"Veido" archyvas

Neigiamas stresas tampa tiesiausiu ir trumpiausiu keliu į… širdies infarktą. Nuo jo nepabėgsi – jis pasiveja ir darbe, ir namie. Išmokite atpažinti pavojingus streso ženklus ir raskite būdą jam įveikti.

Kur užklumpa neigiamas stresas

• Šeimoje. Konfliktai šeimoje, liga, mirtis yra tarp pačių stipriausių streso sukėlėjų.

• Darbe. Įtampa, triukšmas, spaudžiantis laikas – svarbios priežastys, tačiau stresą ilgainiui sukelia ir nenuspėjamos nuotaikos viršininkas ar gandus nešiojantys kolegos. Pati blogiausia forma – priekabiavimas – gali įvaryti rimtą ligą.

• Mokykloje. Itin išpopuliarėjusi masinė liga – stresas rimtai puola ir vyresniųjų klasių mokinius. Egzaminai, pastangos dėl pažymių, mokinių ir mokytojų nesutarimai, priekabiavimas per pertraukas, nerimas dėl ateities – visai tai yra rimti streso sukėlėjai.

• Kasdienybėje. Stresą sukelia nerimas dėl darbo vietos, finansiniai nepritekliai, vienatvė…

! Kartais stresą patiriame tik vienoje kurioje srityje, tačiau beveik visuomet streso sukėlėjai susipina, taip vienas kitą tik pastiprindami. Kuo anksčiau atpažinsite, iš kurios pusės jis puola, tuo lengviau rasite tinkamą gynybos strategiją.

Kaip reaguoja kūnas ir siela

• Trumpalaikės pasekmės. Esant stresinei situacijai kūnas reaguoja iškart. Tai puikiausiai atspindi įvairūs apibūdinimai: užgniaužia kvapą, ima linkti keliai, pašiurpsta oda. Žmogus prakaituoja, pradeda smarkiai plakti širdis, pakyla kraujospūdis.

• Reaguoja ir siela – žmogus tampa nervingas, kamuoja pyktis, išgąstinga neviltis ar priekaištai sau, neretai visa tai vainikuoja dar ir miego sutrikimai.

• Pakinta ir žmogaus elgsena. Tampame nekantrūs, dėl jausmų sumaišties nesugebame klausytis ir išgirsti.

• Ilgalaikės pasekmės. Kai stresas patiriamas nuolat, kūnas ima gintis psichosomatiniais simptomais – prasideda galvos ir nugaros skausmai, odos niežėjimas, atsiranda skrandžio ar virškinimo, širdies ritmo sutrikimų. Itin sunkiais atvejais neigiamas stresas gali netgi prisidėti prie vėžinių ligų atsiradimo. Siela taip pat smarkiai išmušama iš pusiausvyros. Nuolatinį stresą patiriančias moteris kamuoja nepasitenkinimas savimi, nemiga, nerimas, dažnai priverčiantys griebtis raminamųjų. Tad streso pasekmė – sunki depresija arba priklausomybė nuo medikamentų.

• Kodėl būtina sau padėti. Kai kūnas ir siela kasdien patiria stresą, tenka ieškoti paguodos, o šiame kelyje lengva kluptelėti – pradėti dažniau vaduotis alkoholiu ar cigaretėmis. Dėl to sustiprėja aplinkinių, šeimos nesupratimas. Pačiais blogiausiais atvejais streso kamuojamas žmogus pats pasitraukia į nuošalę ir užsisklendžia, taip dar labiau pablogindamas savijautą.

Štai kodėl svarbu rasti kelią iš užburto streso rato, kol dar ne per vėlu. Net jei siūlomos priemonės atrodo panašios į žaidimą – imkitės jų: profilaktika visad lengvesnė ir pigesnė už sunkių padarinių šalinimą. Sugebėkite pasipriešinti stresui smulkmenose – kad nereikėtų vaduotis iš jo gniaužtų.

Strategijos stresui įveikti

Nukenksminkite stresą

►Šeimoje padeda išsikalbėjimas. Išklokite, kas jums nepatinka, kas slegia širdį, – nuleidus garą situacija ima atrodyti valdoma ir pakenčiamesnė.

►Kai baigiantis projekto terminui imate skęsti darbuose, pasakykite sau – aiškiai ir kategoriškai, kad toks didelis krūvis tėra laikinas, kad amžinai tai netruks. Tuomet ir pakelti jį bus lengviau.

►Jei per didelis krūvis tenka nuolat, peržiūrėkite jums skirtas užduotis, pateikite siūlymų, kaip būtų galima tvarkytis kitaip.

Statykite stresui užtvaras

► Kūną saugokite sportuodama, rūpindamasi tinkama mityba (moterims stresas ir valgis itin susiję). Netieskite rankos prie vaistų, jei jų neskyrė gydytojas. Dirbdama darykite pertraukas.

► Sielai padėsite puoselėdama draugystę – užklupus stresui geriausia draugė įgyja aukso vertę. Ji  tarsi žaibolaidis, norint išdėti į šuns dienas viršininką ar sukiužusį vyrą.

Streso žudikai

Nusipurtymas. Įtampą kuo puikiausiai galima… nusipurtyti. Atsistokite, kojos truputį praskėstos. Pasilenkite. Nuleiskite atpalaiduotas rankas žemyn ir stipriai pasipurtykite. Tada lėtai, slankstelis po slankstelio, atsitieskite.

Niūniavimas. Garsai atpalaiduoja įtampą ir leidžia suskambėti sielai. Be to, garsų sukelti virpesiai grąžina nervų pusiausvyrą. Giliai įkvėpkite ir smarkiai iškvėpkite. Paskui paniūniuokite. Ar jaučiate, kaip šis garsas jus išlaisvina?

“Įsižeminimas”. Kai tik pajuntate, kad dėl streso ar rūpesčių nebesate tvirta, jums gali padėti “įsižeminimo” pratimas. Atsistokite tiesiai – basa, kojos truputį praskėstos. Rankos nuleistos. Įsivaizduokite, kad prie jūsų galvos pritvirtintas siūlas traukia jus viršun, į dangų. Jei jaučiatės saugi, galite ištiesti rankas į viršų, dangaus link. Išbūkite taip bent tris minutes, tolygiai ir giliai kvėpuodama.

Gelbstintis kvėpavimas. Pro nosį giliai įkvėpkite. Nykštį uždėkite ant dešinės šnervės, smilių ant nosies, o didįjį pirštą ant kairės šnervės. Nykščiu užspauskite dešiniąją šnervę. Iškvėpkite pro kairiąją. Tuomet atleiskite dešiniąją šnervę, kad galėtumėte įkvėpti. Pakartokite pratimą. Tada tą patį atlikite kita šnerve.

Veiksmingas spustelėjimas. Pirštais užčiuopkite duobutę po pakaušiu, ten, kur prasideda kaukolė. Šią vietą atsargiai spaudinėkite nykščiu – maždaug penkias sekundes. Pabaigoje sukamaisiais judesiais pamasažuokite visą pakaušį, švelniai perbraukite plaukus.

Kasdienybės grožio atradimas. Neretai problemos taip sukausto, kad žmogus nebesugeba net susikaupti. Tuomet reikėtų vėl grįžti prie paprastų, bet svarbių gyvenimo dalykų. Padės toks pratimas: susukite lapą popieriaus į tūtelę – kaip žiūroną – ir pažiūrėkite pro jį. Staiga pastebėsite gražių detalių.