi išvarginti kasdienio streso. Kai atsistoji ant kalnų slidžių ir vidurius sutraukia nuo kalno statumo, iš karto pamiršti kasdienę rutiną, darbo problemas, kurios spaudžia visus metus. Organizmas persiorientuoja.

“Bent aš, jei poilsis ramus, darbų sukelto streso nepamirštu, vis žvilgčioju į mobilųjį telefoną, kas man skambina. O jeigu esu išvykusi nardyti, slidinėti – atostogauti “teisingai”, išjungiu telefoną ir viską pamirštu”, – pasakoja A.Butkevičienė.

Per aštuonerius metus pašnekovė išmaišė daugybę vandenų. Ji nardė ne tik Lietuvos ežeruose, Raudonojoje jūroje Egipte, bet ir Indijos vandenyne – Arabijos jūroje, prie Jemenui priklausančios Sokotros salos, bei prie Tanzanijai priklausančios Zanzibaro salos.

Nuvykus į nardymo safarį Raudonojoje jūroje, paprastai savaitę gyvenama laive. Safaryje per parą neriama keturis kartus: ankstų rytą, prieš pietus, pavakare ir naktį. Kiekvienas nėrimas, nelygu į kokią gelmę neri ir kaip greitai iškvėpuoji orą, trunka apie 45 minutes arba valandą.

“Prieš nerdama suvokiu tam tikrą pavojų, būna šiek tiek baisu, ir tai sukelia stresą, – nebando slėpti Audronė. – Tačiau žinai, kad turi save nugalėti. Kai paneriu į vandenį, ten viską pamirštu – jaučiuosi nugalėjusi save. Visos baimės nublanksta prieš povandeninio pasaulio paslaptis ir grožį. Ypač gražu Raudonosios jūros gelmėse, kur stūkso koraliniai rifai, koralai panašūs į medžius, krūmus, gėles. Siūbuoja augalai, plaukioja spiečiai įvairiaspalvių žuvų.”

Nuo gryno oro išgaruoja velniai

“Per kiekvieną premjerą visi tikisi stebuklo, o po jos – iškart vertinimai: žiūrovų simpatijos, antipatijos, kritikų pastabos. Aišku, blogiausias būdas, koks tik gali būti, nuo viso to atsipalaiduoti alkoholiu. Bent teatre taip jau istoriškai susiklostė, sena gero teatro mokykla buvo tokia. Iš tikrųjų tai ne atpalaiduojantis, o vedantis į pražūtį kelias”, – įsitikinęs Europoje žinomas teatro režisierius Oskaras Koršunovas.

Tad kaip numalšinti stresą, ypač jei šis atakuoja prieš premjerą? O.Koršunovas seniai namie turi bokso kriaušę. “Įtampą, pyktį, kuris susikaupia, nugesini boksu. Kartais ta kriaušė padeda. Gal tai ir psichologinis dalykas, juk boksas yra tam tikra iškrovos forma. Bet ilgainiui šis agresyvus sportas man ima pabosti, – pasakoja režisierius, vaikystėje lankęs bokso treniruotes. – Šiuo metu man labiausiai padeda vanduo – plaukimas, nardymas. Vandenyje nepavargstu, galiu plaukti ir plaukti. Kai būnu prie jūros, man patinka nuplaukti toli, net per toli, iš kur nematyti kranto. Vandenyje aš jaučiuosi geriau negu žemėje. Juk pagal horoskopą aš Žuvis, tad gal žvaigždžių man lemta mėgautis vandeniu, plaukimu?”

Praėjusių metų pabaigoje Islandijoje, Reikjaviko miesto teatre, O.Koršunovas statė Williamo Shakespeare’o pjesę “Audra”. Ištaikęs laisvą valandėlę, pūkštelėdavo į baseiną. Ten yra puikių baseinų, jų vanduo maišytas su vandenyno vandeniu. Karšti vandenys bėga tiesiai iš žemės gelmių, islandams net šildyti nereikia.

Dar O.Koršunovui patinka ilgus atstumus vaikščioti pėsčiam, važinėti dviračiu. Kai statė W.Shakespeare’o “Užsispyrėlės sutramdymą” Paryžiuje, “Comedie Francaise” teatre, į darbą per visą senąjį Paryžių eidavo pėsčiom. Eiti reikėdavo porą valandų, bet jam tai būdavo didžiausia šventė. Iš repeticijų taip pat grįždavo pėsčias.

“Visur, kur repetuoju, vaikštau pėsčias. Jeigu man sunku, net nesąmoningai kur nors einu. Tada, kaip sakė Ingmaras Bergmanas, nuo gryno oro išgaruoja visi velniai. Vaikščiodamas po mišką gali pagyti nuo sunkumų ir blogų dalykų. Man vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, o ypač plaukimas yra kartu ir sportas, ir streso “nuėmimas”, ir meditacija”, – tvirtina O.Koršunovas.

Išsivalo galva

O štai buvęs Seimo narys Gediminas Jakavonis, gyvenantis Varėnos rajone, Varėnės upės ir Varėnio ežero santakoje, beveik kiekvieną žiemos savaitgalį lipa į baidarę. Jis plaukia arba Varėnės upele iki Merkio, arba Ūla. Nelygu koks metų laikas, tos pačios, daugelį kartų matytos vietos atrodo kitaip, krantuose atsiveria visai kiti vaizdai. Žiemą akį džiugina apsnigtos pakrantės, apšerkšniję medžiai, ankstų pavasarį laivelį neša pakilęs vanduo.

“Žiemą baidarininkų upėse nėra – plauki vienas, pailsi, atsipalaiduoji. Išsivaduoji nuo streso, išsivalo galva, ateina gerų minčių – atsiranda atsakymai į tam tikrus klausimus. Visada stengiuosi tas dvi tris valandas plaukti vienas”, – pasakoja G.Jakavonis.

Būna, kad vėjas košia kiaurai, šlapdriba ant galvos krinta – dabar tikrai ne vasaros karščiai. Irkluodamas savo darbą dirbi iki devinto prakaito, užtat grįžti iš tokios kelionės visada palenvėjusia galva. Atrodo, kad visas problemas ir stresą upėje palikai.

Iš esmės visi kalbinti pašnekovai sutaria, kad svarbiausia su savo stresu nesėdėti namie. Būtina pakeisti aplinką, reguliariai daryti tai, ką mėgsti, išsikrauti, būtina keturias penkias savaites per metus užmiršti darbą, pabėgti nuo rutinos, o gal net iš esmės keisti gyvenimo būdą. Tik tada stresas netaps žudiku.

"Veido" archyvas

Tarp daugybės įsipareigojimų ir užduočių besisukantis šiuolaikinis žmogus įstrigo nuolatinio streso rate. Mokslininkai tvirtina, kad sumažinti stresą galima pakeitus savo mąstymo būdą.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas toks intensyvus, kad karjerą ir šeimą derinantys žmonės stengiasi būti vienu metu dviejose vietose: vietoj pietų pertraukos reikia lėkti namo ir nuvežti sūnų pas gydytoją, pavakare atsiprašyti iš darbo anksčiau ir palydėti dukrą į šokių pamoką, o grįžus namo ir paruošus vakarienę dar peržvelgti iš darbo parsineštas užduotis.

Kvalifikuotiems specialistams, kaip tvirtina amerikiečių leidinys “Forbes”, vis sunkiau susitvarkyti su varginančiu būtinų darbų sąrašu, kuris nuolat ilgėja, – ypač moterims. “Ypač tarp moterų dabar labai paplitusi nuomonė, kad kitos sugeba atlikti daug daugiau negu jos. Moterys išgyvena, kad nepateisina vilčių, o tokia savijauta jas verčia imtis vis daugiau darbų”, – tvirtina amerikiečių psichologė Stephanie Smith.

Amerikos psichologų asociacijos neseniai atlikta apklausa atskleidė, kokią kainą moterys moka už savo streso kupiną darbotvarkę: daugiau moterų negu vyrų tvirtina, kad jų gyvenime streso lygis labai aukštas. Stresas taip pat privertė vis daugiau moterų pajusti fizinius negalavimus, tokius kaip depresija, nuovargis ir skrandžio skausmai.

Kaip kovoti su stresu

Nauji tyrimai neurologijos ir psichologijos srityje rodo, kad mes galime labiau kontroliuoti savo emocijas ir nerimo lygį, negu manėme iki šiol.

Stresas kyla iš mūsų mąstymo būdo ir reagavimo į išorinius dirgiklius, taigi į nerimą linkę žmonės reaguoja aršiau negu jų ramesni kolegos. “Reakciją į streso dirgiklius lemia smegenų dalis, vadinama prefrontaline žieve, kuri atsakinga už primityvius instinktus – kovos ar atsitraukimo reakciją”, – sako Donas Goewey,  knygos apie streso valdymą autorius.

Smegenys negali atskirti realaus ir suvokiamo pavojaus, taigi streso lygis pakyla, kai individas susiduria tiek su realia fizine grėsme, tiek su įsivaizduojama, tokia kaip kvietimas į viršininko kabinetą.

Daugumos gyvūnų smegenyse rimta grėsmė sukelia kovos ar atsitraukimo reakciją, bet kai pavojus praeina, smegenys grįžta į poilsio būseną. Nelaimei, žmonės sulaukia įvairaus intensyvumo pavojaus signalų iš tiek daug gyvenimo sričių, kad mūsų smegenys gali patekti į uždarą ratą, kai vieną streso šaltinį keičia kitas – baimė pavėluoti į darbą, įstrigti automobilių spūstyse, praleisti vaiko susirinkimą, gauti dideles sąskaitas ir t.t. Daugeliui tai reiškia gyvenimą patiriant nuolatinę padidėjusio budrumo ar baimės būseną.

Neurologijos mokslininkai dr. Robertas Sapolskis iš Stenfordo universiteto ir dr. Richardas Davidsonas iš Viskonsino Medisono universiteto, tyrinėjantys streso valdymą, tvirtina, kad žmonės gali išmokyti savo smegenis kovoti su stresu.

Smegenų gebėjimas sukurti naujus ryšius tarp neuronų smegenyse vadinamas smegenų plastiškumu. Smegenys susideda iš nervinių ląstelių (neuronų), kurios susietos tarpusavyje, ir kai šie ryšiai pasikeičia atsiradus ar pranykus ryšiams bei prisidėjus naujų ląstelių, nauja informacija išsaugoma smegenyse. “Kai išmoksti kieno nors vardą, turėdamas tikslą jį prisiminti, pasireiškia smegenų plastiškumas”, – tvirtina R.Sapolskis.

Dar neseniai manyta, jog smegenų plastiškumas būdingas tik vaikų ir paauglių smegenims, bet nauji tyrimai parodė, kad suaugusiųjų smegenys taip pat sugeba sukurti naujus ryšius ir užauginti naujų neuronų.

Taigi ką plastika turi bendro su streso valdymu? R.Sapolskis tvirtina, kad mokymasis kitaip reaguoti į tuos pačius streso dirgiklius gali priversti smegenis ramiau reaguoti į stresą. Pavyzdžiui, nuėjęs pas psichiatrą žmogus gali išspręsti kai kurias giliai įsišaknijusias problemas. Kai pacientas išsprendžia problemą, jis pradeda jaustis geriau, nes per šį procesą sukuriami nauji neuroniniai ryšiai. Ir šie nauji ryšiai gali priversti smegenis išskirti daugiau dopamino – neurotransmiterio, kuris susijęs su malonumo jausmu.

Be terapijos, mokslininkai siūlo dar keletą dalykų, kaip padėti smegenims išmokti reaguoti kitaip: meditaciją, vizualizacijos pratimus ir savęs hipnotizavimą. R.Sapolskis rekomenduoja meditaciją: “Surask tokią meditacijos formą, kuri leistų jaustis susitelkusiam visą dieną, ir taip sustiprinsi prefrontalinę žievę, kurios darbas – susilpninti migdolinį kūną. Migdolinis kūnas – smegenų dalis, nutarianti, ar mes turėtume supykti, ar tapti nervingi. O prefrontalinė žievė yra dalis, verčianti mus sustoti, galvoti ir rasti sprendimus”.

Nepriklausomos tyrimų bendrovės, kurios specializacija – smegenų tyrimai, atstovas Alvaro Fernandezas priduria, kad reikia stengtis ignoruoti dirgiklius ir atpažinti bei kontroliuoti jausmus, kylančius atsiradus tiems dirgikliams. Jei, pavyzdžiui, streso šaltinis yra automobilių spūstis, galima ją ignoruoti medituojant, giliai kvėpuojant ar atliekant kitus atsipalaidavimo pratimus, kurie sulėtina širdies plakimą ir išlaiko tolygų kvėpavimą, kol streso šaltinis išsenka.

"Veido" archyvas

25 proc. – tiek D.Britanijos studentų naudoja sumaniąsias piliules (“smart drugs”)

Kasmet artėjant egzaminams Lietuvos moksleiviai ir studentai prasimano vis žalingesnių ir pavojingesnių būdų, kaip įveikti stresą ir per naktį į galvą sukišti visą trūkstamą informaciją – griebiasi energinių gėrimų, raminamųjų, Alzheimerio ligai gydyti skirtų vaistų ir net narkotikų.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos vaistinių slenkstį ima minti sunerimę tėveliai, moksleiviai ir studentai. Visi jie atskuba turėdami vieną tikslą – iš vaistininkių išpešti stebuklingų piliulių, kurių išgėrę per keletą dienų galėtų į galvą susigrūsti vienos ar kelių knygų turinį. Kai kurie pasitenkina gavę maisto papildų, o kiti žengia toliau.

“Veido” atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie studentų ir moksleivių sugalvoti būdai, kaip rengtis egzaminams, ne tik itin žalingi sveikatai, bet ir peržengia įstatymo ribas.

Išbando amfetaminą

25 metų vilnietis Tadas “Veidui” atskleidė tai, kas gerai paslėpta nuo visuomenės akių. Pasirodo, dalis Lietuvos studentų per sesijas vartoja narkotikus – amfetaminą. “Jį pavartojus atsiranda jėgų ir visą naktį gali išsėdėti nemiegojęs. Tokie dalykai, kaip uždavinių sprendimas ar visų kaulelių mokymasis mintinai, reikalauja labai daug kantrybės”, – pasakojo vaikinas.

Inžinerinę specialybę studijavęs Tadas dvejus metus per sesijas bei kolokviumus ir pats griebdavosi amfetamino, nes apie tokį būdą ruoštis egzaminams išgirdo iš mediciną studijuojančių jaunuolių. “Išgirdau, kad taip elgėsi labai protingi žmonės, ir nusprendžiau: gal ir man tai padės”, – atvirai pasakoja Tadas.

Vaikinas šį būdą pasirengti egzaminams nuo kurso draugų slėpė, bet įtarė, kad dar trys iš 60 studentų kurso taip pat atradę šį metodą. “Iš tikrųjų amfetaminas vartojamas ne dėl mokslų, o per vakarėlius, tačiau kai kurie žmonės atranda, kad jis gali padėti ir per sesijas”, – atskleidžia vaikinas.

Po dviejų kursų pašnekovas suprato, kad amfetaminas – ne išeitis. “Iš pradžių atrodė, kad vartodamas amfetaminą daug išmoksti, bet po to pastebėjau, kad perskaitau daug, bet detalių jau nepamenu. Be to, mokaisi kiaurą naktį, o atėjus į egzaminą apima labai nekoks jausmas – pasidarai jautrus, akys išsausėjusios, visas drebi. Galiausiai supranti, kad blaiviu protu mažiau pasimokęs gali gauti tiek pat”, – pasakoja Tadas.

Apie kai kurių jaunuolių polinkį per sesijas ieškoti amfetamino žino ir gydytojai. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys turėjo du amfetaminą mokslo tikslais vartojusius pacientus – moksleivį ir studentę. Jaunuoliai buvo iš gerų šeimų, turintys rimtų siekių gyvenime.

“Taip besielgiantis žmogus arba kvailas, arba nenori suprasti, kad žaloja save stipriai ir ilgam. Pirmiausia vartojant amfetaminą gali atsirasti dehidratacija, miego sutrikimai, kurie labai sunkiai gydomi”, – pabrėžia L.Slušnys.

Vaiko raidos centro vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Jurgita Radzevičienė priduria, kad dažniau vartojant šį narkotiką žmogus tampa dirglus, agresyvus, blogiau įsimena naują medžiagą, atsiranda nuolatinis nuovargis, nemiga, depresija, savižudiškos mintys, greitai atsiranda priklausomybė.

Psichiatras Aurelijus Veryga įspėja, kad nors pirmas kelias dienas gali pasirodyti, esą amfetaminas stimuliuoja atmintį, tolesnis jo vartojimas tampa didele problema. “Turiu ne vieną jauną pacientą, kuris buvo ekstazio ar amfetamino mėgėjas, o dabar jau sukūręs šeimą, nevartoja narkotikų, bet sudėtingesniais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, kai gimsta vaikas ir negali išsimiegoti, o darbe patiria stresą, ateina skųsdamasis miego sutrikimais. Kai paklausi, ar vartojo narkotikus, paaiškėja, kad taip”, – apie ilgai išliekančius reiškinius perspėja ir A.Veryga.

Atminčiai gerinti ieško vaistų nuo Alzheimerio ligos

Vakarų šalyse specialistai vis daugiau diskutuoja ir dėl dar vieno studentų praktikuojamo būdo, kaip padėti sau per egzaminus – jie vartoja smegenis stimuliuojančių vadinamųjų sumaniųjų vaistų (“smart drugs”). Tyrimų duomenimis, 25 proc. JAV studentų vartoja “Ritalin”, “Modafilin” ir panašius psichostimuliatorių grupės preparatus, sukurtus hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimams, narkolepsijai, Alzheimerio ligoms gydyti.

“Gana tiesmukiškai tikimasi, kad jei vaistas pristabdo atminties sutrikimų vystymąsi esant senatvinei silpnaprotystei, jis stebuklingai pagerins atmintį sveikiesiems. Arba kad vaistas, skirtas susikaupimui pagerinti hiperaktyviems vaikams, užtikrins geresnį dėmesio sutelkimą ir sveikam žmogui”, – kodėl užsienyje imta domėtis tokiais vaistais, pasakoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun.

Iš vadinamųjų sumaniųjų vaistų Lietuvoje registruotas tik vienas “Concerta”, bet internete jau atsirado ir ieškančių kur įsigyti neregistruotų tokių vaistų, ir juos parduodančių lietuvių. Susisiekusi su keliais jų ieškančiais įsitikinau, kad visi jie – studentai. Pirmi du pakalbinti vaikinai prisipažino, kad šių vaistų ieškojo gruodį, prieš sesiją, bet įsigyti nepavyko.
“Užsienio forumuose skaičiau, kad ten daug studentų, darbuotojų vartoja, nes šie vaistai padeda sutelkti dėmesį. Kai sesija buvo ne už kalnų, norėjau įsigyti šių vaistų”, – tikslų neslėpė istoriją studijuojantis vaikinas.

Pirmieji pokalbiai teikė vilčių, kad Lietuvos studentų sumanieji vaistai dar nepasiekė. Vis dėlto trečias atsakymas šias viltis sužlugdė. Aukštojoje mokykloje studijuojanti 25 m. Rūta prisipažino jų gavusi internetu.

“Tikslas, kodėl ieškojau vaistų, – intensyvios studijos, darbas ir žlugdanti sistema Lietuvoje”, – savo sprendimą motyvavo mergina. Pasiteiravau Rūtos, ar ji girdėjo apie gresiančias pasekmes. “Jei vartoji protingai, kaip ir alkoholis, vaistai gali padėti kritinėmis situacijomis. Jokiu būdu nevartočiau jų ir nerekomenduočiau to daryti nuolat.

Palyginkime: migdomąsias piliules iš valstybės kontroliuojamų vaistų sąrašo, pavyzdžiui, “Xanax”, šeimos gydytojas išrašo be jokių sunkumų, o psichiatrai vos ne patys jų pasiūlo, jei nueini ir pasiskundi nuovargiu, depresija, nemiga. Žinau iš patirties. Tai koks skirtumas? Esmė, kad šie vaistai Lietuvoje neregistruoti. Tik tiek”, – nieko bloga nemato mergina.

Internete atradau ir vieno “Modafinil” (vaistas narkolepsijai ir ypatingo mieguistumo būklei gydyti) vaisto pardavėju pasiskelbusio vaikino kontaktus. Nusiuntusi užklausą sulaukiu atsakymo, kad vaistų jis užsako internetu iš užsienio ir gauna per tris dienas. Vieneto kaina – 10 Lt, dar 8 Lt kainuoja atsiuntimas. Domiuosi toliau – prisistatau esanti studentė ir klausiu, ar šis vaistas man padėtų per sesijas. “Kad padeda susikoncentruoti, tai padeda. Perkančių yra, patikėk”, – atskrieja atsakymas. O laiško pabaigoje vaikinas pasiūlo jo patikimumą patikrinti susisiekus su pirkėjais. Sutinku. Netrukus gavusi kontaktus jau neabejoju, kad Lietuvoje prekyba sumaniaisiais vaistais prasidėjo.

Pasak psichiatrės N.Goštautaitės-Midttun, šiuo metu JAV ir Europoje nemažai diskutuojama apie tai, ar galima skirti vaistų sveikiems žmonėms, tikintis sustiprinti psichikos funkcijas, svarstoma, ar tai labiau naudinga, ar žalinga, ar tai etiška.

“Apie tai diskutuojant reikia atsižvelgti į faktą, kad visi vaistai turi šalutinį poveikį. Jeigu kas nors pasiūlytų už egzamino išlaikymą susimokėti mažuoju kojos piršteliu, nedaug kas sutiktų, bet kažkodėl pakanka narsiai vartojančiųjų medžiagas, kurių poveikis abejotinas, o žala gana didelė – širdies veiklos sutrikimai, priklausomybės ir staigios mirties rizika”, – tvirtina specialistė. Pasak jos, tarkim, “Modafinil” sveikiems žmonėms užtikrina būdravimo būseną, tačiau jie turi ir daug šalutinių reiškinių: nuotaikos nestabilumas, regėjimo ir miego sutrikimai, priklausomybės rizika.

“Vartojant stimuliantus dažnos ir paradoksinės reakcijos, pavyzdžiui, stimulianto poveikiui pasibaigus, žmogus nebeprisimena, ko mokėsi, arba nesugeba iškaltų žinių pritaikyti uždaviniui išspręsti”, – paaiškina N.Goštautaitė-Midttun.

Raminamųjų pardavimas padidėja prieš egzaminus

Per egzaminus didžiulį stresą išgyvenantys jaunuoliai griebiasi dar vienų vaistų – raminamųjų. 2004–2008 m. kadencijos Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė pamena, kad komisija gaudavo informacijos, jog egzaminų metu abiturientai ir studentai lekia pas gydytojus ir malšina jaudulį įvairiais raminamaisiais, migdomaisiais ir net antidepresantais. “Todėl mūsų komisija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama atlikti tyrimą apie tokių vaistų skyrimo pagrįstumą. Bet tiek Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tiek dabartinė atsisakė jį atlikti”, – piktinosi R.Visockytė.

N.Goštautaitė-Midttun perspėja, kad vartoti raminamuosius jaunuoliams labai rizikinga. “Raminamieji vaistai skirti laikinai numalšinti nerimo simptomus, bet dauguma jų kartu su nerimu nuslopina ir kitas psichikos funkcijas, tokias kaip reakciją, mąstymą – tai, ko reikia per egzaminus. Raminamieji ir dauguma migdomųjų pasižymi labai didele priklausomybės rizika ir itin nemaloniais pojūčiais nutraukus juos vartoti. Be to, vaistai, deja, žalą gali padaryti nuolatinę – pavyzdžiui, pažeisti kepenis, inkstus, smegenis”, – perspėja specialistė.

Retas studentas egzaminų maratoną įsivaizduoja ir be energinių gėrimų. Septynių pavadinimų energinius gėrimus gaminančios bendrovės “Selita ir ko” duomenimis, labiausiai šių gėrimų pardavimas priklauso nuo studentų. Rugsėjį šių gėrimų pardavimas padidėja tris kartus, palyginti su paprastais mėnesiais, o sesijų metu – sausį ir birželį – du kartus.
Energiniai gėrimai – dar viena budrumą palaikanti priemonė, kuriai specialistai turi nemažai priekaištų. A.Verygos vertinimu, energiniuose gėrimuose yra didžiulė dozė kofeino, kuris gali organizmą perstimuliuoti, o tada žmogus dėmesio sukaupti negali, bet užmigti taip pat nepavyksta.

Užuot žalojus save stimuliuojamaisiais ir raminamaisiais vaistais, jaunuoliams per egzaminus medikai rekomenduoja susidomėti gerai patikrintais atminties skatinimo būdais – sveikai maitintis, daugiau judėti, nerūkyti, nepažeisti darbo bei poilsio režimo ir gerai išsimiegoti.

"Veido" archyvas

Neigiamas stresas tampa tiesiausiu ir trumpiausiu keliu į… širdies infarktą. Nuo jo nepabėgsi – jis pasiveja ir darbe, ir namie. Išmokite atpažinti pavojingus streso ženklus ir raskite būdą jam įveikti.

Kur užklumpa neigiamas stresas

• Šeimoje. Konfliktai šeimoje, liga, mirtis yra tarp pačių stipriausių streso sukėlėjų.

• Darbe. Įtampa, triukšmas, spaudžiantis laikas – svarbios priežastys, tačiau stresą ilgainiui sukelia ir nenuspėjamos nuotaikos viršininkas ar gandus nešiojantys kolegos. Pati blogiausia forma – priekabiavimas – gali įvaryti rimtą ligą.

• Mokykloje. Itin išpopuliarėjusi masinė liga – stresas rimtai puola ir vyresniųjų klasių mokinius. Egzaminai, pastangos dėl pažymių, mokinių ir mokytojų nesutarimai, priekabiavimas per pertraukas, nerimas dėl ateities – visai tai yra rimti streso sukėlėjai.

• Kasdienybėje. Stresą sukelia nerimas dėl darbo vietos, finansiniai nepritekliai, vienatvė…

! Kartais stresą patiriame tik vienoje kurioje srityje, tačiau beveik visuomet streso sukėlėjai susipina, taip vienas kitą tik pastiprindami. Kuo anksčiau atpažinsite, iš kurios pusės jis puola, tuo lengviau rasite tinkamą gynybos strategiją.

Kaip reaguoja kūnas ir siela

• Trumpalaikės pasekmės. Esant stresinei situacijai kūnas reaguoja iškart. Tai puikiausiai atspindi įvairūs apibūdinimai: užgniaužia kvapą, ima linkti keliai, pašiurpsta oda. Žmogus prakaituoja, pradeda smarkiai plakti širdis, pakyla kraujospūdis.

• Reaguoja ir siela – žmogus tampa nervingas, kamuoja pyktis, išgąstinga neviltis ar priekaištai sau, neretai visa tai vainikuoja dar ir miego sutrikimai.

• Pakinta ir žmogaus elgsena. Tampame nekantrūs, dėl jausmų sumaišties nesugebame klausytis ir išgirsti.

• Ilgalaikės pasekmės. Kai stresas patiriamas nuolat, kūnas ima gintis psichosomatiniais simptomais – prasideda galvos ir nugaros skausmai, odos niežėjimas, atsiranda skrandžio ar virškinimo, širdies ritmo sutrikimų. Itin sunkiais atvejais neigiamas stresas gali netgi prisidėti prie vėžinių ligų atsiradimo. Siela taip pat smarkiai išmušama iš pusiausvyros. Nuolatinį stresą patiriančias moteris kamuoja nepasitenkinimas savimi, nemiga, nerimas, dažnai priverčiantys griebtis raminamųjų. Tad streso pasekmė – sunki depresija arba priklausomybė nuo medikamentų.

• Kodėl būtina sau padėti. Kai kūnas ir siela kasdien patiria stresą, tenka ieškoti paguodos, o šiame kelyje lengva kluptelėti – pradėti dažniau vaduotis alkoholiu ar cigaretėmis. Dėl to sustiprėja aplinkinių, šeimos nesupratimas. Pačiais blogiausiais atvejais streso kamuojamas žmogus pats pasitraukia į nuošalę ir užsisklendžia, taip dar labiau pablogindamas savijautą.

Štai kodėl svarbu rasti kelią iš užburto streso rato, kol dar ne per vėlu. Net jei siūlomos priemonės atrodo panašios į žaidimą – imkitės jų: profilaktika visad lengvesnė ir pigesnė už sunkių padarinių šalinimą. Sugebėkite pasipriešinti stresui smulkmenose – kad nereikėtų vaduotis iš jo gniaužtų.

Strategijos stresui įveikti

Nukenksminkite stresą

►Šeimoje padeda išsikalbėjimas. Išklokite, kas jums nepatinka, kas slegia širdį, – nuleidus garą situacija ima atrodyti valdoma ir pakenčiamesnė.

►Kai baigiantis projekto terminui imate skęsti darbuose, pasakykite sau – aiškiai ir kategoriškai, kad toks didelis krūvis tėra laikinas, kad amžinai tai netruks. Tuomet ir pakelti jį bus lengviau.

►Jei per didelis krūvis tenka nuolat, peržiūrėkite jums skirtas užduotis, pateikite siūlymų, kaip būtų galima tvarkytis kitaip.

Statykite stresui užtvaras

► Kūną saugokite sportuodama, rūpindamasi tinkama mityba (moterims stresas ir valgis itin susiję). Netieskite rankos prie vaistų, jei jų neskyrė gydytojas. Dirbdama darykite pertraukas.

► Sielai padėsite puoselėdama draugystę – užklupus stresui geriausia draugė įgyja aukso vertę. Ji  tarsi žaibolaidis, norint išdėti į šuns dienas viršininką ar sukiužusį vyrą.

Streso žudikai

Nusipurtymas. Įtampą kuo puikiausiai galima… nusipurtyti. Atsistokite, kojos truputį praskėstos. Pasilenkite. Nuleiskite atpalaiduotas rankas žemyn ir stipriai pasipurtykite. Tada lėtai, slankstelis po slankstelio, atsitieskite.

Niūniavimas. Garsai atpalaiduoja įtampą ir leidžia suskambėti sielai. Be to, garsų sukelti virpesiai grąžina nervų pusiausvyrą. Giliai įkvėpkite ir smarkiai iškvėpkite. Paskui paniūniuokite. Ar jaučiate, kaip šis garsas jus išlaisvina?

“Įsižeminimas”. Kai tik pajuntate, kad dėl streso ar rūpesčių nebesate tvirta, jums gali padėti “įsižeminimo” pratimas. Atsistokite tiesiai – basa, kojos truputį praskėstos. Rankos nuleistos. Įsivaizduokite, kad prie jūsų galvos pritvirtintas siūlas traukia jus viršun, į dangų. Jei jaučiatės saugi, galite ištiesti rankas į viršų, dangaus link. Išbūkite taip bent tris minutes, tolygiai ir giliai kvėpuodama.

Gelbstintis kvėpavimas. Pro nosį giliai įkvėpkite. Nykštį uždėkite ant dešinės šnervės, smilių ant nosies, o didįjį pirštą ant kairės šnervės. Nykščiu užspauskite dešiniąją šnervę. Iškvėpkite pro kairiąją. Tuomet atleiskite dešiniąją šnervę, kad galėtumėte įkvėpti. Pakartokite pratimą. Tada tą patį atlikite kita šnerve.

Veiksmingas spustelėjimas. Pirštais užčiuopkite duobutę po pakaušiu, ten, kur prasideda kaukolė. Šią vietą atsargiai spaudinėkite nykščiu – maždaug penkias sekundes. Pabaigoje sukamaisiais judesiais pamasažuokite visą pakaušį, švelniai perbraukite plaukus.

Kasdienybės grožio atradimas. Neretai problemos taip sukausto, kad žmogus nebesugeba net susikaupti. Tuomet reikėtų vėl grįžti prie paprastų, bet svarbių gyvenimo dalykų. Padės toks pratimas: susukite lapą popieriaus į tūtelę – kaip žiūroną – ir pažiūrėkite pro jį. Staiga pastebėsite gražių detalių.