Kauno simbolis „Žalgirio“ krepšinio klubas nuo praėjusios savaitės turi naują vadovą – Paulių Motiejūną, bet kaip išgelbėti „Žalgirį“ nuo bankroto, o komandą – nuo išsivaikščiojimo, kol kas nežinia. Kauno meras Andrius Kupčinskas „Veidui“ pabrėžė, kad „Žalgiris“ turi ieškoti naujų privačių rėmėjų, nes savivaldybė remdama klubą jau viršija savo galimybes.
Su meru A.Kupčinsku aptarėme aktualiausius Kauno klausimus – nuo „Žalgirio“ iki duobių gatvėse.

VEIDAS: Kauno gatvės lyginamos su Marsu, socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė puslapis, kuriame kviečiama skelbti vis didesnių Kauno duobių nuotraukas. Prasidėjus pavasariui kauniečiai duobėse žada sodinti ne tik gėles, bet ir bulves. Nejaugi Kaunas nebeišgali net savo gatvių susilopyti?
A.K.: Tai pirmiausia valstybinė problema, trūkstamo valstybės dėmesio per ilgus dešimtmečius pasekmė. Argumentuodamas priminsiu, jog įvedinėjant degalų akcizą žadėta, kad iš surinktų lėšų bus tvarkomi ne tik magistraliniai, bet ir vietinės reikšmės keliai bei gatvės. Iš pradžių maždaug pusė lėšų tekdavo magistraliniams ir antra tiek – vietinės reikšmės keliams, bet pastaruoju metu matome tik mažėjantį finansavimą iš Kelių priežiūros plėtros programos. Kauno vairuotojai pildamiesi degalus kasmet sumoka apie 200 mln. Lt akcizo, bet mūsų savivaldybei kiekvieną pavasarį dabar tegrįžta per 10 mln. Lt. Tokia situacija ir atsispindi keliuose. Viena savivaldybė nėra pajėgi aprėpti 960 km ilgio gatvių tinklo. Kiek mūsų jėgos leidžia, tiek patvarkome, po arenos būtent gatvės yra mūsų prioritetas, bet juk biudžetas – deficitinis, o savivaldybė – ne bankas. Tiesa, dabar esame paskelbę viešąjį pirkimą dėl 100 mln. Lt investavimo ir atidėjimo: jei ateitų rangovas, savivaldybė bandytų išsimokėti per dešimt metų ir už tas lėšas sutvarkyti blogiausias gatves.
VEIDAS: Išeitų, padaryti galite nelabai ką – belieka toliau važinėti stengiantis aplenkti didžiąsias duobes?
A.K.: Kol Susisiekimo ministerijai neįrodysime, kad lėšų reikia skirti daugiau, situacija nepasikeis. Kauniečiams beliks viena – važinėti pro Kauną einančia magistraline autostrada. Ši atkarpa vasarą ir taip užsikemša, o ateityje, matyt, taip bus jau ne tik vasarą.
VEIDAS: Dar vienas gana kurioziškas pavyzdys – Panemunės tiltas. Kaip susiklostė, kad senąjį tiltą nugriovėte, o pastatyti naujo nebeturite už ką?
A.K.: Na, kaip nugriovėme: tilto būklė buvo avarinė, kitos išeities neturėjome. Tam rengtasi apie ketverius metus, sprendimas nenukrito iš dangaus. Buvo sutarimai dėl finansavimo su ankstesne Vyriausybe, kad tilto statybai 70 proc. lėšų skirs valstybė ir 30 proc. – savivaldybė, kalbėjomės apie tai ir su dabartiniu premjeru bei susisiekimo ministru. Pripažįstama, kad Kaunas iš tiesų vienintelis toks miestas Lietuvoje, kuris, būdamas dviejų didžiausių upių santakoje, turi daugiau nei dešimt tiltų. Panemunės tiltas neina į kokias nors pievas ar dar kažkur, susisiekimo požiūriu jis miestui labai svarbus. Tikiu, kad dabartinė Vyriausybė laikysis ankstesnės valdžios įsipareigojimų ir tiltas bus pastatytas. Manau, balandį jau bus priimti galutiniai sprendimai.
VEIDAS: Negalite užlopyti gatvių ar sutvarkyti tiltų, bet turite moderniausią šalyje areną, norite turėti geriausią Europoje krepšinio klubą. Savivaldybės išlaidos Kauno arenai bei „Žalgirio“ krepšinio klubui viršija 20 mln. Lt per metus. Mere, ar nemanote, kad jūsų ambicijos tiesiog per didelės? Gal sumažinus užmojus ir duobėms lėšų atsirastų.
A.K.: Tikrai nesutikčiau. Aišku, kai kas pavydi Kaunui tų ambicijų. Priminsiu, kad arenos statyba atsiėjo iš viso 243 mln. Lt, iš jų 130 mln. Lt skyrė savivaldybė, o likusi dalis buvo valstybės ir ES lėšos. Jei Panemunės tiltas ar Kauno gatvės būtų finansuojamos tokiomis proporcijomis kaip arena, tada, sutinku, jos tikrai kitaip atrodytų.
O kad mūsų ambicijos nėra per didelės, rodo pirmiausia puikus arenos lankomumas. Palyginkime kad ir „Žalgirio“ bei „Siemens“ arenų lankomumą. Anksčiau buvo bedama pirštu į Kauną, kaip į miestą, kuris negeba įgyvendinti didelių projektų, tačiau arena, statyta ne tik Europos krepšinio čempionatui, bet ir „Žalgiriui“, ir visam Kaunui, yra geriausias pavyzdys, kad esama priešingai. Aišku, savivaldybė yra įsipareigojusi arenos operatoriui mokėti 3 mln. Lt koncesijos mokestį, bet tai realiai yra netiesioginė parama „Žalgiriui“. Todėl niekaip nesutiksiu, kad arena buvo ambicingas ir neperspektyvus projektas. Jei būtų kitaip, tiek galimų arenos operatorių, kurie, išaiškėjus „Žalgirio“ bėdoms, siūlo savo paslaugas, dabar nesisuktų apie mano kabinetą. Ir jiems rūpi būtent arena, o ne „Žalgiris“. Areną, kuri yra savivaldybės nuosavybė, ir „Žalgirį“ – jo bėdas, valdymą, vadovus – būtina atskirti.
VEIDAS: Kokią regite „Žalgirio“ ateitį: ar dabartinė aklavietė, į kurią pateko Lietuvos krepšinio legenda, nerodo, kad Kaunas paprasčiausiai nepajėgus išlaikyti tokio krepšinio klubo? Kas turėtų jį finansuoti ir padengti milijonines skolas? Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė „Žalgirio“ nerems, savivaldybė skirti daugiau lėšų irgi neišgali.
A.K.: Nelygu kokio klubo mes norime. Čia iš tiesų galima kalbėti apie nepagrįstas ambicijas, kokių turėjo buvę klubo vadovai. Su žaidėjais buvo pasirašyta nerealių kontraktų, biudžetas nepamatuotai išpūstas, klubo valdymo srityje buvo didžiulių spragų, o galiausiai visą kaltę mėginta suversti savivaldybei, esą ši privalo vos ne 10 mln. Lt „Žalgiriui“ skirti. Mes pripažįstame – krepšinis yra viena reprezentacinių miesto kortelių, bet sveiko proto ribose. Manau, savivaldybės indėlis į krepšinį ir taip be galo didelis.
Ieškome išeičių kartu su Lietuvos krepšinio federacija, tikiu, kad sprendimas bus rastas. Pirmas dalykas, ko reikia „Žalgiriui“, tai skaidri ir efektyvi klubo vadyba. Na, o dėl finansavimo – savivaldybė remti klubo neatsisako, bet dominuoti turi privatus rėmimas. Tikrai įmanoma sudaryti tinkamą klubo biudžetą, kuris užtikrintų gerą komandos žaidimą ir džiugintų sirgalius. Manau, norint tai pasiekti daugiau dėmesio reikėtų skirti ne legionierių, o savų jaunų perspektyvių žaidėjų pritraukimui.
VEIDAS: Žlugęs Ūkio bankas buvo iš esmės Kauno bankas. Kaip banko ir su juo susijusių įmonių griūtis atsilieps Kauno miestui?
A.K. Tiesiogiai neatsilieps, tik kažkiek mažiau surinksime gyventojų pajamų mokesčio. Galiu pasakyti, kad savivaldybė didesnių lėšų nelaikė nei „Snoro“, nei Ūkio banke. Savivaldybė sąskaitų Ūkio banke iš viso neturėjo, savivaldybės įmonių lėšos jame taip pat buvo nedidelės.
VEIDAS: Vadinasi, savivaldybė Ūkio banku nepasitikėjo.
A.K.: Negalima taip sakyti… Mes tiesiog realiai vertinome rinkos padėtį ir išskaidėme riziką.
VEIDAS: Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pernai didelę dalį skrydžių nukreipė iš Kauno į Vilnių, todėl skrydžių Kauno oro uoste šių metų sausį, palyginti su 2012-ųjų sausiu, sumažėjo beveik 52 proc., keleivių – 64 proc. Kokios įtakos tai turėjo turistų srautams Kaune, kur maždaug kas antras turistas yra atvykęs pigių skrydžių avialinijomis?
A.K.: Skrydžių perkėlimas vyko daugiau ne sezono metu, bet neneigiu, kad įtakos turizmo srautams tai tikrai turėjo. Kita vertus, reikia pripažinti, jog Kauno miesto ir rajono savivaldybės bendradarbiaudamos su Kauno oro uostu padarė viską, kad priviliotų pigių skrydžių kompanijas, ir tai davė vaisių. Tačiau po to susisiekimo ministras susizgribo, išleido naują įsakymą, kuris, manau, yra diskriminacinis tiek Kauno, tiek Palangos oro uosto atžvilgiu. Taip į Vilnių atėjo kita pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, ir „Ryanair“ metėsi konkuruoti. Trys Lietuvos oro uostai priklauso vienam savininkui, tai pačiai šeimai, bet vienas sūnus buvo labiau mylimas nei kiti, tai ir lėmė „Ryanair“ išėjimą. Dabar rinka pamažu stabilizuojasi, nemažai skrydžių į Kauną grąžinta, bet norėtųsi valstybinio požiūrio šiuo klausimu, kad oro uostai nekonkuruotų tarpusavyje. Nes taip mes tik pralaimime kaimyninių šalių oro uostams.
VEIDAS: Teko girdėti Kauno verslininkus skundžiantis, kad sumažėjus gyventojų čia jau nebėra kam plėtoti verslo. Iš tiesų Kaunas 1989–2011 m. neteko arti 100 tūkst. gyventojų. Kokių pasekmių toks dramatiškas gyventojų mažėjimas turi miesto ekonomikai?
A.K.: Tai lėmė kelios priežastys: gimstamumo mažėjimas (nors pernai gimstamumo rodikliai džiugino – gimė daugiau nei keturi tūkstančiai kauniečių), nemažai žmonių išvyko iš Lietuvos ar išsikėlė gyventi už miesto, nes Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje, dar nėra baigta grąžinti žemės nuosavybė. Turime išskirtinę situaciją Lietuvoje, ir tai, be abejonės, atsiliepia. Kadaise kelti ambicingi planai – kad Kaunas turi turėti pusę milijono gyventojų, bet padėtis tokia, kokia yra, ir ne tik Kaunas susiduria su šia problema. Kaip tai atsiliepė ekonomikai, vertinti sunku, nes prieš dešimtmetį savivaldybės biudžetas nesiekė 300 mln. Lt, o dabar artėja prie 800 mln. Lt, tad aplinkybės skirtingos.
VEIDAS: Kiek teisybės surašinėtojų žodžiuose, kad Kauno daugiabučiuose yra daugybė tuščių butų, kuriuose niekas nebegyvena?
A.K.: Nežinau tokios statistikos. Tuščių butų, aišku, yra, bet svarbu, kad komunaliniai mokesčiai mokami, o išvykusieji kada nors gal sugrįš su geresnėmis perspektyvomis. Su teiginiais, kad Kaune jau esama daugiabučių vaiduoklių, tikrai nesutiksiu. Aišku, yra kitokių vaiduoklių – dešimtmečiais netvarkytų pastatų, bet tai jau laukinės privatizacijos pasekmė.
VEIDAS: Kauno miesto savivaldybė pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui pernai buvo šeštoje vietoje. Ką Kaunas gali padaryti, kad investuotojai neaplenktų miesto?
A.K.: Mūsų savivaldybė tikrai negali pasiūlyti laisvų žemės sklypų mieste, tad daugiausiai užsienio investicijų pritraukia Kauno rajono teritorijoje esanti laisvoji ekonominė zona. Nors mes tam skiriame daug pastangų, investicijų statistikoje tai atsispindi kaip rajono savivaldybės nuopelnas. Kaip sakė Markas Twainas, yra melas, bjaurus melas ir yra statistika.
VEIDAS: Jūs sakote, kad Kaunas – lietuviškasis Paryžius, kiti siūlo Kaunui lygintis nebent su Šakiais. Ar dar turite vilties pakeisti Kauno įvaizdį?
A.K.: Neičiau šių pareigų, jei netikėčiau, kad tai galima padaryti. Mums bandoma primesti tam tikrą savigraužos jausmą, kad kauniečiai yra nevykę, bet manau, tai daroma iš pavydo. O tas pavydas daugiausia kyla iš sostinės.

A.Kupčinskas: „Pirmas dalykas, ko dabar reikia „Žalgiriui“, tai skaidri ir efektyvi klubo vadyba.“

Geriausiai Vakaruose žinomo lietuvių gastroenterologo prof. Limo Kupčinsko didžiausias siekis – kad gydymas Lietuvoje būtų toks pat pažangus, kaip ir Londone ar Stokholme.

58-erių metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos bei Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas – labiau praktikas nei teorinės medicinos atstovas. Tad gal ir nieko keista, kad profesorius, nepaisydamas savo mokslinių laimėjimų, geriausiai jaučiasi būdamas tiesiog gydytoju – savo klinikoje priimdamas ir konsultuodamas pacientus, kurie pas žymųjį gastroenterologą, spaudžiami pačių sudėtingiausių virškinimo ir kepenų ligų, suvažiuoja iš visos Lietuvos.
„Tai mano tikrasis pašaukimas, – prisipažįsta L.Kupčinskas. – Pirmiausia turi būti geras praktikas, o tada, bendradarbiaudamas su fundamentaliųjų mokslų atstovais, gali pasiekti didelių laimėjimų.“
Tai profesoriui ir pavyko padaryti: L.Kupčinskas subūrė puikią komandą, padedančią įgyvendinti kartais, regis, neįmanomas jo mokslines idėjas. Įdomu, kad didžiausi L.Kupčinsko pagalbininkai ir daugelio darbų bendraautoriai – buvę jo studentai ir doktorantai. Kai kurie šiandien jau irgi profesoriai, pavyzdžiui, Gediminas Kiudelis ir Laimas Jonaitis. Kiti – kol kas docentai.
Tikruoju savo pašaukimu L.Kupčinskas vadina gydytojo praktiką, tačiau didžiausi jo laimėjimai ir nuopelnai – kaip mokslininko. Pernai jis pelnė 2010 m. Lietuvos mokslo premiją ir buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Na, o Lietuvos sveikatos mokslų universitetas profesorių vėl paskelbė geriausiu metų mokslininku.
Tai, kad „Veido“ žurnalistų apklausti medicinos autoritetai iškiliausiu pastarojo dešimtmečio medicinos srities mokslininku išrinko L.Kupčinską, taip pat neturėtų stebinti, tuo labiau kad jo laimėjimai – iš tiesų neeiliniai ir garsinantys Lietuvą visame pasaulyje.

Padėjo suvaldyti opaligę

L.Kupčinskas šiandien yra geriausiai Vakaruose žinomas Baltijos šalių gastroenterologas: jis kviečiamas dėstyti kaip lektorius užsienio mokyklose, dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, o jo straipsnius spausdina prestižiniai užsienio mokslo žurnalai, tokie kaip „Nature Genetics“ (šio žurnalo pastarųjų metų citavimo indeksas ISI „Web of Science“ duomenų bazėje buvo vienas aukščiausių – 30,4) ar „Gastroenterology“. Profesoriaus mokslinių darbų sąraše yra per 130 mokslinių straipsnių, iš jų daugiau nei pusė šimto – ISI „Web of Science“ duomenų bazės žurnaluose (šie straipsniai buvo cituojami jau daugiau nei 700 kartų).
Pavyzdžiui, 2010 m. žurnalas „Nature Genetics“ išspausdino L.Kupčinsko ir Gastroenterologijos klinikos doktorantės Jurgitos Šventoraitytės kartu su vokiečių, anglų, norvegų ir belgų mokslininkais parengtą straipsnį, kuriame pateikti duomenys apie du naujus mokslo literatūroje iki šiol neaprašytus žmogaus genomo pokyčius, susijusius su opinio kolito atsiradimu ir galinčius padėti sukurti naujus vaistus šiai ligai gydyti. Atlikdami tyrimą L.Kupčinskas, J.Šventoraitytė ir kiti klinikos darbuotojai tyrė per 450 opiniu kolitu sergančių žmonių bei dar 1200 sveikųjų iš visos Lietuvos.
„Mokslinių atradimų, kuriuos galima būtų teikti Nobelio premijai, tokioje mažoje ir neturtingoje šalyje, kaip Lietuva, tikėtis sunku. Bet kartais ir mūsų mokslininkų darbai sulaukia didelio tarptautinio susidomėjimo“, – teigia L.Kupčinskas.
Vienas tokių pavyzdžių – profesoriaus doktorantės Jūratės Kondrackienės disertacijos pagrindu atlikta pirma pasaulyje didelės apimties palyginamoji studija, kuria buvo įrodytas vaisto (ursodezoksicholinės rūgšties), vartoto visai kitiems tikslams, efektyvumas gydant retą kepenų patologiją – nėščiųjų niežulį, gimdymo metu galintį sukelti rimtų vaisiaus komplikacijų arba net jo žūtį. Atliekant tyrimą ištirtos 84 reta liga sergančios nėščiosios, o gauti duomenys paskelbti „Gastroenterology“ žurnale. Dabar šis vaistas nėščiųjų niežuliui gydyti vartojamas visame pasaulyje.
Dar vienas L.Kupčinsko pripažinimo įrodymas – profesorius vienintelis iš lietuvių mokslininkų jau triskart buvo kviestas parengti kas penkeri metai atnaujinamas europines H. pylori bakterijos sukeltų ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijas (pastarąjį kartą pusšimtis kviestinių mokslininkų iš viso pasaulio rinkosi 2010 m. Florencijoje). Šiomis rekomendacijomis vėliau vadovaujasi visos Europos gydytojai. Taip pat L.Kupčinskas dalyvavo rengiant Europos opinio kolito ir Krono ligos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas.
H. pylori bakteriją prieš kelis dešimtmečius atradę mokslininkai Barry Marshallas ir Robinas Warrenas buvo apdovanoti Nobelio premija. Vis dėlto, kaip sako Gastroenterologijos klinikos vadovas, ilgą laiką dar buvo neaišku, kad ši bakterija puikiai išgyvena skrandžio rūgštyje ir yra opaligės bei įvairių skrandžio ligų sukėlėja ir svarbus skrandžio vėžio rizikos veiksnys.
„Mes tyrėme šią bakteriją, nustatėme jos genetines savybes, jautrumą antibiotikams ir parengėme opaligės gydymo rekomendacijas Lietuvai. Šiuo pagrindu šalyje pradėtas valstybės kompensuojamas opaligės gydymas, ir ligos atvejų gerokai sumažėjo. Iki tol opaligė gydyta visaip: anksčiau būdavo taikoma net miego terapija ir hipnozė, bet dažniausiai būdavo skiriami rūgšties sekreciją slopinantys vaistai. Mums teko įrodyti, kad ekonomiškai daug naudingiau šią bakteriją išnaikinti, nei taikyti kitokį gydymą“, – pasakoja L.Kupčinskas.

Tarp klinikos, muzikos ir baidarių

Be to, profesoriaus vadovaujama klinika pirmoji Baltijos šalyse įdiegė retos Vilsono ligos genetinę diagnostiką ir pirmoji Lietuvoje – hemochromatozės diagnostikos metodą.
Abi šios paveldimos ligos sukelia kepenų cirozę. „Ir diagnozuoti šias ligas būdavo sunku, nors laiku jas apčiuopus galima užbėgti už akių kepenų cirozei, taigi – ir kepenų transplantacijai. Dabar pas mus lankosi sergantieji Vilsono liga bei hemochromatoze iš visos Lietuvos, tuolab kad juos reikia periodiškai stebėti“, – pasakoja pašnekovas.
Profesorius pridūrė turįs ir vieną pacientą rekordininką – pusamžiam vyrui, sergančiam hemochromatoze, per visą gydymo laikotarpį jau apie 130 kartų buvo nuleidžiama po maždaug pusę litro kraujo. Gydant šį geležies apykaitos sutrikimą būtina periodiškai nuleisti kraujo.
„Beje, mūsų tyrinėjimai parodė, kad hemochromatozės geno mutaciją dažniau turi Lietuvos pajūrio gyventojai. Straipsnį apie tai išspausdino vienas solidus Europos mokslo žurnalas. Manau, tai gali būti vikingų palikimas. Taigi iš šių ligų galima spręsti net apie senovės žmonių migraciją“, – tvirtina mokslininkas.
Apie mokslą ir tyrimus su profesoriumi galima kalbėtis ištisas valandas. Regis, jiems visiems aptarti neužtektų nė kelių dienų. Vis dėlto pamėginome sužinoti, koks L.Kupčinskas būna užvėręs savo klinikos bei universiteto duris – ką mėgsta veikti laisvalaikiu, kaip atsipalaiduoja po įtempto darbo valandų. Pasirodo, profesorius yra didelis klasikinės muzikos gerbėjas – pasiklausyti gero koncerto jam didžiausias malonumas. Vasarą mėgsta žygius baidarėmis. Na, o kitiems pomėgiams, deja, nebelieka laiko.
O ar profesoriaus niekada neviliojo politika? Juk jo brolis Rytas Kupčinskas – Seimo narys, o sūnėnas Andrius Kupčinskas – Kauno meras. „Ne, niekada, – šypteli. – Kadaise viliojo matematika, nes būdamas moksleivis tapau matematikos olimpiados nugalėtoju. O politika… Manau, gydytojų darbas yra ne mažiau svarbus.“
Profesorius priduria kol kas turįs užtektinai darbo ir savo klinikoje. Didžiausias jo siekis – kad čia, Lietuvoje, pacientai gautų visą pažangiausią ir moderniausią gydymą, kaip ir bet kurioje Vakarų valstybėje.

Prof. L.Kupčinskas: svarbiausi biografijos faktai

Išsilavinimas, mokslo laipsniai
1970 m. baigė Kauno “Aušros” gimnaziją, 1976 m. – tuometį Kauno medicinos institutą (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). 1988 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją, 2000 m. – habilituoto daktaro disertaciją, suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 2011 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu ir Lietuvos mokslo tarybos GFM komiteto nariu.
Karjera
Nuo Kauno medicinos instituto Hospitalinės terapijos katedros stažuotojo ir asistento iki Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovo. Pernai taip pat tapo naujai įkurto Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovu.
Mokslinių tyrimų sritys, publikacijos
Ligų, susijusių su H. pylori infekcija (gastrito, opaligės, skrandžio vėžio), epidemiologiniai, genetiniai ir klinikiniai tyrimai; uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas ir Krono liga); retos kepenų ligos, lėtinės virusinės kepenų ligos. Mokslinių darbų sąraše – per 130 straipsnių.
Stažuotės, kita mokslinė bei visuomeninė veikla
1993–2002 m. stažavosi Bristolio, Lojolos, Vienos universitetuose, Londono karališkojo koledžo Kepenų ligų institute. Skaitė pranešimus keliasdešimtyje konferencijų, dėsto tarptautinėse mokyklose kaip kviestinis lektorius. Tarptautinių mokslo žurnalų „World Journal of Gastroenterology“, „Folia Gastroenterologica and Hepatologica“, „Journal of Global Infections“, „Gastroenterology Research“, „Gastroenterology & Hepatology“ redkolegijų narys. Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas, Europos gastroenterologų tarybos narys, Europos opinio kolito ir Krono ligos organizacijos koordinatorius Lietuvai, Europos mokslo fondo Medicinos komiteto narys.
Apdovanojimai
2008 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pramonininkų konfederacijos apdovanojimo „Gyvybės medis“ už mokslinę veiklą laureatu. 2009 m. jam suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir Garbės ženklas. 2010 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją (už mokslinių darbų ciklą „Virškinimo sistemos ligos: mikrofloros ir genetinių veiksnių reikšmė ligų etiopatogenezėje, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai (1996–2009). 2011 m. LR prezidentės dekretu apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Kauno meras Andrius Kupčinskas: „Valdžios formavimo principai Lietuvoje tebėra laukiniai“

VEIDAS: Vienas po kito į mero postus grįžta savivaldybių rinkimus laimėjusių, bet po partinių dėlionių kurį laiką opozicijoje turėjusių dirbti partijų atstovai. Tai dėsningumas?
A.K.:  Be abejo, tai natūralus procesas. Rinkimų rezultatai buvo aiškūs, bet kai kur tiesiog neatsispirta pagundoms. Kaune tai buvo matoma ypač ryškiai, kai natūrali rinkėjų valia buvo pakeista per vieną naktį, sudarius sandėrį ir meru nutarus rinkti atstovą partijos, kuri vos vos peržengė rinkimų barjerą. Valdžios pagunda lėmė, kad nebuvo paisoma nei susitarimų, nei viešai duotų garbės žodžių, paneigiant sveiką protą.
Prisipažinsiu, jautėmės išduoti, tačiau kartu supratome, kad artėjant tokiems Kaunui svarbiems renginiams, kaip Hansos dienos ir Europos krepšinio čempionatas, negalime rizikuoti miesto įvaizdžiu ir klibinti valdžios, nors jau vasarą ji vos laikėsi. Regis, ankstesnė koalicija tik tiek ir tesiekė, kad išsilaikytų iki Seimo rinkimų ir pasinaudotų mero postu, kaip tramplinu rinkimuose. Išlaukėme pusmetį ir tuomet atkūrėme rinkėjų pareikštą valią.
VEIDAS: Kaip manote, ar tiesioginiai merų rinkimai, apie kuriuos kalbama nebe pirmi metai, galėtų būti saugiklis nuo dažnos savivaldybių valdžios kaitos?
A.K.: Labai norėčiau, kad Seimas, ypač tie šimtas Seimo narių, kurie padėjo savo parašus po siūlymu daryti pataisą Konstitucijoje ir įvesti tiesioginius merų rinkimus, padarytų išvadas iš pastarųjų mėnesių įvykių savivaldybėse. Nes atrodo, kad dabar visi užsiėmę biudžetu, paskui bus užsiėmę Seimo rinkimais, ir vėl viskas nusikels į nežinia kada.
Lietuvos demokratija, ypač savivaldos srityje, dar labai jauna, valdžios formavimo principai, galima sakyti, laukiniai. Vertėtų pasimokyti iš labiau patyrusių skandinavų ar, pavyzdžiui, prancūzų. Skandinavijos savivaldybėse priimta, kad ta partija, kuri per rinkimus gauna daugiausiai balsų, sudaro pirmojo naujosios tarybos posėdžio darbotvarkę ir siūlo kandidatus į visus postus. Tik tuomet, jeigu mero išrinkti nepavyksta, prasideda derybos.
Prancūzijoje savivaldybės renkamos dviem etapais: per pirmąjį išrenkama du trečdaliai tarybos narių, o likęs trečdalis – per antrąjį etapą, kuriame teisę dalyvauti įgyja tik dvi partijos, pirmajame etape surinkusios daugiausiai balsų. Tokia tvarka garantuoja, kad taryboje visuomet būna aiški ir tvari dauguma. Prie tokios valdžios formavimo praktikos prieita per ilgą laiką patyrus, kaip žalinga neturėti aiškios, rinkėjų, o ne vėlesnių susitarimų suformuotos daugumos.
Na, ir reikėtų teisiškai apriboti terminą, kurį naujai išrinkta savivaldybės taryba turi valdančiajai koalicijai formuoti. Dabartiniai faktiniai pusantro mėnesio skatina norą sudarinėti užkulisinius sandėrius. Kaip su kolegomis juokaujame, nepasiduoti pagundai perfomuoti koaliciją galima nebent tuo atveju, jeigu visi jos nariai iki pirmo posėdžio gyvens uždaryti vienoje patalpoje.

Per Rusijos žiniasklaidą Lietuvą pasiekė žinia, kad koncernas „Gazprom“ ketina parduoti prieš dešimtmetį įsigytą Kauno termofikacinę elektrinę.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad investuotojui dėl pernelyg didelių dujų kainų sunku konkuruoti su kitais šilumos ir elektros gamintojais. Todėl ministro toks sprendimas nestebina. Vis dėlto Kauno miesto taryba „Gazpromo“ taip lengvai paleisti neketina. Mat ši bendrovė laimėjo konkursą pirkti minėtą elektrinę, pasiūliusi 2 mln. Lt mažesnę kainą nei konkuruojanti suomių bendrovė, bet beveik šimtąkart didesnes (400 mln. Lt) investicijas. O per dešimtmetį investuota tik apie 50 mln. Lt.
Kauno meras Andrius Kupčinskas laikosi nuostatos, kad bendrovė negali atsikratyti elektrinės, neįvykdžiusi įsipareigojimo investuoti. „Tai nebūtinai turi būti investicijos į sukriošusią elektrinę, bet, pavyzdžiui, į miesto šilumos vamzdynus“, – teigia A.Kupčinskas. Per dešimtmetį turtas buvo nugyventas, todėl neatlikus investicijų kyla grėsmė visam Kauno šilumos ūkiui.
Pagal savivaldybės sutartį su „Gazpromu“ iki 2018 m. iš šio energijos tiekėjo elektrinės miestas įsipareigojo pirkti 80 proc. energijos. Taip užkertamas kelias į rinką ateiti kitiems investuotojams, galbūt gaminantiems energiją iš alternatyvių šaltinių. Todėl prieš leisdama parduoti elektrinę miesto taryba stengsis panaikinti šį monopolines sąlygas sudarantį sutarties punktą. Pasak A.Kupčinsko, jau sausį „Gazpromui“ turėtų būti pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip taikiai susitarti dėl galimybės parduoti elektrinę.