Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per 2011 m. Lietuvoje išaugo kompiuterių naudotojų skaičiai. Kompiuterių naudotojų nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. rudens paaugo 10,7 proc. punktų (nuo 60,2 iki 70,9 proc.).

IVPK direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, kad kompiuterių ir interneto vartotojų augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, kaip šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina kasdieninį gyvenimą daugelyje sričių.

„Kompiuteris ir internetas yra neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Lietuvoje aktyvių kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius auga itin sparčiai – tai byloja, kad vis daugiau žmonių mato konkrečią naudą, kurią sukuria moderniosios technologijos“,– pastebi V. Kišonas.

2011 m. rudens duomenimis, aktyviausia kompiuterinių technologijų vartotojų grupė Lietuvoje išlieka 15-19 metų jaunimas – kompiuteriu naudojosi net 96,9 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Nuo šios amžiaus grupės neatsilieka ir 20-29 metų Lietuvos gyventojai – net 95,1 proc. jų naudojasi kompiuteriu.

Didžiausia dalis kompiuterių naudotojų (89,3 proc.) nurodo, kad kompiuteriu dažniausiai naudojasi namuose, 29,4 proc. kompiuteriu dažniausiai naudojasi  darbe, 15 proc. – mokymosi įstaigose,10,2 proc. – draugų, giminaičių namuose arba jų darbovietėje, o 3,9 proc. – viešose prieigos prie interneto vietose (pvz., viešosiose bibliotekose).

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,9 proc.) namuose turi asmeninį kompiuterį, trečdalis (34,1 proc.) – nešiojamą kompiuterį, 1 proc. – planšetinį kompiuterį. Per metus neturinčių namuose kompiuterio Lietuvos gyventojų sumažėjo 7,6 proc. punkto, iki 29 proc. gyventojų.

Per 2011 metus išaugo prie interneto prijungtų namų kompiuterių skaičius. 2010 m. prie interneto buvo prijungti 90,9 proc. kompiuterių, 2011 m. – jau 93,6 proc. Dažniausiai Lietuvos gyventojai namuose prie interneto jungiasi per kabelines linijas – 32 proc. (2010 m. atitinkamas rodiklis – 28,8 proc.), šviesolaidį – 15 proc. (2010 m. rodiklis – 11 proc.) ir belaidį ryšį – 8,2 proc. (2010 m. rodiklis – 7,5 proc.).

Tyrimą atliko TNS LT, UAB, tyrimas atliktas 2011 m. IV ketvirtį, apklausus 1592 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

Dreams foto

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi 50 proc. suaugusių šalies gyventojų.  Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia didelę dalį Vakarų Europos šalių.

Elektroninės bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi moterys (55 proc.), 18 – 29 metų (68 proc.) ir 30 – 49 metų (71 proc.) žmonės, didmiesčių gyventojai (60 proc.), gyventojai su aukštuoju  išsilavinimu (78 proc.), vadovai (93 proc.), specialistai ir tarnautojai (80 proc.), namų šeimininkės (70 proc.).

Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės, dr. Rasos Ališauskienės, lyginant apklausos rezultatus ir Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenis, galima teigti, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai auga.

„Matyti, kad pagal elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių Lietuva lenkia Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Airiją, Ispaniją, Austriją, Italiją, Čekiją, Latviją, Lenkiją ir daugelį kitų Europos šalių“, – sako  R. Ališauskienė.

Mažiausiai elektroninės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi vyresni nei 50 metų žmonės (šioje grupėje tokiomis paslaugomis nesinaudoja 77 proc.), neturintys vidurinio išsilavinimo (nesinaudoja 93 proc.) bei nedirbantys pensininkai (nesinaudoja 93 proc.). R. Ališauskienės teigimu, tendencijos rodo, kad gyventojų, nesinaudojančių elektroninės bankininkystės paslaugomis, procentas mažėja.

„Nuo 2003 iki 2011 m. elektroninės bankininkystės paslaugas pasirinkusių Lietuvos gyventojų procentas sparčiai auga, todėl galima teigti, kad jis ir toliau turėtų nuosekliai augti, nes žmonės yra linkę pasirinkti vadinamuosius e-sprendimus, kurie jiems taupo laiką ir pinigus“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.

"Veido" archyvas

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik septyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus naudojosi internetu, o du trečdaliai namų ūkių turi interneto prieigą.

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai internetu naudojasi 18 – 29 metų jaunimas (96 proc.), 30 – 49 metų žmonės (88 proc.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (91 proc.) ir didmiesčių gyventojai (78 proc.). Moterys internetu naudojasi kiek daugiau nei vyrai – atitinkamai 72 proc. ir 64 proc..

Pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų internetu dažniausiai naudojasi namuose ar asmeniniu mobiliuoju internetu. Darbe internetu dažniausiai naudojasi kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustų šalies gyventojų, o vienas iš dvidešimties respondentų internetu dažniausiai naudojasi kitur (3 proc. bibliotekose, 1 proc. mokymo įstaigose ir 1 proc. interneto kavinėse).

Internetu darbe daugiau už kitus naudojasi moterys, 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Internetu bibliotekose dažniau už kitus naudojasi mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę situaciją apibūdina kaip blogą.

65 proc. namų ūkių  Lietuvoje namuose naudojasi internetu. Interneto naudojimas miestų namų ūkiuose yra aktyvesnis: internetas yra 73 proc. didmiesčių namų ūkiuose ir 67 proc. – kituose miestuose.

Anot „Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės, tyrimo duomenys rodo, kad interneto naudotojų Lietuvoje sparčiai auga, o pagal interneto prieigą namų ūkiuose Lietuva lenkia daugelį Europos valstybių.

„Vertinant interneto skvarbą Lietuvoje, mūsų šalis tikrai turi kuo didžiuotis. Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Čekija, Latvija – šios ir nemažai kitų Europos šalių atsilieka nuo Lietuvos pagal interneto prieigą namų ūkiuose“, – sako R. Ališauskienė.

Apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei trečdalis (32 proc.) suaugusių šalies gyventojų  nė karto nesinaudojo internetu per paskutinius 12 mėnesių. Tai dažniau vyresni nei 50 metų žmonės (65 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (67 proc.), respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (47 proc.), bedarbiai (41 proc.) bei nedirbantys pensininkai (85 proc.).

„Nors internetu nesinaudojančių žmonių dalis išlieka gana svari, tačiau tyrimo rezultatų ir ES statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenų palyginimas rodo, kad ši dalis nuosekliai mažėja. Tokia tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – interneto naudotojų ir interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičiai turėtų augti“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.