BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Legendomis apipintas prekybos tinklas „Lidl“ pagaliau pasirodė Lietuvoje. Pirkėjams, iškankintiems kelionių po Lenkijos bazes ir žiedinių kopūstų kainų lyginimo, pasiūlyta mėsos faršo už eurą, bananų už 60 centų bei kitų produktų neregėtomis kainomis. Kitaip, nei nuolaidomis, Lietuvos pirkėjus vargiai sugundysi. Dėl pigesnių prekių jie pirkinių vežimėliais taranuoja duris, nakvoja prie parduotuvių. Žadama, kad jau netrukus išvysime kūrybiškesnių būdų, kuriais prekybininkai sieks pirkėjų širdžių ir piniginių.

Kai konservatorė Irena Degutienė nusistebėjo, kaip lietuviai Kovo 11-ąją traukia pigiau apsipirkti į Lenkijos parduotuves, netrukus turėjo tikslinti savo mintį, nes sulaukė priekaištų dėl to, kad bruka nuomonę, kaip demokratijos sąlygomis leisti laisvadienį. O kai dalis pirkėjų, daugiausia pensinio amžiaus ir smulkiųjų verslininkų, išsirikiavo į pusdienio trukmės eiles, kad pigiau apsipirktų jau Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse, jie sulaukė pasidygėjimo ir patyčių: „stovi kaip sovietmečiu prie duonos“, „bananų nevalgę“ ir t.t.

Tai yra tiesiog didžiulis vartojimo sindromas, bet Lietuvoje jis kyla ir todėl, kad perkamoji galia mažesnė, žmonės linkę pirkti prekes su nuolaida.

Panašių vaizdų, kai pirkėjai gaivališkai medžiojo nuolaidas, eilėse trypdami kitus akcijų medžiotojus, būta ir daugiau. Pavyzdžiui, per vieną pirmųjų didžiųjų išpardavimų, 2009 m. „Juodojo apsipirkimo naktį“, sostinės „Akropolio“ įėjimus šturmavo vežimėliais ginkluoti ir dėl grūsties viduje už durų likę pirkėjai, nes tąnakt „Maximoje“ visoms pramoninėms prekėms buvo taikoma 40 proc. nuolaida. Tada, jau prasidėjus sunkmečiui, naktibaldos per naktį išleido apie 1,5 mln. litų.

„Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse taip pat yra didžiulis apsipirkimo bumas. Pirkėjų antplūdžio sulaukia vadinamieji juodieji penktadieniai ir kitos akcijos, į kurias atėjęs be džinsų gali įsigyti kelnes pigiau, ir panašiai. Tai yra tiesiog didžiulis vartojimo sindromas, bet Lietuvoje jis kyla ir todėl, kad perkamoji galia mažesnė, žmonės linkę pirkti prekes su nuolaida“, – nesistebėti pirkėjų budėjimu dėl nuolaidų ragina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė.

Per penkerius metus, nepaisant maisto kainų didėjimo, išlaidos maistui sumažėjo nuo 27 iki 23 proc., bet iki ES vidurkio (15 proc.) Lietuvai dar toli.

Kad lyginti prekių kainas Lietuvoje (bent jau iki tam tikros ribos) yra normalu, patvirtina ir „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Lietuviai labai jautrūs nuolaidoms – 40 proc. pirkėjų yra nuolaidų medžiotojai. Be to, nors sulig kiekvienais nepriklausomybės metais džiaugiamasi, kad pajamų dalis maistui ar būtinosioms išlaidoms mažėja, išlaidos maistui vis dar sudaro šiek tiek mažiau nei ketvirtadalį lietuvio pirkėjo pajamų. Per penkerius metus, nepaisant maisto kainų didėjimo, išlaidos maistui sumažėjo nuo 27 iki 23 proc., bet iki ES vidurkio (15 proc.) Lietuvai dar toli.

Nuolaidų ar pirkinių vergai?

Vis dėlto vargu ar pirmiesiems „Lidl“ pirkėjams, apimtiems euforijos pagaliau patekus į vokišką parduotuvę, prie kurios pasitinkama nemokamomis spurgomis, pavyko smarkiai sutaupyti.

Ar tikrai verta pirkti daugiau ir įšaldyti pinigus, ar viską suvartosi? Manau, kad ta euforija paskatino žmones išleisti daugiau, nei jie galėtų sau leisti.

„Ėjimas į parduotuvę iš smalsumo nėra nemokamas. Nuėjęs tik apsidairyti pirkėjas vis tiek ką nors išsineš maišelyje, ir nežinia, ar tai bus labai reikalinga. Racionalus pirkimas nėra didžiausia mūsų stiprybė, nes spontaniški pirkiniai sudaro apie 30 proc. pirkinių krepšelio, – sako O.Bložienė. – Be to, „Lidl“ orientuojasi į didelius pirkinius, parduotuvėse nėra krepšelių, produktų pakuotės didelės. Tačiau ar tikrai verta pirkti daugiau ir įšaldyti pinigus, ar viską suvartosi? Manau, kad ta euforija paskatino žmones išleisti daugiau, nei jie galėtų sau leisti.“

J.Stankevičienė tvirtina, kad svarbiausias Lietuvos vartotojų motyvas pirkti tebėra nuolaidos: dauguma renkasi prekes pagal geriausią kainos bei kokybės santykį ir stengiasi išsirinkti tą produktą, kuriam bus taikoma akcija, o atsiskaitydami dar pasiteirauja, ar nebus papildomos nuolaidos su lojalumo kortele. Pasak profesorės, nemaža dalis pirkėjų planuoja pirkinius tada, kai tai prekių grupei bus taikoma nuolaida. Pavyzdžiui, tikėtina, kad prireikus palapinės žmogus palauks vasaros sezono, kol bus taikoma nuolaida iškylos prekėms.

„Vakarų Europoje nuolaidų motyvas nėra toks svarbus, o Lietuvoje jis itin reikšmingas. Lietuvoje lojalumas tam tikram prekės ženklui ar prekybos tinklui nėra svarbus, nes pirkėjai turi visas įmanomas nuolaidų korteles“, – paaiškina J.Stankevičienė.

Pavyzdžiui, pagrindiniuose prekybos tinkluose maždaug nuo ketvirtadalio iki pusės parduodamų prekių yra su akcijomis: „Maximoje“ jos sudaro 50 proc., „Iki“ – 25 proc.

Ji pritaria, kad pirkėjų prielankumą nuolaidoms lemia ir mažesnė nei Europoje perkamoji galia bei suvokimas, kad nuo kainų kilimo jie niekur nedings, todėl bandoma išsisukti ieškant prekių su akcijomis.

Juolab kad patys prekybininkai pripratino pirkėjus prie vienokių ar kitokių nuolaidų. Štai, pavyzdžiui, pagrindiniuose prekybos tinkluose maždaug nuo ketvirtadalio iki pusės parduodamų prekių yra su akcijomis: „Maximoje“ jos sudaro 50 proc., „Iki“ – 25 proc.

Pirkimo psichozės nėra unikalios

„Lidl“ parduotuvių atidarymas Lietuvoje buvo prilygintas cirkui, nes sulaukė nesuvokiamo žmonių antplūdžio, tačiau tai nebuvo pirmas toks galvos pametimas dėl prekės ženklo ar pigesnių produktų. Nemaža psichozė kilo 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje „H&M“ drabužių parduotuvė. „Akropolis“ buvo užtvindytas pirkėjų gerokai iki ją atidarant, nes pirmieji, kurie atsistojo į eilę iki atidarymo likus 29 valandoms (taip, likus daugiau kaip parai), gavo 350 litų dovanų kuponą. Tokių entuziastų atsirado pusantro tūkstančio. O štai 2012 m. į „Oze“ esančią „House“ parduotuvę pirkėjai bėgo pusnuogiai – pirmieji 20 pirkėjų buvo aprengti nuo galvos iki kojų, kiti gavo 50 proc. nuolaidą.

Viena vertus, masinis pirkimas ir nuolaidų vaikymasis lietuvius apima ne iš gero gyvenimo, kita vertus, juos veda ir smalsumas, būdingas viso pasaulio pirkėjams, kai pasirodo naujas ar pigus produktas. Pavyzdžiui, kai 2005-aisiais Didžiojoje Britanijoje buvo atidaryta tuo metu didžiausia „Ikea“ parduotuvė, jos durys aistringiems pirkėjams užsivėrė jau po 40 minučių, o 20 iš jų dėl sužeidimų buvo išvežti į ligoninę.

Lietuvoje tikrai didelė dalis žmonių yra priversti skaičiuoti kiekvieną eurą, tad puiku, jei yra kas jiems padės užtikrinti savo poreikius įsigyti įvairesnių maisto produktų.

„Apsipirkimo psichozės Lietuvoje nėra kuo nors išskirtinės. Manau, kad toks elgesys būdingas mažesnes pajamas ir galimybes turintiems vartotojams, tiems, kurių dienotvarkė nėra visiškai užpildyta, – sako O.Bložienė. – Nematau, kodėl būtų galima smerkti eilėse stovėjusius žmones, juk kiekvienas pasirenka – kažkam galbūt smagu toje eilėje su kaimynu aptarti aktualijas. Be to, Lietuvoje tikrai didelė dalis žmonių yra priversti skaičiuoti kiekvieną eurą, tad puiku, jei yra kas jiems padės užtikrinti savo poreikius įsigyti įvairesnių maisto produktų. Aišku, antplūdis ėmė virsti cirku, kai pirkėjai stumdėsi dėl vežimėlių, bet tokių pavyzdžių yra visame pasaulyje.“

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė pastebi, jog daugelis akcijų, kurios dar prieš kelerius metus sulaukdavo pirkėjų antplūdžio, šiandien jau išsikvėpė vien todėl, kad nuolaidų dienos tapo įprasta prekybininkų rutina ir nebėra vienintelė proga apsipirkti gerokai pigiau.

Be to, net ir apimti nuolaidų svaigulio naudą skaičiuoja ir patys vartotojai. Pasak J.Stan­kevičienės, pirkėjai suvokia, kad net per didžiausią išpardavimą prekių dykai negauna, todėl įvertina, kiek įsigytų dalykų pajėgs suvartoti, ar iki tol, kol reikės papildyti savo atsargas, nepasitaikys kitų nuolaidų.

„Gali nusipirkti dešimt porų batų, bet sudėvėsi dvi, o kitos aštuonios morališkai pasens. Taip pat ir dešimties televizorių, kad ir kokie pigūs jie būtų, ant sienos nesukabinsi, – lygina profesorė. – Žmonės supranta, kad prekės jiems neatiduodamos nemokamai, nuolaidos irgi turi ribą, todėl jie skaičiuoja. Be to, gali grįžti į parduotuvę ir vėl pirkti su nuolaida. Nebūtina per didžiąją akciją nusipirkti 20 indelių grietinės, nes po savaitės tai gali būti savaitės prekė, kuriai taikoma 40 proc. nuolaida.“

„Lidl“ atėjimas anaiptol ne genialus

Pirkėjų eiles, kurios netrumpėjo tris dienas, išsirikiavusias prie „Lidl“ parduotuvių, specialistai aiškina paprastai – nugalėjo žmonių smalsumas, noras sutaupyti ir tai, kad „Lidl“ pasirodė laiku ir vietoje. Rinkodaros ekspertas Mindaugas Lapinskas sako, kad prieš pat pasirodant „Lidl“ Lietuvoje jau buvo kilę daug klausimų dėl maisto produktų kainų, pirkėjai masiškai vyko apsipirkti į Lenkiją, todėl situacija pasirodyti mažmeninės prekybos tinklui, kuris geriausiai žinomas dėl mažų kainų, buvo palanki. O kai ir produktas geras, ir dar jo kaina maža, sėkmė ateina dar lengviau.

„Žinoma, kažkam gali atrodyti, kad komunikuoti nekomunikuojant yra ypač didelės išminties požymis, nors akivaizdu, jog neplepėti apie tai, ką darys, buvo „Lidl“ strategijos dalis. Sakyčiau, ta strategija buvo gana šabloniška ir standartinė, reklamos kampanija gana paprasta ir nuspėjama, – komentuoja M.Lapinskas. – Teoriškai galima pasvarstyti, kad jei „Lidl“ savo rinkodaros dalimi būtų pasirinkęs kalafiorą, šį atvejį po 10 metų dar studijuotų universitetų studentai. Tačiau reklamos kampanijos „Taip gyventi verta“ su Arvydu Saboniu universitetuose tikrai neatsimins, ji vienkartinė – atsirado ir dingo.“

Iš tiesų, apie „Lidl“ pasirodymą bent dvejus metus kalbėjo kiti – būsimi konkurentai, žiniasklaida, kai kurie pirkėjai, tačiau pats Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas apie save nesakė nieko, nors pirmuosius sklypus Lietuvoje įsigijo prieš dešimtmetį.

Pirkėjo rinkodaros srityje dirbančios įmonės „Sorbum“ vadovas Giedrius Oliškevičius sako, kad tokia pozicija – nieko nekomentuoti, o ramiai statyti parduotuves, nėra labai įspūdinga, bet vis dėlto kitokia. „Nors „Lidl“ nieko nesakė, manau, rezultatą pasiekė visu šimtu procentų, o gal net dviem šimtais. Šio tinklo pasirodymą Lietuvoje galima palyginti su „Prisma“ atėjimu į rinką: vienas atidarė didžiulius prekybos centrus, kitas – 15 mažų parduotuvėlių, bet pasiekė visai skirtingą efektą“, – aiškina G.Oliškevičius.

Tik kvailiai moka brangiau

Specialistai svarsto, kad pirkėjai į „Lidl“ parduotuves, vos tik jos atsidarė, plūdo iš smalsumo, dėl konkrečių gerokai pigesnių produktų, net internautų pirkinių kasos čekių iš Lenkijos nuotraukų, kuriose buvo būtent „Lidl“ logotipas.

Tačiau nuolaidų įaudrintiems lietuviams dar būdingas ir psichologinis bruožas – nusipirkti pigiau ir pasirodyti geriau nei kaimynas, kuris sumokėjo brangiau, todėl jam nepasisekė.

Rinkodaros konsultantas M.Lapinskas siekį bet kokia kaina gauti gerokai pigiau ir per išpardavimą nusiaubti parduotuvę prilygina emocijoms, dėl kurių jau ne vienas gyventojas solidžias santaupas patikėjo telefoniniams sukčiams: „Esama įsivaizdavimo, kad visi kvaili, o aš protingas: vieni moka pinigus telefonu, kad „išsuktų“ anūką, nes tik kvailiai moka baudas, o kiti mano, kad tik kvailiai perka brangiai. Savotiškai bandoma nukirsti kampą: visi elgiasi pagal taisykles, o aš pasielgsiu gudriau. Tačiau toks mąstymas kartais atima protą net racionaliems žmonėms, nes jie negali paaiškinti, kodėl per „Jamam“ nusipirko dulkių siurblį.“

Nepaisant akcijų išprovokuoto neracionalumo ir spontaniškų pirkinių, M.Lapinskas kategoriškas: smerkti iš tyčiotis iš pirmųjų „Lidl“ pirkėjų yra absurdas: „Tai rodo, kaip kai kurie veikėjai nesupranta konteksto. Beje, tie patys fotografavo save eilėse per Muziejų naktį, kai įėjimas vietoj bilieto už du eurus buvo nemokamas.“

Pirkėjų kvietimas keisis

Kažkada norėdami būti geresni už konkurentus prekybininkai ėmėsi įvairiausių nuolaidų, tada kiti, norėdami būti dar aktyvesni ir geresni, ėmė taikyti vis didesnes akcijas, kol įsisuko užburtas ratas ir patys pardavėjai užsinėrė sau kilpą, nes pripratino pirkėjus prie nesibaigiančių akcijų.

Nors akcijos – efektyvi priemonė paskatinti pirkti, „Sorbum“ vadovas G.Oliškevičius primena, kad lazda turi du galus. Atsitiko taip, kad 80 proc. ir daugiau kai kurių kategorijų prekių lietuviai perka tik su nuolaida. „Pavyzdžiui, skalbimo miltelių kategorija visiškai sužlugdyta. Jei atliktume apklausą, ko gero, aštuoni iš dešimties pirkėjų pasakytų, kad perka ne konkrečios rūšies ar prekės ženklo skalbimo miltelius, bet tuos, kuriems taikoma nuolaida“, – sako G.Oliškevičius.

Jis paaiškina, kad išpardavimai padidina prekybininkų apyvartą, tačiau mažina pelningumą. „Lengviausia perkelti nuolaidas ant tiekėjų pečių, dalytis akcijas su jais, tačiau taip automatiškai mažėja pelningumas. Patys mažmenininkai nepatenkinti nuolatinėmis nuolaidomis, tačiau bent kol kas mažmeninės prekybos rinkoje trūksta kūrybiškumo, nedrąsu imtis kitų, naujų idėjų, kurios padėtų pasiekti pirkėją, – aiškina „Sorbum“ vadovas. – Tačiau reikia naujai pasiekti pirkėją, atsirado net nauja rinkodaros šaka, vadinama pirkėjo rinkodara, kuri kalba apie tai, kad vartotojas perka ne tik kainą, bet ir emociją, pojūčius, kitus dalykus. Juos sujungus jis taip pat paveikiamas išleisti daugiau pinigų. Tad naujų kelių pasiekti vartotoją yra: tie, kurie juos pasirenka, išlošia, o tie, kurie ne – verkia, kad nieko neuždirba.“

G.Oliškevičius svarsto, kad netruks praeiti metai, dveji ir nuolaidas pakeis kūrybiškesni sprendimai, kaip labiau pažinti vartotoją, jiems mažmenininkai jau ruošiasi. Vienas tokių svetur jau taikomų būdų pavyzdžių – mobilioji programėlė, per kurią draugai atsiunčia, tarkim, gabalėlį šokolado, o kai surenki pakankamai virtualių plytelių, gali eiti į tam tikrą parduotuvę ir nusipirkti šokolado su didele nuolaida. Arba telefonu nuskenavus „McDonald’s“ lauko reklamos QR kodą telefono ekrane pradeda tirpti ledai – jei suspėsi nubėgti į artimiausią greitojo maisto restoraną, gausi ledų su didele nuolaida.

„Įdomiausia, kad eidamas gatve neužsinorėtum nusipirkti tų ledų ar šokolado“, – apibendrina G.Oliškevičius.

Tomas Misiukonis

Grįždamas iš žvejybos Alandų salose užsukau į prekybos centrą Taline. Ten esančioje muzikos prekių parduotuvėje buvau numatęs įsigyti estų “shoegaze/dreampop” grupės “Pia Fraus” plokštelę “After Summer”.

Tomas Misiukonis, “OVC Consulting” partneris ir konsultantas

Iš parduotuvės išėjau nešinas penkiais albumais. Keturių iš jų pirkti neplanavau. Kol važiavau iki Latvijos pasienio, galvojau, kaip čia yra? Kas nutiko, kad mano aiškų planą pirkti vieną konkretų albumą sujaukė spontaniškas sprendimas išleisti dar apie 100 €. Matyt, kažkas negerai su mano gebėjimu priimti ekonominius sprendimus. Jums taip nebūna?

Impulsyvų sprendimą pirkti dažniausiai nulemia emocijos, kurias sukelia įvairios mintys.

Savo minčių vingiuose įžvelgiau tris pagrindinius užnešimus, kuriuos verta prisiminti, kai atsidursite jaukioje parduotuvėje ir dairysitės sau ko nors mielo bei gražaus. Prekybininkai puikiai išmano šias žmogaus proto ydas ir jomis naudojasi. Legaliai, nes sprendimus mes priimame patys. Tų plokštelių man niekas nebruko, viską padariau savo noru, tik gal truputį kosmoso vedamas.

Impulsyvus sprendimas pirkti

Impulsyviai nusipirkti dar keturias plokšteles mane paskatino keli nesąmoningi pojūčiai. Vieną albumą pirkau, nes pajutau stiprią nostalgiją kadaise klausytai muzikai. Tai Slowdive darbas Souvlaki. Maseratialbumą VII pirkau apsidžiaugęs, kad į rankas man pakliuvo paprastai tik internete randamas įrašas. Antrą Pia Fraus albumą Nature Heart Software prigriebiau dėl viso pikto, nes reikia turėti abu. Kaip gi čia imsiu tik vieną? O The Sinclair Sinclair vinilas Breaking The Waves sukėlė džiugesį dėl brolių estų, kad va, kokią muziką kuria ir plokšteles leidžia, nes mūsiškiai tokios nepadaro.

Impulsyvų sprendimą pirkti dažniausiai nulemia emocijos, kurias sukelia įvairios mintys. Pavyzdžiui, savo atveju jaučiau didelį nostalgijos tam tikrai muzikai jausmą, o taip pat ir pasididžiavimo jausmą, kuris apėmė, kai pagalvojau, kad dabar esu, ko gero, vienintelis lietuvis, turintis dešimt estiškų grupių albumų.

Apie impulsyvų pirkimą rašoma daug, pavyzdžiui, jį lengvai gali paskatinti netvarkinga parduotuvės aplinka.

Vos tik su preke ar paslauga užsimezga tam tikras ryšys, kuris gali būti išreikštas įvairiais jausmais, mes atsiduriame impulsyvaus pirkimo pavojuje. Tik nepulkite manęs vertinti dėl tų plokštelių ir vadinti snobu. Pateikiu jums tikrą pavyzdį iš savo gyvenimo, kad dalykai būtų aiškesni. Tikiu, kad šiems dėsniams iliustruoti rasite savų pavyzdžių.

Apie impulsyvų pirkimą rašoma daug, pavyzdžiui, jį lengvai gali paskatinti netvarkinga parduotuvės aplinka. Atsidūrus tokioje aplinkoje sutrinka loginis mąstymas, žmogus pradeda blaškytis ir yra linkęs griebti tai, kas pasitaiko po ranka. Ar ne? Juk taip nutinka knygynuose, muzikos prekių parduotuvėse, sendaikčių parduotuvėlėse. Išeinate nešini nereikalingu šlamštu.

Impulsyvūs pirkėjai yra tie, kurie nenumato prekių sąrašo ir neapriboja išleidžiamo biudžeto. Jie dažniausiai patiria džiaugsmą apsipirkinėdami. Ėjimas į parduotuvę jiems yra malonumas ir nauja patirtis. Kaip tik pagalvojau, kad užsienyje pirmiausia bėgu į plokštelių parduotuves. Tai vienas iš mano būdų pažinti naujus miestus ir kultūras. Praleidžiu ten valandas.

Neįveikiamas deficito efektas

Tikriausiai esate matę tokius užrašus: vietų skaičius ribotas, prekių skaičius ribotas, liko tik dvi vietos ir pan. Tai yra primityvus būdas paskatinti jus pirkti, bet jis veikia, neapsigaukite.Deficito efekto atveju mūsų sprendimą pirkti atakuoja taip vadinamas  reactance fenomenas (nežinau, kaip išversti į lietuvių kalbą). Tai yra hiper motyvuojantis neįsisąmonintas noras neprarasti gero sandorio, net jeigu vertinant tą sandorį racionaliai, jis neatrodo vertingas. Reikia imti, – jūs galvojate. Paskui nebus.

Grįžkime prie plokštelių. Ant Pia Fraus albumų užrašyta, kad jie yra limited edition. Išleista tik 444 kopijos, o mano rankose yra 382 kopija. Iš 444! Tie skaičiai parašyti grupės narių rankomis!

Praradimo jausmas bus stipresnis už jausmą, kurį patirsiu pagalvojęs, kad gal kiek paišlaidavau per atostogas.

Stovėdamas parduotuvėje suvokiau dar vieną dalyką – šių plokštelių artimiausiu metu tikrai nenusipirksiu. Kai kurias jų bus per brangu užsisakyti internetu, o ir ne taip smagu. Tada tai jau nebebus suvenyras iš Talino, kuriame ta muzika ir gimė. Matote, kiek daug minčių sukosi mano galvoje apie tai, kad reikalas ribotas ir jį reikia čia ir dabar spręsti, nes praradimo jausmas bus stipresnis už jausmą, kurį patirsiu pagalvojęs, kad gal kiek paišlaidavau per atostogas.

Jūs taip pat esate tai patyrę – juk gailėjotės sėdėdami lėktuve ir galvodami, kad va, galėjote tą dirbinį ar drabužį įsigyti. Namie jis būtų priminęs jums gražias kelionės patirtis. Žmonės nekenčia praleistų progų.

Masių ir autoriteto įtaka

Mano muzikinį skonį formavo daugybė žmonių ir aplinkybių. Banalu, žinau, bet muzikoje skandinau savo paaugliškas nesąmones ir ieškau prasmės joje jau būdamas suaugęs. Kai kurie žmonės mano, kaip melomano kelyje paliko gilų pėdsaką, su kai kuriais iš jų žengiu toliau, jie man yra autoritetai, kurių klausau.

Štai kokią žinutę į Estiją man atsiuntė mano geras draugas Ramūnas, kai parašiau jam, kad radau Pia Fraus, gera grupė (tuo metu planavau pirkti tik vieną jų albumą): Tomai, Pia Fraus yra geriausi estai visame Pabaltijyje. Taip, – pagalvojau. Ramas sako, Ramas žino. Sprendimas mesti į krepšį antrą Pia Fraus albumą buvo akivaizdus, nes Ramas yra žmogus, kuris jau gerus dvidešimt metų man užrodo geros muzikos.

Beveik neįmanoma pasipriešinti masių įtakai ir tą įrodė garsusis Ascheksperimentas, kuris atskleidė, kad spaudžiami masės mes sutiksime net ir su didžiausia nesąmone.

Jums taip pat nutinka tokie dalykai. Draugė štai minėjo apie maisto skonio nekeičiančias plastmasines dėžutes. Bičiulis sakė, kad tie pjūkleliai žiniai geresni negu XYZ prekybos centre. Jeigu tuos žmones konkrečiame reikale laikote autoritetais, tuomet jūsų sprendimas įsigyti minimus daiktus bus labiau skatinamas.

"Scanpix" nuotr.

Daugybę daiktų mes perkame vedami bandos instinkto. Beveik neįmanoma pasipriešinti masių įtakai ir tą įrodė garsusis Asch eksperimentas, kuris atskleidė, kad spaudžiami masės mes sutiksime net ir su didžiausia nesąmone.

Kuo prekės ženklas labiau įsitvirtina masėse, tuo, būkite tikri, daugiau už jį permokate.

Kaip veikia masių spaudimas galite įsitikinti paprastai. Garantuoju, kai tik atsirado užsukami vyno buteliai, sakėte, kad tai nesąmonė. Pasižiūrėkite šiandien į vyno lentynas. Daugiau negu pusė vyno butelių – užsukami.

Prieš pirkdami daiktą ar paslaugą paklauskite savęs: dėl ko man šio dalyko reikia? Kas nutiks jeigu to nepirksiu? Ką prarasiu, jeigu šio dalyko nepirksiu?

Perkame juos nebegalvodami, kad kažkada juos keikėme. Kodėl? Nes tai tapo normalu. Kas padarė, kad tai taptų normalu? Mes visi. Mes visi tai darome ir piktintis jau būtų kvaila, nes tai nebeatitiktų masių nuostatos. Turėdamas Slowdive plokštelę išlieku indie rokerių gretose. Būti čia – mano privilegija, nors ir subjektyviai suvokiama. Juokauju, žinoma, nors tame yra tiesos. Esi prie chebros, kaip sakoma.

Apibendrinant, jeigu norite išvengti šių jėgų poveikio, prieš pirkdami daiktą ar paslaugą paklauskite savęs: dėl ko man šio dalyko reikia? Kas nutiks jeigu to nepirksiu? Ką prarasiu, jeigu šio dalyko nepirksiu? Pirkdamas muzikos albumus šiuos klausimus sau uždaviau, bet atsakymai į juos nublanko įsivaizduojant kaip nuvairavęs 7 valandas grįšiu į namus ir klausysiu jų visą likusį vėlyvą vakarą.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje salesblog.lt 2016 m. gegužės 30 d.

Tomas Misiukonis

Elgesio ekonomikos profesionalai teigia, kad žmonės yra linkę gauti daugiau vertės už konkrečią kainą, negu vaikytis pačių kainų. Žiūrėkite, tos TV parduotuvės, kuriose parduoda buitinę techniką, sako: pirkdami šį kombainą už X kainą dar gausite du papildomus peilius ir stiklinę. Jie nesako, kad pirkite, nes daiktas atpigo. Na, gerai, kartais parodo simbolinę nuolaidą, bet dar prideda: du – už vieno kainą. Trys – už dviejų kainą.

Tomas Misiukonis, “OVC Consulting” partneris ir konsultantas

Toks sandoris iš pažiūros mums atrodo logiškas ir sąžiningas, tačiau jis sukonstruotas taip, kad skatintų jūsų sprendimą pirkti. Labai svarbu suvokti, kad mes vertiname ne tai, ar sandorio kaina gera, bet ar tai yra apskritai yra geras sandoris!

Prisiminkite save, kai bičiuliui pasakojote apie kokį nors gerą dealą, kurį jums pavyko nukauti. Žinoma, kalbėjote apie kainą, bet ji buvo tik viena iš dedamųjų. Minėjote ir tai, ką už ją gavote. Kalbėjote apie tai, kaip jums pasisekė, nes tokių dalykų internetu neužsisakysi. O gal kaip tik, tai buvo itin pavykęs internetinis sandoris, nes siuntinys atėjo greitai.

Sprendimas pirkti buvo labiau motyvuotas ne dėl nuolaidos (nors iš pažiūros taip atrodo), bet vertės, kurią gausiu išleidęs mažiau pinigų.

Neįtikina? Gerai, kai pirkote pigius (žiauriai pigius) bilietus lėktuvu į pasirinktą miestą Europoje, ar galvojote tik apie jų kainą? Ne, kai sudarėte sandorį, galvojote, ką tame mieste nuveiksite, kur lankysitės, ką valgysite, kaip leisite laiką. Bilieto kaina pamažu nublanko, vėliau jums net teko raukytis, kad skrydžio kainos nuolaida niekaip nekompensavo viešbučio ir pramogų kainos tame mieste. Bet vis tiek tai buvo geras dealas ar ne?

Aną kartą, kai pirkau muzikos įrašus, pardavėja man pasakė, kad pasiekęs šimto eurų ribą už perkamas plokšteles gausiu 5% nuolaidą, aš neužtrukau į krepšį įsimesti penkto albumo. Keturios plokštelės man būtų kainavę šiek tiek virš 90 €, o penkios plokštelės atsiėjo šiek tiek virš 100 €. Tačiau ne plokštelių skaičiuje esmė ar šioje matematikoje. Esmė tame, kad mano sprendimas pirkti buvo labiau motyvuotas ne dėl nuolaidos (nors iš pažiūros taip atrodo), bet vertės, kurią gausiu išleidęs mažiau pinigų (valio, galiu nusipirkti dar vieną vinilą!).

"Scanpix" nuotr.

Aukštesnės vertės arba, kitaip tariant, geresnio sandorio ką aš už tai gausiu (ne žemesnės kainos!)  vaikymąsi patvirtina ir daugybė eksperimentų, kurie liudija, kad žmonės aukštesnę kainą suvokia kaip aukštesnės kokybės ženklą. Vartydamas rankose ganėtinai brangią Maserati grupės plokštelę įtikinau save, kad jos kaina aukšta dėl to, kad vokas, štai, iš kieto popieriaus, kad diskas tai gi yra dvigubas, o tas Deluxe Edition lipdukas reiškia geresnį skambesį ir vidinių vokų apipavidalinimus.

Žmonės renkasi antrą pagal brangumą vyną. Tai aiškinama nupigintos prekės efektu (bargain effect) – žmonės nenori atrodyti pigiai.

Viename eksperimente su Cabernet Sauvignon vynu buvo pastebėtas kitas efektas – žmonės nesirenka pigiausių vyno opcijų. Dažniausiai jie renkasi antrą pagal brangumą vyną. Tai aiškinama nupigintos prekės efektu (bargain effect) – žmonės nenori atrodyti pigiai.

Dar vienas įdomus eksperimentas buvo darytas su tariamais nuskausminamaisiais. Vienai grupei žmonų buvo pasakyta, kad nuskausminamųjų dozės kaina yra 2,5 USD, kitai grupei įteikti tie patys nuskausminamieji ir pasakyta, kad jų kaina 0,10 USD. Pasiteiravus, kaip nuskausminamųjų poveikį vertina abi grupės, pirmoji grupė patvirtino, kad nuskausminamieji veikia labai efektyviai palyginus su antros grupės nuomone, kuri teigė, jog nuskausminamieji veikia neefektyviai.

Pardavėjai, patarimas jums vienas – neskubėkite siūlyti savo nuolaidėlių ir gerų kainyčių. Vietoje jų pasiūlykite klientui gerą sandorį. Kas į jį įeina? Ką klientas gauna už tai, kiek prašote sumokėti? Kaip šį sandorį vertintumėte jūs, jeigu būtumėte kliento vietoje? Ką klientas gaus iš šio sandorio? Ko jis išvengs?

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje salesblog.lt 2016 m. birželio 7 d.

Tomas Misiukonis

Ne visiems su dėmesio kiekiu nuskyla taip, kaip pasisekė Monikai Šalčiūtei. Ne visi, suforminti prodiuserių, ryžtasi tokioms aukoms, kaip ši mergina. Galiausiai ne visi turi reikiamus privalumus. Ne visiems sekasi taip gerai rašyti, tiesa, ne visi ir ryžtasi tokiam atvirumui bei tiesumui, kaip kad tą daro Andrius Užkalnis. Ne visi apdovanoti Algimanto Čekuolio, Andriaus Tapino ar Rimvydo Valatkos įžvalgumo meistriškumu. Jūs nesate nei Edmundas Jakilaitis, nei Agnė Jagelavičiūtė. Netraukiate iki Andriaus Pauliukevičiaus, to trenerio, ir niekada neturėsite tokio sekėjų skaičiaus kaip Algis Ramanauskas ar Beata Tiškevič. Jums to ir nereikia, jeigu jums to nereikia. Nesierzinkite, aukščiau pateiktus vardus pasirinkau visiškai atsitiktine tvarka ir tik dėl to, kad patraukčiau jūsų dėmesį, nes keturis ir penkių skaitančių kažkuris vardas jau užkabino.

Tomas Misiukonis, “OVC Consulting” partneris ir konsultantas

Vis tik, jeigu jūsų veikla susijusi su savęs ar savo parduodamų dalykų viešinimu, nesvarbu, siekiate populiarinti savo tekstus ar prekes, parduodamas tinklinio marketingo būdu, jums reikia kurti savo informacinį tinklą, kuriame skleisite žinią apie save ar tą stebuklingą energetinį gėrimą, parduodamą tik išrinktiesiems.

Šiame tekste noriu pateikti keletą patarimų, kaip pasitelkiant kelis įtakos darymo principus, pamėginti padidinti savo kontaktų skaičių, tapti labiau mėgiamu, populiariu ir, žinoma, daugiau poveikio kitiems darančiu žmogumi. Jeigu parduodate kokius nors seminarus, populiarinate savo tekstus ar prekiaujate kokia nors kita apčiuopiama ir nelabai medžiaga, šis straipsnis gali padėti jums prasimušti.

Kaip tapti mėgstamu?

Ko gero pastebite, kad jūs labiau pasiduodate įtakai tų žmonių, kurie jums patinka. Jeigu tai neigsite, tada man teks klausti, iš kurios jūs planetos, nes patikimo principas yra seniai mokslo įrodytas ir galioja visu savo gražumu.

Turite pasistengti, kad jūsų tikslinė auditorija gerai jus žinotų ir pasirūpinti, kad tai auditorijai jūs patiktumėte. Pradėkite nuo paprasto reikiamų žmonių įrašų laikinimo. Ko gero pastebėjote, kaip vieni kitus laikina toje pat įmonėje dirbantys kolegos? Čia tokia nerašyta korporatyvinė taisyklė. Tarpdepartamentinis laikinimas, t‘sakant.

Turite būti nuoseklūs – spauskite patinka sistemingai, ne šiaip tik kokį vieną ar du kartus. Įrašo savininkas turi nuolat matyti jūsų paliekamus pėdsakus.

Štai jūsų įmonės vadovas, įtakingas kolega ar potencialus klientas patalpino savo atostogų nuotrauką. Paskubėkite paspausti patinka, nes turite pakliūti tarp pirmųjų dvidešimties, kad įrašo savininkas jus pastebėtų ir deramai įvertintų. Pradžioje žmonės sako: žiūrėk, Tomas palaikino, o paskui, kai laikų prisirenka daug, jie jau nebeseka, kas laikina.

Turite būti nuoseklūs – spauskite patinka sistemingai, ne šiaip tik kokį vieną ar du kartus. Įrašo savininkas turi nuolat matyti jūsų paliekamus pėdsakus. Neleiskite, kad jus pamirštų. Ko gero girdėjote apie šią patinka rūšį. Tai vadinama taktiniais laikais. Politiniais laikais.

Dabar apie komentavimą. Kad patiktumėte kitiems žmonėms, turite suteikti jiems pozityvų grįžtamą ryšį. Puikiai suprantate, kad kokia nors kritika ar kandžios pastabos atstums jūsų auditoriją, nes niekas nenori turėti reikalų su žmogumi, kuris reiškia prastą nuomonę apie kito žmogaus muzikinį skonį, priglausto ir internete patalpinto laukinio kačiuko spalvą ar tiesiog  rūgščiai kalba. Jūsų komentarai turi būti teigiami, pritariantys ir palaikantys. Turite būti jums reikiamo žmogaus pusėje. Jeigu įrašo šeimininko nuomonė apie kažką yra prasta, pritarkite jam. Parodykite naujų jo nuomonės kampų, papildykite jį.

Niekas nenori turėti reikalų su žmogumi, kuris reiškia prastą nuomonę apie kito žmogaus muzikinį skonį, priglausto ir internete patalpinto laukinio kačiuko spalvą ar tiesiog rūgščiai kalba.

Komentuodami venkite nieko nesakančių žodelių wow, nice, super, jėga ir pan. Išsiskirkite iš minios. Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į detales. Šių metų tavo slidinėjimo kostiumo spalva puikiai dera prie dangaus mėlio. Tavo kambario interjeras vėl atnaujintas! Net jeigu nuotraukoje vien tik selfis, pastaba apie kambarį (jeigu jis matosi) pramuš. Pridėkite dar: ta bananų kekė ant stalo atrodo taip viliojančiai!

Komentuodami detales, t.y. dalykus, kurių nepastebi kiti, laimėsite reikalingo žmogaus dėmesį ir palankumą. Tik neperlenkite lazdos su pagyromis. Puikiai tiks ir paprasta pastaba kaip antai: kaip matau, tau pavyko suderinti staltiesės ir grindų spalvą. Gal išduotum paslaptį, kur ją pirkai? Toks dėmesio parodymas nuginkluos, nes kiekvienam žmogui įdomu ir miela bendrauti su žmogumi, kuris nuoširdžiai domisi pašnekovu.

Taip, dabar jūsų įrašai. Jie turi suvilioti reikiamą auditoriją ir ji turi didėti greitai. Ją galima nusipirkti, bet rizikuojate, kad auditorijos tarpe atsiras tokių vardų kaip Irutė Nesvarbu ar Edvinas Netavoreikalas, kurie neturi jokios perkamosios ar įtakos galios.

Ko galite pasimokyti iš mano minėto Andriaus Užkalnio būdo pritraukti skaitytojų? Drąsos sakyti dalykus tiesiai. Kita vertus, turite žinoti, kad tiesus savo nuomonės sakymas gali pavirsti neigiamu grįžtamu ryšiu tiems, ką ketinate patraukti link savęs.

Vienas saugiausių kelių kurti patrauklius įrašus – įvairaus pobūdžio citatos. Jas neužtrunka perskaityti ir beveik visos jos yra suprantamos didžiajai auditorijos daliai. Kitas variantas – dalybos ne jūsų parašytais, bet, vėl gi, lengvai perskaitomais tekstais ar nuotraukų rinkiniais. Visiems patinka žvėreliai, istorinės nuotraukos ar kitokie bendro pobūdžio geras emocijas keliantys vaizdai, tačiau tai neveiks taip gerai. Jūsų įrašuos žmonės turi jausti jus.

Drąsa būti savimi ir būti atviru, pažeidžiamu bei apkalbamu kainuoja daug, tačiau ir atsiperka.

Aukščiausias lygmuo yra atviri asmeniniai įrašai. Tai yra narkotikas, kuris greitai pritraukia didelę auditoriją. Kaip galvojate, kodėl tiek daug sekėjų turi Beata Tiškevič ar Ilzė Butkutė? Tos merginos rašo apie daugybę dalykų, tačiau visus jų įrašus jungia vienas bruožas – jos velniškai atviros. Beata nesibodi paskelbti savo ką tik prabudusios nuotraukos šiek tiek užmiegotomis akimis, o Ilzė atvirai išsako nuomonę apie įvairias stigmas ir stereotipus siedama savo pasisakymą su asmenine patirtimi. Drąsa būti savimi ir būti atviru, pažeidžiamu bei apkalbamu kainuoja daug, tačiau ir atsiperka. Niekas neleis man sumeluoti, nes atlikę nedidelę analizę pastebėsite, kad atviri asmeniški įrašai surenka daugiau laikų negu kačiukai, o ir auditorija sugrįžta, nes nori dar ir dar.

"Scanpix" nuotr.

Kaip įtraukti kitus?

Gerai, jūs uoliai dalinate politinius laikus ir jūsų įrašai tampa sistemingi, kupini atviravimų bei originalių pasisakymų, tačiau to neužtenka. Užkūrus laužą reikia į jį įmesti malkų, medžiams reikia vandens,  žvėreliams reikia pavalgyti, tad turite pasirūpinti auditorijos įtraukimu. Tai daroma panaudojant kitus įtakos praktikos principus, pavyzdžiui, skolos jausmo sukėlimą, asmens charakterizavimą, autoriteto demonstravimą ar socialinį įrodymą.

Pasidalinkite to žmogaus įrašu ne šiaip sau, bet pridėkite ir savo komentarą.

Ko gero pastebite, kad lengviau pasiduodate tų žmonių įtakai, kuriems jaučiatės skolingi. Žiūrėkite, pavyzdžiui, perskaitėte kokio nors reikalingo žmogaus įrašą ar straipsnį. Pasidalinkite to žmogaus įrašu ne šiaip sau, bet pridėkite ir savo komentarą. Tarkime, kad tekstas, kuriuo norite pasidalinti yra apie tai, kaip būti laimingu arba parduoti daugiau. Platindami tekstą parašykite kažką tokio: nerealios įžvalgos iš Vardenis Pavardenis (nepamirškite pritaginti!). Nebūčiau suformulavęs geriau. Turėtų perskaityti kiekvienas, kuris nori tobulėti ir augti (parduoti daugiau).

Kaip tai veikia? Žmogus, kurio tekstu pasidalinote, jaus nesąmoningą įsipareigojimą (skolos jausmą) jums, nes ne tik pasidalinote, tačiau dar ir gražiai atsiliepėte apie jį. Tiktų tokia frazė: Labas, man labai patiko tavo paskutiniai straipsniai, kuriais dalinausi. Matau, kad ir mano draugai jį įvertino. Siunčiu tau savo straipsnį, galbūt tau patiks ir norėsi juo pasidalinti.

Darykite žmonėms tai, ko jie neprašo, bet galbūt, jūsų nuomone jie to laukia.

Netikėtumas, originalumas, dėmesys detalėms yra dalykai, kuriuos turite būtinai panaudoti savo prieraše. Nesąmoningą kitų įsipareigojimą jums sukels nemokami jūsų patarimai, apibendrinimai, išvados iš mokslinių straipsnių ar kiti naudingi ir emocinį ryšį su kitais žmonėmis turintys dalykai. Darykite žmonėms tai, ko jie neprašo, bet galbūt, jūsų nuomone jie to laukia. Mokslo žmogui nusiųskite įdomią britų mokslininkų išvadą. Pramogų žmogų informuokite apie artėjantį koncertą. Šunis mėgstančiam žmogui nurodykite, kur jis galėtų rasti žaliavalgiško maisto savo augintiniui.

Charakterizavimo principas realizuojamas per pakartotinius jūsų atsiliepimus apie jums reikalingą žmogų. Į savo komentarus nuolat įterpkite pozityvius jums reikalingo žmogaus apibūdinimus, kurkite savotišką istoriją apie jį ir laimėsite jo palankumą. Svarbiausia, kad vėliau tas palankumas pasireikš labai noriai ir natūraliai. Pavyzdžiui, kalbėdami apie jums svarbų žmogų minėkite jo išmintį, žavesį, protą, įžvalgas ar kitus dalykus, tačiau, vėl gi, neperlenkite lazdos, kad neatrodytumėte jog lendate be muilo.

Galbūt tie žmonės eis prieš savo valią, tačiau jiems bus nelengva atsisakyti viso to gėrio, kurį jūs siūlote, nes jie jus gerbia ir nenori gadinti su jumis santykių.

Autoriteto principas realizuojamas tuo atveju, jeigu jūs jau turite pripažinimą kurioje nors srityje. Tarkime, kad pozicionavote save kaip socialinių projektų rengėją. Žmonės atpažįsta jus iš įvairių įrašų, kuriuose  nusifotografavote su vaikais iš prieglaudos ar nevalyvais vyrais iš nakvynės namų. Taigi, galite tikėtis, kad pasisakymuose apie socialinius reikalus jūs galimai būsite laikomas autoritetu. Stebėkite, kurie žmonės į jus kreipiasi pagarbiau, atsirinkite juos ir galėsite vėliau kreiptis į juos su prašymais pasidalinti jūsų įrašais arba paskaityti jūsų pasiūlymus apie rengiamus seminarus. Galbūt tie žmonės eis prieš savo valią, tačiau jiems bus nelengva atsisakyti viso to gėrio, kurį jūs siūlote, nes jie jus gerbia ir nenori gadinti su jumis santykių.

Socialinio įrodymo principas teigia, kas mes lengvai pasiduodame grupės įtakai. Kurkite savo virtualius klubus, telkite bendraminčių ratą, duokite suprasti, kad aplink jus sukasi reikalingi žmonės. Dabar įtaką darysite nebe jūs, bet apie jus kalbantys jūsų sekėjai. Jau anksčiau rašiau, kaip galima pasinaudoti garsių žmonių vardais, tačiau tai nėra būtina. Paprasti žmonės, kurie jumis domisi ir žavisi, taip pat yra didelė jėga. Kad pasiekėte savo tikslų suprasite, kai pastebėsite, kad jūsų mintys socialiniuose tinkluose pradėjo plisti, o gerbėjų ratas palengva didėja.

Apibendrinat visa tai ką parašiau, laikykitės keleto taisyklių. Būkite pozityvūs. Į kritiką atsakykite šypsena. Laikinkite kryptingai. Turėkite žmonių įtraukimo į jūsų reikalus strategiją. Būkite žmonių žmogus ir žmonės taps jums palankūs.

Jeigu kartais nuo viso to pavargsite ir jums pradės nesisekti, prisiminkite, kad jūsų aplinkoje yra kur kas svarbesnių dalykų, kuriems reikia jūsų dėmesio. Palaikinkite savo artimą jį apkabindami ir kartu pasitikdami pavasarį.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje Salesblog.lt 2016 m. kovo 26 d

Laurynas Mituzas

Smagu, kad nors kartais spaudoje gvildenamas vienas didžiausių Lietuvos ekonomikos skaudulių (VŽ). Tik gaila, kad jį pakeitus niežuliu nelabai kas pasikeis. Nuolaidos prekyboje visada buvo tiesiausias kelias į akligatvį, tačiau patirties ir profesionalumo stoka neleido svarstyti alternatyvų. Galus jau atidavė daug destruktorių, mėginusių sudrebinti rinkas žemesnėmis kainomis neatsižvelgus į efektyvumą. Net kiečiausi pardavėjai nuleido rankas ir palaikė masinę prekybininkų kapituliaciją.

Laurynas Mituzas, laurmit

Nuolaida yra ne kas kita kaip apibendrinantis kainodaros terminas, suveliantis specialius pasiūlymus ir likučių realizavimą į vieną. Užsieniečiams su savo masyvia patirtimi ir finansiniais pajėgumais sunkiai skinantis kelią, Gariūnų turgaus praktikoms buvo uždegta žalia šviesa. Neprireikė dirigento, kad jauni prekybininkai sprogus burbului ir krentant apyvartoms sutartine pasirinko atsisakyti antkainių nei dėti pastangas juos apginti. Taip prasidėjo masinės derybos laike. Tūkstantis pardavėjų prieš milijoną pirkėjų. Tobula.

Užsieniečiams su savo masyvia patirtimi ir finansiniais pajėgumais sunkiai skinantis kelią, Gariūnų turgaus praktikoms buvo uždegta žalia šviesa.

Prekyba visada rėmėsi paprasta logika – parduok brangiau nei pirkai. Bandymai atsisakyti antkainių vardan sandėlio išjudinimo skamba draugiškai taupių žmonių ausims, tačiau viduje labai priešinasi ekonominei logikai. Ypač kai negalima remtis masto ekonomika rinkoje, kur tik keleto žaidėjų priimti žalingi sprendimai matomi kaip šiaurės pašvaistė. Tokie sprendimai ugdo jautrumą kainoms, ko labai nenorėtų matyti verslas.

Apsipirkimo Suvalkuose skandaliukas gerai įsipaišo tarp pavyzdžių. Kai politikai puola tiesinti mokesčių skirtumus su Lenkija, niekas nevertina primityvių maisto parduotuvių strategijų augti kvadratinių metrų skaičiumi, o ne efektyvumu. Kai Vakarų Europoje konkurencija tapo per nuožmi, prekybininkai ėmė ieškoti individualių privalumų. Jeigu arabams arčiau širdžiai valdyti šeimynines parduotuves arčiau žmonių, turkai ne prieš šviežias daržoves ir vaisius dėlioti dar prieš aušrą, tai prancūzai mieliau pasirinko augti kritine mase. Jie išaugo į hipermarketus. Susigrūdimas segmente pagimdė compact hyper, discount hyper ir ilgą sąrašą kitų koncepcijų su unikalia žinute apie asortimentą ir kainų lygį.

Vakaruose prekyba evoliucionavo amžius, Lietuvoje ji susiformavo per dešimtį metų. Vietoj to, kad parduotuvės strategiškai dalintųsi vartojimo pinigus, laikraščiai džiūgauja Ukmergės gatvėje susibūrusių maisto parduotuvių fenomenu. Tinklai tai aiškina, kad nebijo konkurentų. Ozas nebijo Akropolio, Senukai nebijo Depo, Lidlo nebijo niekas. Pirkėjai su nekantrumu laukia konkurencijos nuspaustų kainų. Bet niekam neįdomu, kieno sąskaita.

Grįžtant prie nuolaidų ir lojalumo kortelių, tai rimtas negalavimas, prie kurio priprantama. Tačiau žala yra gerokai gilesnė. Ieškoti geresnio sandorio nėra lojalumas, veikiau atvirkščiai. Tik pastangos prisitraukti pirkėjus, atsisakant uždarbio, sukelia komplikacijas. Kainos mažinamos antkainių, kuriuose yra išlaidos nuomai ir pardavėjams sąskaita. Jei neapginsi kainos, teks aukoti kokybę arba kitus privalumus, į kuriuos pasaulis investuoja milijardus. Galiausiai tokia prekyba tampa rankiniu stabdžiu vartojimui – vienam iš dviejų ekonomikos augimo polių.

Lojalumui reikia investicijų į įvaizdį, o ne trumpalaikius pardavimus.

Nors matome gražius prekinius ženklus, apie jų pasiūlos kokybę galime daug pasakyti iš pastangų laiku išreklamuoti. Senos arba nepilnos kolekcijos reklamuoti nereikia. “Mados infekcija” nieko bendra su populiariąja mada neturi, tai tik pramoginis renginys. Lojalumui reikia investicijų į įvaizdį, o ne trumpalaikius pardavimus. Emocija ir nepiniginiai veiksniai turi didžiausią energiją augimui. Deja, gerų pavyzdžių matome labai retai.

Lojalumas yra prisirišimas prie prekinio ženklo, vietos arba vyksmo. Jis lemia mažesnį jautrumą kainoms, skatina savivertę ir priklausomybę visuomenės sluoksniui. Jei vieniems trys juostelės ant sportinio kostiumo yra pasididžiavimas, tai kitiems nesvarbi etiketė su pavadinimu, o daug daugiau reiškia raudonu siūlu apsiūtos sagų kilputės arba gėlėtas klasikinio kostiumo pamušalas. Jeigu jau šnekame apie nuolaidas arba korteles, kursas klaidingas 180 laipsnių kampu. Na nebent ant kortelės yra VIP ženkliukas, suteikiantis išskirtinį aptarnavimą už neįprastai daug pirkinių.

Žaidimas kainomis visur yra tik akių dūmimas, nes visur dedamos pastangos parduoti kuo brangiau.

Media-Saturn daug metų reklamavo “kiauliškai žemas kainas” nors buvo vieni brangiausių, Lidlas net nebepasakoja apie žemas kainas, nes užtenka inercijos. Žaidimas kainomis visur yra tik akių dūmimas, nes visur dedamos pastangos parduoti kuo brangiau. Tik ne visi turi pakankamai raumenų to siekti efektyviai. Prekybos centrų – ir tų misija padėti nuomininkams apginti antkainius. Deja, tokia mastysena mūsų dar nepasiekė. O bandymai plaukti prieš srovę neproduktyvūs, jai smarkiai sustiprėjus.

Galima mėginti siekti lojalumo siūlant suasmenintus sprendimus. Prie to dirba tūkstančiai tech-inovatorių. Tačiau kol kas visi keliai veda tik prie mobilių telefonų. Plančetiniais kompiuteriais paremtas paslaugumas yra tik bandymas parodyti pastangas vytis laiką. Technologiniai stebuklai su mobiliom programėlėm – taip pat, tačiau komunikacine prasme dažniau skleidžia neigiamą žinutę arba daro meškos paslaugą. Galiausiai efektas yra atvirkštinis. Kol kas omnikanaliniai pardavimai ir mobilemind yra paskutinė stotelė.

Nuolaidų supainiota vertė yra tik konsultantų išmislas. Iš tiesų kaina yra tai, ką žmonės moka. Vertę susikuriame mes patys pagal prekybininkų pastangas įtikinti. Jeigu kaina yra didenė už suvokiamą vertę, nepirksime, kol nepakoreguos. Jei vertė viršija kainą, parduoti nebus sunku. Tik tada klausimas: ar teisingai nuspėta kaina?

Girdisi daug gudrių minčių kaip apsukti neigiamų įvykių sūkurį. Teorijų labai daug, tačiau praktiškai viską apjungia tik nusiteikimas investuoti į antkainius. Augantis efektyvumas natūraliai palaikys pirkėjams priimtinas kainas, o pastangos apginti apyvartos lašinuką didins apimtis. Nieko čia geriau nesugalvosi. Telieka masinės derybos laike uždarytos rezervate Gariūnuose.

Tekstas pirmą kartą publikuotas svetainėje laurmit.wordpress.com 2016 m. kovo 20 d.

"Bloomingdale’s" reklama

“The Wall Street Journal” pateikia 5-tuką reklamų, kurios sulaukė didžiausio dėmesio socialiniuose tinkluose:

1. Nėra blogos reklamos?

Prabangių prekių parduotuvių tinklo “Bloomingdale’s” reklama gali būti laikoma nugalėtoja kovoje dėl dėmesio. Tiesa, šis dėmesys daugiau neigiamas, nes reklamoje įžvelgta tolerancija išprievartavimams per pasimatymą. Kompanija net gi atsiprašė už šią reklamą. Skaičiuojama, kad trečdalis reklamos paminėjimų socialiniuose tinkluose buvo neigiami.

2. Už širdies griebianti istorija

Vokietijos prekybos centrų tinklo “Edeka” reklama apie senelį, kuris surežisuoja savo mirtį, kad prie švenčių stalo prisikviestų savo šeimą, sulaukė daugiau 44 mln. peržiūrų “Youtube”.

3. “Žmogus Mėnulyje”

Britų mažmenininko “John Lewis” emocingos reklamos yra vienos populiariausių kiekvienais metais. Šį sezoną sukurta reklama “Žmogus Mėnulyje” taip pat neturėtų palikti abejingų. Reklamą “Youtube” peržiūrėjo virš 23 mln. žmonių.

4. Nepralenkiamas “Apple”

Ne paslaptis, kad “Apple” marketingas – vienas geriausių pasaulyje. Šį kartą kompanija į pagalbą pasikvietė Stevie Wonderį ir Andra Day, kurie atliko 1967 m. hitą “Someday at Christmas”. 3,3 mln. peržiūrų.

5. Trumpa komedija

Paskutiniai 5-tuke liko prekės ženklo “Old Navy” komiška reklama.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

"Scanpix" nuotr.

Kodėl “Durex” vadinamas “Durex”, “Nike” yra “Nike”, o “Fanta” yra “Fanta”? Jūs su šiais prekės ženklais susiduriate praktiškai kiekvieną dieną, bet ar žinote, ką reiškia jų pavadinimai? “Digital Synopsis” padės jums išsiaiškinti:

Viesiems žinomi sportbačiai NIKE kilo iš senovės graikų pergalės deivės Nike vardo (liet. Nikė).

FANTA kilmė: per posėdį “Coca-Cola Deutschland” komanda naudojo vokišką žodį “fantasie”, kuris reiškia “fantastika” ir netrukus sutarė, kad naujas produktas būtų vadinamas “Fanta”.

NINTENDO žaidimų fanai daug diskutuoja apie šio vardo kilmę. Populiariausias paaiškinimas – “Palik sėkmę dangui”.

SAMSUNG – korėjiečių kalboje “sam” reiškia “trys”, “sung” – “žvaigždė”, todėl tiesiogiai galima išversti, kaip “Trys žvaigždės”. Kartu trys žvaigždės simbolizuoja kažką “daug, gausaus ir galingo”.

PANDORA – muzikos programėlės, sukrėtusios visą šou verslo pasaulį, pavadinimo kilmė – graikų mitologijos veikėjos vardas. Pasak legendos, Pandora atidarė ąsotį ir iš jo išleido visą blogį.

Automobilių gamintojos HYUNDAI pavadinimas korėjiečių kalboje reiškia “modernumą”.

NIVEA – kilo iš lotyniško žodžio “Niveus”, kuris reiškia sniego baltumą.

Amerikietiškų automobilių elitą simbolizuojantys CADILLAC automobiliai pavadinti Detroito įkūrėjo, prancūzo atradėjo Antoine de la Mothe Cadillac garbei. Šis vardas turėjo simbolizuoti atradėjo dvasią.

REEBOK iš pradžių vadinosi “J.W.Foster and Sons”, bet pavadinimas buvo pakeistas, kai įmonės įkūrėjo anūkas atrado “Reebok” vardą. Pietų Afrikos žodinėlyje taip buvo pavadinta antilopė.

ALDI – tai trumpinys Albrecht (įkūrėjų Karlo ir Theo pavardė) ir žodžio “diskont”, kuris iš vokiečių kalbos išvertus reiškia “nuolaidą”.

TROJAN – populiariausių prezervatyvų JAV pavadinimas kilo iš legendos apie Trojos arklį.

DUREX – kitos visame pasaulyje žinoma prezervatyvų gamintojos pavadinimas yra trumpinys angliškų žodžių “Durable” (liet. patvarus), “Reliable” (liet. patikimas) ir “Excellence” (liet. puikus).

STARBUCKS: legenda sako, kad pasaulinį kavinių tinklą, kuris, deja, dar Lietuvos neatrado, pavadino pagal romano “Mobis Dikas” kapitono padėjėjo vardą.

JAGERMEISTER – išvertus tiesiogiai iš vokiečių kalbos reiškia “meistriškas medžiotojas”.

LEGO – kilo iš daniško posakio “Leg godt”, kuris reiškia “gerai žaisti”.

VOLKSWAGEN – reiškia “liaudies automobilis”.

PANTENE – šveicarų šampūno gamintojai norėjo akcentuoti, kad jų produkcijoje yra pantenolio.

SONY: “sonus” lotyniškas žodis, kuris reiškia “garsą”, bet vardas kilęs iš įmonės įkūrėjų, kurie save laikė “sonny” vaikinais, t.y. iš japonų kalbos išvertus – “protingais”.

ADIDAS: priešingai nei visi galvoja, kad tai pirmos raidės iš angliško posakio “All Day I Dream About Sports” (liet. “visą dieną aš galvoju apie sportą”), šio pavadinimo kilmė labai paprasta – įmonės įkūrėjas buvo Adolfas Dassleris, kurį visi vadina Adi.

VIRGIN: pasak įmonės įkūrėjo Richardo Bransono biografijos, pavadinimą pasiūlė vienas darbuotojas, nes jų kompanija buvo visiškai nauja versle, o “virgin” reiškia “nekaltas”.

PEZZ pastilių pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio “pfefferminz”, reiškiančio ir mėtos, ir saldumo skonį.

KODAK įkūrėjas George’as Eastmanas manė, kad kompanijos pavadinimas turi trumpas, kad visi sugebėtų jį ištarti, ir nieko nereikšti. Jam taip pat labai patiko raidė K.

TOYOTA kilo nuo kompanijos įkūrėjo Kiichiro Toyoda pavardės. 1937 m. automobilių gamintojos vardas buvo pakeistas į “Toyota”, nes “Toyoda” japonų kalboje reiškia “derlingą ryžių lauką”.

VOLVO - buvo įkurta, kaip guolių gamintojos antrinė įmonė, todėl jos pavadinimas iš lotynų verčiamas “aš ridenu”.

NIKON – vardas kilęs iš japoniškų žodžių “Nippon Kogaku”, kurie reiškia “japoniška optika”.

LUFTHANSA - “luft” iš vokiečių kalbos reiškia “orą”, o “hansa” kilo nuo viduramžių miestų sąjungos.

Visą originalų tekstą perskaitysite čia.

2014 metais kai kurios marketingo tendencijos, dominavusios pernai, ir toliau augs, kitų sprendimų populiarumo kreivė stipriai kris žemyn. Daug kas priklausys nuo to, kaip marketingo specialistai ketina bendrauti su vartotojais, kokias priemones ir taktiką jie naudos, siekiant atkreipti dėmesį pasaulį užvaldžiusiame informacijos triukšme.

Geriausių pasaulio ir Lietuvos rinkodaros specialistų įžvalgas apie rinkodaros strategijas, vartojimo įpročius, naujas komunikacijos tendencijas pateikia Lietuvos marketingo asociacija (LiMA).
Socialinės medijos įtaka taps vis labiau fragmentuota. Didieji rinkos žaidėjai, tokie kaip Google, Facebook, Yahoo, Microsoft, siekdami neprarasti arba didinti vartotojų skaičių, investuos į nišinius projektus, įmones, startuolius. Pasak Ryčio Buračo, LiMA nario bei „Permamon LT“ direktoriaus, kontekstas ir turinys vis labiau dominuos prieš SEO, o marketingo specialistai bus priversti naudoti turinio automatizavimo programas, kad valdytų savo medijų kanalus. „Mobilūs įrenginiai ims absoliučiai dominuoti, taigi ir didžioji dalis marketingo veiksmų bus atliekami juose. Kadangi šiose platformose efektyvumą galima lengvai išmatuoti, marketingo specialistai bus ypatingai atskaitingi ir atsakingi už marketingo investicijų grąžą“, – prognozuoja R. Buračas.
2014 m. bus „trumpametražiai“ – GIF‘ai, Vine ir Instagram vaizdo filmukai sulauks daugybės peržiūrų, jų išpildymas taps profesionalesnis, o įtaka vis didės. „Agentūros konkuruos, kaip per kuo trumpesnį laiką padaryti didesnį įspūdį. Vartotojų dėmesys kuo toliau, tuo labiau buks, augs bet kokios medijos ignoravimas“, – teigia „Kraft Foods“ media ir vartotojų įtraukimo direktorė Julie Fleischer. Tuo tarpu „Convince & Convert” prezidento Jay’jaus Baer’io teigimu, informacinis triukšmas, siekiant pritraukti vartotojų dėmesį, pasieks nematytas aukštumas: „Kuo daugiau prekių ženklams reikia dėmesio, tuo daugiau jie generuoja turinio ir reklamos, patys didina triukšmą, ir vėl generuoja naujas priemones, didinančias triukšmą, kad tik būtų išgirsti. Trumpi Vine, Instagram, SnapChat vaizdai ir bus tai, kas taps rinkos akseleratoriumi į priekį“.
„Trumpesnis turinys – didesnė sėkmė“. – Toks turėtų būti 2014 metų prekių ženklų vadovų šūkis. Strategijos turės būti grįstos aukšta pardavimo kokybe. Pasak „Brandscaping“ autoriaus ir marketingo lektoriaus Andrew Davis‘o, tai reiškia, kad prekių ženklų vadovai apipins ženklus turiniu bei projektuos ilgalaikius ryšius, kurie būtų naudingi vartotojams, taip augindami jų lojalumą. Jei kuriamas kokybiškas turinys leis vartotojams jame įžvelgti vertę, jie juo dalinsis užtikrindami prekės ženklo sklaidą. Michael‘is Brenner‘is, „SAP“ viceprezidentas marketingo ir turinio strategijai, taip pat atkreipia dėmesį į gero turinio kūrybą: „2014-aisiais vis daugiau prekių ženklų bendraus su tekstų rašytojais ir turinio kūrėjais, užuot vien pirkę reklamą.“
Turinio marketingas – pagrindinis instrumentas. Jei prieš keletą metų svarbiau buvo ne turinys, bet jo kiekis ir dažnumas, tai 2014 m. turinio unikalumas, asmeniškumas, orientacija į vartotoją taps itin svarbi. „2014 m. turi būti didelis žingsnis į priekį vien dėl „Google“ algoritmų pasikeitimo, kurie jau vertina turinio unikalumą. Turinio marketingas tapo pagrindiniu instrumentu. Čia reikia nemažai išmonės ir pastangų, kad galėtum pasirodyti geresnis prieš konkurentus, todėl bus dedamos pastangos būti unikaliems, atskleisti pridėtinę produkto vertę ir galiausiai rasti viso to harmoningą suliejimą į visumą, kas ir yra – turinys“, – sako „Curata“ vadovas Pawan‘as Despande.
Prekių ženklų personalizavimas. Mitch‘io Joel‘o, „Twist Image“ prezidento nuomone, prekių ženklai ir toliau gali kovoti inertiškai siekdami vieno tikslo – privilioti kuo daugiau pirkėjų, tačiau tikėtina, kad vis dėlto atsiras gudrių, kurie pirmieji supras, jog kuriamas turinys pasako apie prekės ženklą daugiau nei reklama. „Prekės ženklo personalizavimas, jo, kaip asmenybės sukūrimas per pasakojimo turinį ir kontekstą, ir bus raktas į sėkmę, – sako M. Joel‘is.
Tikras asmeniškumas ir asmeniški pasiūlymai. LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus prognozuoja, jog greitu metu prekybos tinklai pradės sekti vartotojų judėjimą po parduotuves padedami „Bluetooth“ ir kitomis technologijomis. Technologijos atpigo pakankamai ir yra daug duomenų, kad tą būtų galima realiai diegti Lietuvoje.
Sveikos gyvensenos marketingas. Pasibaigus sunkmečiui, ir vartotojai, ir prekių ženklai atsisuks į sveiką gyvenseną plačiąja prasme – populiarės produktai, padedantys nesenti, „be glitimo“, be alergenų, taip pat produktai, pradedantys sportuoti, stebėti savo kūną, su kvėpavimo analize, miego analize, pulso skaičiavimu, kraujo spaudimo lygio stebėsena ir t.t. „Reklamoje ir komunikacijoje išloš tie prekių ženklai, kurie sugebės „stulbinti” kiekviena kampanija – pozicionavimas su švelniu kūrybiškumu jau nebeveiks“, – pabrėžia S. Bartkus.
Viešieji ryšiai taps lygiaverčiu marketingo partneriu. Heidi Sullivan, „Cision“ skaitmeninio turinio vyresnioji viceprezidentė, prognozuoja, jog 2014 metais viešieji ryšiai išeis iš marketingo šešėlio kaip pilnateisis visaverčio turinio kūrėjas. Abiejų sektorių atstovai dirbs su prekių ženklais kartu, kurdami visavertį turinį kaip partneriai.
Skaidrumas ir autentiškumas. Nepaisant bendrovių dydžių ir jų verslo specifikos – ar tai būtų verslas verslui, ar galutiniam vartotojui – visi orientuosis į asmeninius santykius, pardavimai vyks būtent per tai. „Sprout Content“ įkūrėjos Debbie Williams manymu, skaidrumas ir autentiškumas bus pagrindinė vertybė bendraujant su klientais.

Liepos mėn. Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) narių balsavimu buvo išrinkti 5 Vilniaus skyriaus valdybos nariai: „IDS Borjomi Europe” rinkodaros vadovė Ieva Semerikovaitė, renginių vadybos agentūros „ ŪPAS” vadovas Darius Lomsargis, UAB „Travel Planet” vadovė Gabrielė Štaraitė, „Office System” rinkodaros specialistė Toma Vyšniauskienė bei „Bulls Press Vilnius” pardavimų vadovė Rūta Elijošaitytė.

Pirmajame naujos valdybos posėdyje Ieva Semerikovaitė išrinkta skyriaus pirmininke.
„Šios kadencijos metu sieksime stiprinti LiMA narių bei verslo atstovų dalijimąsi patirtimi, plėsti Vilniaus miesto marketingo specialistų akiratį bei gerinti profesinius įgūdžius, – sako LiMA Vilniaus skyriaus valdybos pirmininkė I. Semerikovaitė. – Įvairūs seminarai, mokymai bei narių tarpusavio bendravimas leis kiekvienam asociacijos nariui augti kaip marketingo specialistui”.
Iki 2013 m. rugpjūčio LiMA Vilniaus skyriaus valdyba žada suorganizuoti  15 seminarų marketingo ir kitomis temomis bei surengti kasmetinę vienos dienos konferenciją “LiMA Day Vilnius”.

2004 m. įkurtos Lietuvos marketingo asociacijos įstatai numato kasmetinius valdybos rinkimus, vykstančius visuotinio narių suvažiavimo metu. Į valdybą slaptu balsavimu renkami 7 nariai. LiMA skyriai įkurti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Skyrių vadovybė renkama iš skyriui priklausančių narių po visuotinio suvažiavimo. Šiuo metu LiMA vienija apie 430 šalies marketingo specialistų.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) kartu su „Verslo žiniomis“ gruodį atliktos marketingo specialistų apklausos rezultatai parodė, kad net 65,7 proc. įmonių šiais metais ketina didinti marketingo išlaidas reklamai internete.

Iš viso 2012 m. marketingo biudžetą ketina didinti 53,4 proc. įmonių – t.y. beveik 6 proc. daugiau nei pernai. 8,6 proc. visų apklaustų įmonių biudžetą planuoja didinti daugiau nei 50 proc. Tuo metu mažinti išlaidas marketingui planuoja tik 18,6 proc. šalies įmonių.

Didžioji dalis įmonių ketina didinti marketingo biudžetus iki 10 proc. „Pagrindiniai didesnes investicijas skatinantys veiksniai – laukiami didesni pardavimai ir noras užimti didesnę rinkos dalį augant įmonei“, – pastebi LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. Tikslams pasiekti 41,4 proc. įmonių didins išlaidas reklaminiams skydeliams, 60 proc. – mokamai paieškai („Google Adwords“), 51,4 proc. – komunikacijai socialiniuose tinkluose.

Specialistų apklausa rodo, kad marketingo išlaidas didina 45 proc. apklaustų įmonių, kurių metinė apyvarta didesnė nei 50 mln. litų.

Išlaidų didinimas dažniausiai susijęs su pardavimų skatinimu (tokio rezultato siekia net 61,4 proc. apklaustų įmonių) ir įvaizdžio formavimu (44,3 proc.). Tuo tarpu rinkos tyrimams išlaidos didinamos atsargiau, jas didina vos 12,86 proc. įmonių. 2012 m. pardavimų skatinimui išlaidas karpys 11,4 proc., įvaizdžio formavimui taupys 18,6 proc., o rinkos tyrimams biudžetą mažins 14,3 proc. apklaustų įmonių.

Šalia numatomo didelio išlaidų interneto komunikacijai augimo, kitais metais įmonės ketina daugiau lėšų skirti ir netradiciniams marketingo sprendimams. Šioms priemonėms išlaidas didina net 60 proc. apklaustų įmonių. Iš viso netradicinėms reklamos priemonėms šiemet bus skirta apie 17 proc. visų marketingo biudžetų, 20 proc. atiteks reklamai spaudoje, 11 proc. – reklamai televizijoje, 7 proc. – lauko reklamai,  6 proc. – radijo reklamai, o daugiausiai – 35 proc. – reklamai internete.

Pernai 83,3 proc. įmonių, mažinusių marketingo biudžetą, tai darė mažindamos išlaidas reklamai, 83,3 proc. – keitė marketingo priemones į pigesnes, 58,3 proc. atsisakė išorinių vykdytojų paslaugų, 50 proc. – derėjosi su reklamos planavimo ir kūrybinėmis agentūromis, 16,7 proc. – atsisakė dalies marketingo padalinio darbuotojų paslaugų, 8,3 proc. – mažino marketingo skyriaus darbuotojų atlyginimą.

LiMA ir „Verslo žinių“ apklausoje dalyvavo 140 Lietuvos marketingo asociacijos narių – rinkodaros specialistų ar šių skyrių vadovų.

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įkurta 2004 m. Organizacija vienija fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius marketingo srityje. LiMA priklauso per 350 įvairių verslo sričių marketingo specialistų.