Tag Archive | "pakruojis"

Savivaldybių stipendijos – jaunimo gaudyklės ar pašalpa vietos aukštosioms mokykloms?

Tags: , , , , , , , , ,


BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Kai kurios aukštųjų mokyklų turinčios savivaldybės bando užtvenkti išvažiuojančių studentų srautą pinigais. Štai šiauliečiai – gerai besimokantys studentai ir abiturientai – gali pretenduoti į stipendijas, jei stoja į Šiaulių uni­versitetą. Ką gelbėja savivaldybė, įsteigusi 30 tūkst. eurų fondą – vietinį jaunimą ar konkrečią aukštąją mokyklą?

Šiaulių miesto savivaldybė, neseniai sukirtusi rankomis su regioniniu universitetu dėl stipendijų fondo įkūrimo, yra ne pirmoji kviečianti savo abiturientus ne išvykti studijuoti kitur, o verčiau gerai mokytis ir tada „ateiti ir pasiimti“ papildomų pinigų.

Papildomais pinigais Šiauliai bandys sulaikyti vietinį jaunimą, kad šis neišvyktų studijuoti į Kauną ar Vilnių.

Šiaulių miesto garbės piliečių vardinių stipendijų fonde – 30 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų, o šie pinigai bus skirti pažangiausiems Šiaulių universiteto studentams. Savivaldybė siekia paskatinti šiauliečius likti studijuoti Šiauliuose ir prisidėti prie miesto plėtros. Kitaip tariant, papildomais pinigais Šiauliai bandys sulaikyti vietinį jaunimą, kad šis neišvyktų studijuoti į Kauną ar Vilnių (šiuos miestus studijoms renkasi daugiausiai Šiaulių apskrities abiturientų) ar neemigruotų svetur.

Nors Šiauliuose yra daugiau aukštųjų mo­kyklų, kurios, matyt, irgi sulaiko jaunimą nuo išvykimo, – į skatinamąją stipendiją po šiųmečio priėmimo galės pretenduoti tik pasirinkusieji Šiaulių universitetą.

Nuostatų, kam ir už ką bus skiriamos savivaldybės stipendijos, dar nėra, tačiau Šiaulių uni­versiteto rektorius prof. dr. Donatas Jur­gaitis paaiškina, kad į fondo stipendijas bus ­galima taikyti pagal du pagrindinius kriterijus: jas galės gauti labai gerai (90–100 balų) valstybinius brandos egzaminus išlaikę ir į Šiaulių universitetą stojantys jaunuoliai bei gerai besimokantys, nusipelnę Šiaulių universiteto studentai. Beje, pernai į šį universitetą įstojo trys šimtukininkai.

Turi valstybinio brandos egzamino šimtuką – gali gauti 100 eurų per mėnesį, o jei turi du geriausius įvertinimus, suma galėtų ir padvigubėti.

Kol kas neaišku, ir į kokią stipendijos sumą bus galima „iškeisti“ šimtukus – kiek eurų per mė­nesį iš nemažos 30 tūkst. eurų sumos fondo galės tikėtis studentai. Planuojama, kad stipendijos bus skirtingo dydžio, kuris priklausys ir nuo gabių studentų skaičiaus, ir nuo jų pasiekimų.

„Sumos maždaug tokios: turi valstybinio brandos egzamino šimtuką – gali gauti 100 eurų per mėnesį, o jei turi du geriausius įvertinimus, suma galėtų ir padvigubėti. Tačiau tai bus aišku, kai matysime priėmimo rezultatus, – sako rektorius D.Jurgaitis. – Pagrindinius kriterijus turime, mokėsime tiek, kiek galėsime, o jei visos sumos išnaudoti nepavyks, tarsimės su savivaldybe, kam tuos pinigus būtų galima panaudoti kitur. Ti­kėkimės, taip nebus, be to, esame apskaičiavę, kad maždaug tokios sumos ir reikėtų geriausiems studentams stipendijomis pa­skatinti.“

Tikimasi, kad 30 tūkst. eurų, kuriuos skiria savivaldybė, nėra balandį įkurto fondo dugnas: jį galėtų papildyti ir privatūs asmenys, ir rajono verslas, juolab kad įmonės dabar apdovanoja studentus, remia universiteto renginius ir t.t.

Paklaustas, ar garbės piliečiai, kurių vardai papuoš stipendijas, prisidės ir įnašu į fondą, meras patikina, kad jų indėlis nebūtinai bus materialinis.

„Be to, šios stipendijos bus susietos su garbės piliečių vardais. Kviečiausi juos pasikalbėti jų gimtadienio dieną ir įsitikinau, kad mūsų garbės piliečiai yra kupini entuziazmo, unikalūs žmonės, dažnas klausė, kaip gali prisidėti“, – pasakoja Šiaulių miesto meras Artūras Vi­sockas.

Paklaustas, ar garbės piliečiai, kurių vardai papuoš stipendijas, prisidės ir įnašu į fondą, meras patikina, kad jų indėlis nebūtinai bus ma­terialinis – nusipelniusieji savo kraštui dalysis su studentais patirtimi ir žiniomis.

Šiaulietis – pagal aukštąją mokyklą

„Mintis paprasta ir prasminga – sulaikyti jau­nimą Šiauliuose ir Lietuvoje“, – fondo idėją apibendrina Šiaulių meras.

Tik kad jaunimą Šiauliuose sulaiko ne vien universitetas. Be jo, Šiauliuose yra dar dvi aukštosios mokyklos – Šiaulių valstybinė kolegija ir privati Šiaurės Lietuvos kolegija. Šiaulių universitete mokosi 2884, kolegijoje – 2307 studentai. Va­di­nasi, abi valstybinės aukštosios mokyklos sulaiko panašiai vietinio jaunimo, abi gali turėti pa­žangių studentų, bet į savivaldybės eurais iš­reikštą paskatinimą pretenduoti gali tik vienos iš jų studentai.

Beje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) sudaryta 2015 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga rodo, kad Šiaulių kolegiją renkasi daugiau vietinio jaunimo nei universitetą.

Šiaulių biudžeto eilutėje „su Šiaulių universitetu bendradarbiauti“ – 48 tūkst. eurų (30 tūkst. iš jų – fondui, kiti – tyrimams).

Pernai iš įstojusiųjų į universitetus 14,5 proc. pirmakursių iš Šiaulių apskrities pasirinko ŠU (3,1 proc. mažiau nei 2014 m.), maždaug po 40 proc. jų išvyko mokytis į Kauną ir Vilnių. Šiaulių kolegiją pernai pasirinko 6,7 proc. mažiau vietinių pirmakursių, tačiau beveik pusė (46,7 proc.) iš visų Šiaulių apskrities abiturientų, įstojusių į kolegijas, rinkosi Šiaulių kolegiją.

Priežastį, kodėl stipendijos numatytos bū­tent universiteto studentams, meras A.Visockas grindžia tradicija: taip jau susiklostė, kad savivaldybė bendradarbiauja konkrečiai su universitetu ir kasmet skiria jam lėšų, o kitąmet gal bus ir kitaip.

2016 m. Šiaulių biudžeto eilutėje „su Šiaulių universitetu bendradarbiauti“ – 48 tūkst. eurų (30 tūkst. iš jų – fondui, kiti – tyrimams), 2015-ųjų – 37,6 tūkst. eurų, 2014-ųjų – 100 tūkst. litų.

„Tiksliai negaliu pasakyti, kodėl lėšos judėjo tik į universitetą, gal kitais metais bus kitaip“, – sako Šiaulių meras.

Jo aiškinimu, savivaldybė pagal bendradarbiavimo sutartį jau daug metų skiria lėšų universitetui, tad, jei kalbama apie fondą, skirtumas tik toks, kad, kaip ir kasmet skiriant pinigų, šį kartą sutarta dėl jų tikslo: „Visada reikalaujame pinigus išleisti tikslingai. Žiūrint formaliai, mes skiriame pinigus be nurodymų – pats universitetas sprendžia, kaip juos paskirstyti. Uni­versitetas juk turi autonomiją, nurodinėti negalime, bet stengiamės bendradarbiauti ir universi­tetas į tai atsižvelgia. Manau, iš to bus bendroji nauda.“

Mes taip pat sulaikome studentus mieste, jie čia dirba studijuodami, atlieka praktiką, dažnai lieka dirbti Šiauliuose ir baigę studijas, ta­čiau jie nėra matomi.

Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė sako, kad jos vadovaujama kolegija pernelyg nesisieloja, tačiau studentai nuoskaudą gali jausti. Juolab kad gabius kolegijos studentus (iš 2,3 tūkst. kolegijos studentų beveik 90 proc. yra iš Šiaulių apskrities) nuo 2009-ųjų remia beveik visi rajonai, iš kurių jie kilę, o šiauliečiai paramos iš savo savivaldybės ir toliau negaus.

„Mes taip pat sulaikome studentus mieste, jie čia dirba studijuodami, atlieka praktiką, dažnai lieka dirbti Šiauliuose ir baigę studijas, ta­čiau jie nėra matomi, – sako kolegijos direktorė. – Nuo 2009 m. turime sutartis su visomis Šiau­lių apskrities savivaldybėmis, beveik visos jos remia pas mus studijuojančius, gerai besimo­­kančius savo studentus. Po semestro skel­bia­­me konkursą ir kelių geriausių studentų kandidatūras pateikiame konkrečiai savivaldybei. Stipendija nėra didelė, apie 30 eurų per mėnesį, bet studentas gali gauti ir kitą paramą, skatina­mąsias stipendijas.“

Pagal šias sutartis pažangius savo rajono studentus remia Kelmė, Pakruojis, Joniškis, Rad­vil­iškis, Šiaulių rajonas.

Pavyzdžiui, Kelmės rajono savivaldybė kelmiškius remia konkrečiose aukštosiose mokyklose: sutartys kol kas sudarytos su dviem aukštosiomis mo­kyk­lomis – Šiaulių valstybine kolegija ir Šiaulių uni­­versitetu. Tačiau jei savivaldybės taryba nu­spręs, gali būti, kad vienkartines išmokas už tam tikrus darbus, rajonui reikalingus tyrimus iš Kelmės biudžeto galės gauti dviejose Šiaulių aukštosiose mokyklose studijuojantys ir kitų ra­jonų studentai.

„Šiaulių universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija patys kreipėsi į savivaldybę dėl bendradarbiavimo, – sako Kelmės rajono savivaldybės So­cialinės paramos skyriaus vedėja Reda Kaž­dailienė. – Taip pat remiame paskutinių dviejų kursų studentus, kurie būtų reikalingi mūsų rajonui – dirbtų mūsų įstaigose, ir medicinos re­zidentus, kad baigę mokslus trejus metus dirbtų Kelmėje, tačiau šiuo metu tokių studentų neturime.“

Rimta paskata rajonuose – ir 30 eurų

Kad paskatintų jaunimą likti savo rajone, studijų rėmimo fondą dar prieš kelerius metus įsteigė ir Marijampolės savivaldybė: pirmąsias savivaldybės stipendijas keturi Marijampolės kolegijos studentai gavo jau 2013–2014 mokslo metų pavasario semestrą. Tad Šiauliai – ne pirmoji savivaldybė, nusprendusi paskatinti vietinius studentus, tačiau Marijampolės fondo su­ma nėra tokia solidi.

Marijampolės kolegijos studentams skiriamos stipendijos dydis – 1,5 bazinės mėnesinės algos, maždaug 53 eurai per mėnesį, o per pusmetį ją gauna 5–6 studentai. Fondo tikslas – remti Marijampolės jaunuolius, studijuojančius šios savivaldybės teritorijoje esančių aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų skyriuose.

Dar vienas skirtumas: Marijampolė, nuostatuose mininti „aukštąsias mokyklas“, tik vieną tokią – Marijampolės kolegiją ir teturi, bet, ne­paisant to, taisyklėse nesukonkretina stipendijos gavėjų mokslo įstaigos iki vienintelės savivaldybėje aukštosios mokyklos pavadinimo, o Šiauliai turi tris aukštąsias, bet renkasi vieną.

„Su savivaldybe sutariama, kokią sumą ji gali skirti mūsų krašto jaunimui skatinti, o tada darbą atlieka kolegijos stipendijų skyrimo ko­misija – pasitaria su fakultetų vadovybe, ka­tedromis ir atrenka kelis labiausiai nusipelniusius studentus. Atsižvelgiama į tai, kad tie studentai gerai mokytųsi, būtų aktyvūs visuomeninėje ar kitoje veikloje“, – paaiškina Ma­ri­jam­po­lės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas.

Kita sąlyga – studento gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Marijampolės savivaldybėje.

Marijampolės kolegijos direktorius, pats įkal­­binėjęs merą skatinti studentus, sako, kad sa­vivaldybės skiriama suma stipendijoms per kelerius metus nesumažėjo, greičiau priešingai – augo. „Norime paskatinti geriausius jaunuolius ir todėl, kad jie jaustų moralinę pareigą sa­vo miestui“, – teigia V.Viliūnas.

Nors Marijampolės studentai stipendijas gauna nebe pirmus metus, išsiaiškinti, ar papildomi pinigai motyvuoja abiturientus likti savame mieste studijuoti, vargiai pavyktų.

„Kadangi stipendijos nedidelės ir ne tiek daug studentų jomis apdovanojama, tyrimų sta­tistinis patikimumas, ko gero, būtų nelabai pa­grįstas, tačiau kiekviena panaši priemonė at­kreipia studentų dėmesį, nes jiems reikia pa­galbos – pusė besimokančiųjų moka už mokslą pa­tys arba už jį moka jų tėvai, kiti ieško galimybių kuo greičiau derinti studijas ir darbą“, – teigia Marijampolės kolegijos vadovas.

V.Viliūnas ir jo kolegos kituose rajonuose ne­abejoja, kad bet koks piniginis paskatinimas geriausiems studentams – tik į naudą. Juolab kad neretai abiturientai neišvažiuoja studijuoti į didmiesčius būtent dėl ribotų finansinių galimybių.

„Reikia remti ir palaikyti liekančiuosius studijuoti gimtajame mieste, pirmiausia, žinoma, dėl patriotizmo, skatinančio kurti pridėtinę vertę sa­vo miestui. Juk studentai ją kuria dar nė ne­pra­dėję dirbti, o studijų metais – atlikdami prak­tiką, rašydami kursinius, baigiamuosius darbus, – įsitikinusi Alytaus kolegijos direktorė Da­nutė Remeikienė. – Dauguma jaunuolių iš sa­vo miesto neišvyksta kaip tik dėl sunkios ma­terialinės pa­dėties. Yra daug šeimų, kuriose tik vienas iš tė­vų dirba ar, tarkime, turi neįgalumą, tad negali išlaikyti studento. Taip pat studijuoti savo mieste likę jaunuoliai neretai dar prižiūri ir sergančius senelius. Taigi geriausiems studentams, likusiems gimtajame mieste, finansinis paskatinimas gy­vybiškai svarbus, net jei ta suma ir nėra didelė.“

Alytaus miesto savivaldybė, kaip ir rajonas, skatinamąsias stipendijas skiria ne tik alytiškiams, studijuojantiems Alytuje. Stipendijas pagal gerus studijų rezultatus, aktyvią visuomeninę veiklą iš savo savivaldybių gali gauti besimokantieji profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose bet kuriame Lietuvos mieste.

„Taip pat kasmet savivaldybės skatinamosiomis stipendijomis apdovanojame geriausių baigiamųjų diplominių darbų autorius“, – apie 300 eurų siekiančias premijas pasakoja Alytaus kolegijos direktorė ir priduria, kad visi baigiamieji darbai yra studentų indėlis miestui, nes tai – konkretūs produktai ar tyrimai, atlikti pagal miesto įmonės ar savivaldybės užsakymus.

Gali būti, kad Šiaulių savivaldybės stipendiją (beje, irgi papildomą, nes studentai galės pretenduoti į kitą paramą – valstybės finansuojamą studijų vietą, skatinamąją ar socialinę stipendiją) galės gauti ne tik iš Šiaulių kilę Šiaulių universiteto studentai. Rektorius D.Jurgaitis svarsto, kad pretenduoti į mėnesines šio fondo stipendijas galės ir iš kitų rajonų atvykę studentai: „Mano nuomone, jeigu jaunuolis jau pasiryžo atvykti studijuoti į mūsų universitetą, tai jau mūsų, universiteto, reikalas studijų, praktikų metu jam įrodyti, kad ir po studijų jis galėtų ir norėtų likti Šiauliuose. Tad manau, kad nevertinsime studentų tik pagal geografiją. Pa­vyz­džiui, rudenį ga­li­me sulaukti pirmakursės, kuri dabar mokosi Vil­niuje ir planuoja atvažiuoti pas mus studijuoti specialiosios pedagogikos, nes susidomėjo kon­krečiai mūsų universiteto studijų programa.“

Tačiau Šiaulių miesto meras A.Visockas planuoja priešingai: į stipendiją galės pretenduoti tik šiauliečiai. „Tiksliai atsakyti negaliu, bet ma­nau, kad šios stipendijos skirtos šiauliečiams. Mano nuomone, tai gera pamoka univer­sitetui, kaip jis turi veikti. Ką daro Europos aukštosios mokyklos? Jos nelaukia egzaminų, o po pirmo pusmečio priima gabiausius mokinius. Kodėl mes negalime daryti panašiai – at­kreipti dėmesį į abiturientus, kurie gerais pa­žymiais baigė pusmetį, ir su jais bendradarbiauti? Turime grynuolių panosėje, bet nieko nedarome. Tai milžiniška klaida, nes vėliau juos su­geba nuvilioti nebūtinai geriausios kokybės universitetas ar koledžas iš tolimos šalies“, – siūlo Šiaulių meras.

 

 

 

 

Svarbu jausti rajono pulsą

Tags:


Pakruojo rajono savivaldybės merė Asta Jasiūnienė įsitikinusi: „Žmogui turi būti sudarytos sąlygos saugiai ir patogiai gyventi. Tuomet jis galės save realizuoti nepriklausomai nuo to, kur gyvena, – didmiestyje ar Pakruojyje.“

 

Infrastruktūros gerinimas, viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams, socialinių paslaugų plėtra, palankesnių sąlygų verslui kūrimas –  pagrindiniai Pakruojo rajono savivaldybės prioritetai.

Panašios plėtros kryptys numatytos ir 2014–2020 m. laikotarpiu. Kuriant 2014–2020 m. strateginį plėtros planą gyventojai akcentavo viešųjų erdvių tvarkymą, pritaikymą bendruomenių poreikiams. Praktiškai kiekvienas kaimas nori turėti sveikatinimo aikšteles su treniruokliais, sutvarkytas upių pakrantes su įrengtais paplūdimiais. Taip pat prašyta išlaikyti tradicinių medicinos punktų, švietimo, kultūros įstaigų tinklą, stiprinti jų bazę. Gyventojų  nuomone, daugiau dėmesio ir lėšų reikėtų skirti keliams tvarkyti, verslumui ugdyti, elektroninėms paslaugoms plėtoti.

A.Jasiūnienė pabrėžia, kad rajono plėtros gairės nustatytos demokratiškai – atlikus savivaldybės gyventojų apklausą, susitinkant su kiekvienos seniūnijos seniūnaičiais, bendruomenių lyderiais, verslininkais ir nevyriausybinio sektoriaus atstovais. Taip  įsiklausyta, ko tikimasi, ko norima, kad rajone būtų geriau gyventi. „Mūsų mintys ir idėjos sutapo su rajono bendruomenės norais. Kadangi dažnai rengiame susitikimus, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, jaučiame rajono pulsą“, ‑– tvirtina merė.

Jau 2007–2013 m. laikotarpiu Pakruojo rajono savivaldybei pavyko sukurti sėkmingai funkcionuojantį rajono socialinių įstaigų tinklą, teikiantį paslaugas įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių rajono gyventojams. „Tai mūsų stiprioji pusė. Tačiau matome, kad ateinančiu laikotarpiu kai kuriose įstaigose vėl reikės pagerinti sąlygas ir infrastruktūrą“, – sako A.Jasiūnienė.

Pakruojis gali pasigirti ir senomis žemdirbystės tradicijomis, ir tuo, kad yra vienintelis rajonas Lietuvoje, kuriame išplėtota dolomito kasyba. Būtent šių sričių atstovai per praėjusį laikotarpį sugebėjo pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, pritraukti investicijų. Dolomito gamyklos diegia modernias technologijas, stato atsinaujinančios energijos jėgaines, ketina plėsti vėjo jėgainių parką. Pažangi žemdirbystė  ir moderni kasyba išlieka ir 2014–2020 m. laikotarpio prioritetu.

„Džiaugiamės Žemės ūkio ministerijos nuostata prioritetą teikti gyvulininkystei. Būtų naudinga, kad Pakruojis taptų stipriu ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės tradicijas turinčiu rajonu. Tuomet ne taip skaudžiai susidurtume su nedarbo problema kaimuose, – neabejoja A.Jasiūnienė.

Jos teigimu, Pakruojo rajonas – patogi vieta gyventi: čia galima grožėtis natūraliu lygumų kraštovaizdžiu, nėra transporto spūsčių, nereikia laukti eilėse, kol vaikas bus priimtas į darželį, džiugina rajono abiturientų pasiekimų rodikliai, ranka pasiekiamos Šiaulių ir Panevėžio siūlomos pramogos ir kiti pranašumai.

A.Jasiūnienė teigia, kad visi savivaldybės žingsniai teigiamai paveikė gyventojų gyvenimo kokybę, sudarė palankesnes sąlygas kurti verslui. Juk sutvarkyta viešoji erdvė dažnai tampa traukos centru, o verslininkams atsiranda naujų galimybių.

Pavyzdžiui, atnaujinta Pakruojo dvaro sodyba vis labiau traukia ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų rajonų, netgi užsienio. Tai impulsas įvairioms paslaugoms plėstis, galimybė savo veiklą pristatyti smulkiesiems amatininkams ir tautodailininkams, rajono bendruomenei. Visai neseniai Pakruojo ir Radviliškio rajonų vietos veiklos grupių iniciatyva dvare įsikūrė amatų dvarelis, kuriame nuolat veikiančioje ekspozicijoje prekiaujama vietos amatininkų dirbiniais, planuojama rengti įvairias edukacines programas.

Vis dėlto, pašnekovės įsitikinimu, nei infrastruktūros plėtra, nei pastatų modernizavimas ar įgyvendinti kelių rekonstrukcijos projektai nebus vertingi, jei neliks kam jais naudotis. Didžiausia rajono vertybė – žmonės. Savivaldybė didžiuojasi išlaikiusi kultūros įstaigų, bibliotekų tinklą. Pasiektas puikus rodiklis – šiemet Dainų šventėje dalyvavo net 13 Pakruojo rajono kolektyvų.

Kam nepatinka meninė saviraiška, savo jėgas ir išmintį gali skirti visuomeniniam darbui – rajone veikia įvairios nevyriausybinės organizacijos. Taip pat daug sportinių organizacijų, klubų, draugijų. Merė džiaugiasi ir savo sodybas puoselėjančiais rajono gyventojais – kasmet jų vis daugiau. Malonu, kad, suprasdami bendruomeniškumo svarbą, renginiams, vienijantiems rajono žmones ir reprezentuojantiems rajoną, organizuoti lėšų skiria verslo atstovai.

„Siekdami, kad Pakruojyje būtų saugu ir patogu gyventi kiekvienam, stengiamės sukurti sąlygas ir žmonių saviraiškai, organizuoti įvairius gyventojų poreikius tenkinančius renginius, pagerbti nusipelniusius, pasidžiaugti visų pasiekimais“, – pokalbį užbaigia Pakruojo rajono savivaldybės merė A.Jasiūnienė.

 

 

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...