Spalio 18 d., antradienį, 18 val. Vilniaus Radvilų rūmuose įvyks lenkų kompozitoriaus Romualdo Twardowskio kompaktinės plokštelės „Romuald Twardowski: kūriniai chorui ir vargonams“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus valstybinis choras „Vilnius“, muzikologas Jonas Bruveris bei specialiai iš Lenkijos atvyksiantis kompozitorius R. Twardowski, kurį su Lietuva sieja itin glaudūs ryšiai. 1930 m. Vilniuje gimęs ir augęs žymus lenkų kūrėjas čia pradėjo savo muzikinį kelią – baigė kompoziciją Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, vargonininkavo įvairiose Vilniaus bažnyčiose.
Nors 1957 m. R. Twardowski iš Vilniaus persikėlė gyventi į Varšuvą, glaudžius ryšius su Lietuvos menininkais palaiko iki šiol. 2010-siais savo 80-mečio jubiliejų minėjęs kompozitorius šios sukakties proga grįžo į Lietuvą, o valstybinis choras „Vilnius“ bei vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur Šv. Kazimiero bažnyčioje atliko Lietuvoje dar neskambėjusius kompozitoriaus opusus. Jubiliejinė programa buvo įrašyta į kompaktinę plokštelę, kurios ištraukas pristatymo renginyje atliks choras „Vilnius“.
Pristatymo metu skambėsianti muzika ne tik vėl primins kompozitoriaus sąsajas su Lietuva, bet ir pirmąją chorinę kompoziciją, paremtą lietuvių liaudies daina „Rūta žalioji“. Šis kūrinys gimė Vilniuje, kuriame praleistą laiką kompozitorius R. Twardowski prisimena kaip itin šviesų savo gyvenimo periodą. Šiuos gražius prisiminimus papuoš vienas iš kompozitoriui brangiausių kūrinių chorui „Vilniaus senamiestyje“

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.

Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

“Mano pagrindiniai motyvai yra tai, kad visoms tautinėms Lietuvos mažumoms būtina padėti tapti lygiaverčiais piliečiais, tai yra padėti jiems integruotis į Lietuvą, jaustis lygiaverčiais, būti gerbiamais, mokėti mūsų brangią kalbą”, – sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė sakė pati mokanti “beveik visas tautinių mažumų kalbas”.

“(Galiu) kalbėti galiu beveik su visais lygiai kokybiškai jų kalba. Labai norėčiau, kad tokią pagarbą pademonstruotų ir tautinės mažumos – Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje”, – sakė šalies vadovė.

Ji pabrėžė, kad sąlygos, kurias turi tautinės mažumos Lietuvoje, yra geriausios lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.

“Visos kitos sąlygos yra geriausios, kokias turi mūsų mažumos Lietuvoje lyginant su kitomis ES šalimis. Taigi aš tik didžiuojuosi, kad Lietuva suteikia labai geras sąlygas mūsų visoms mažumoms mokytis, augti, kalbėti savo kalba ir gerbti tą šalį, kurioje gyvena”, – teigė D.Grybauskaitė.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas jokiu būdu negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes.

Pabrėžiama, kad lenkų tautinės mažumos atstovai Lietuvoje savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos.

Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąją kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba, pažymi Lietuvos pareigūnai.

Oficialusis Vilnius taip pat teigia, kad naujosiomis nuostatomis lenkams nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei turi lietuviai Lenkijoje.

Tačiau Lietuvos lenkų sąjunga tikina, kad dešimtys tūkstančių lenkų Lietuvoje nepritaria permainoms, kurias pavadino “priverstiniu gyvenimo normų nustatymu”.