Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas tarsis, kada bus renkamas naujas LPK prezidentas.

Kol kas nėra aiškaus lyderio, kas galėtų šiame poste pakeisti prieš tris savaites mirusį ilgametį LPK vadovą Bronislovą Lubį, kuris LPK vadovavo visus aštuoniolika metų nuo jos įsteigimo.
„Dabar vyksta konsultacijos. Bent jau kol kas, daugumos nuomone, skubėti neverta. Kitą savaitę pasitarsime ir apsispręsime, kada rengti LPK neeilinį rinkiminį suvažiavimą. Kol kas jokios datos nenumatytos, nebent paaiškėtų, kad yra daugelio paramą turintis lyderis“, – sako LPK viceprezidentas, Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius dr. Gediminas Rainys. Jei ne B.Lubio mirtis, eilinis suvažiavimas būtų vykęs 2013 m. vasarą.
G.Rainio teigimu, konsultacijose vyrauja nuomonė, kad prezidentu turėtų tapti autoritetingas nacionalinio kapitalo savininkas, nes jei LPK vadovu taptų įmonės vykdomasis direktorius, įmonės akcininkai galėtų nepritarti LPK rėmimui ar samdomam vadovui nesudaryti sąlygų skirti laiko LPK veiklai.
Antradienį taip pat turėtų paaiškėti, kas iki suvažiavimo taps laikinuoju LPK vadovu. Pagal konfederacijos įstatus, juo turėtų tapti vienas iš viceprezidentų, kurių yra šeši. Didžiausia tikimybė, kad šias pareigas laikinai eis G.Rainys.
Priminsime, kad LPK vienija 32 šakines ir 8 regionines asociacijas, jungiančias per 2,7 tūkst. gamybos ir prekybos įmonių, bankų, mokslo tyrimo institutų, mokymo įstaigų. LPK visuomeninė organizacija, bet turi svarią įtaką Lietuvos Seimui ir Vyriausybei.

BFL

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlys savo vadovaujamam komitetui atlikti tyrimą dėl bendradarbiavimo su nedemokratinėmis ir žmogaus teisių negerbiančiomis valstybėmis poveikio Lietuvos nacionaliniam saugumui, kartu įvertinant teisinės pagalbos teikimo ir valstybės institucijų sprendimų šiuo klausimu priėmimo mechanizmą.

Komentuodamas incidento, kai Baltarusijos valdžios institucijoms buvo perduoti finansiniai duomenys apie Baltarusijos opozicinės žmogaus teisių organizacijos “Viasna” sąskaitas, aplinkybes, Seimo komiteto vadovas sakė, kad aiškėja, jog tarptautinių sutarčių nuostatos, kurios leidžia riboti bendradarbiavimą, kai tai gali pakenkti valstybės nacionaliniam saugumui, neveikia arba veikia su dideliais trūkumais, nes paprasčiausiai nėra funkcionuojančio mechanizmo, pagal kurį institucijoms, atsakingoms už poveikio nacionaliniam saugumui vertinimą, būtų sudarytos galimybės užkirsti kelią veiksmams, kurie kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui.

“Manau, kad tokio tyrimo metu būtų galima išsiaiškinti iki šiol vykusio bendradarbiavimo apimtis, formas ir pasekmes, taip pat nustatyti ateities gaires, pagal kurias bendradarbiavimas su atitinkamomis valstybėmis galėtų būti ribojamas, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio saugumo interesus”, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.