"Veido" archyvas

Nėštumui einant į pabaigą vis dažniau pasvajoji, kada gi jis baigsis… Darosi sunku judėti, sunku sėdėti, sunku gulėti. Šis nepatogumas, matyt, ir skirtas tam, kad norėtum pagimdyti kūdikį. Tačiau jam gimus užgrius kitų rūpesčių, kuriems galima nors šiek tiek nusiteikti ir pasiruošti.

Išties, jei nėštumo pabaigoje jaustumeisi taip pat gerai, kaip nėštumo viduryje, kažin ar įveiktum gimdymo baimę. Nors kūdikio gimimas atrodo kaip momentas, kai galėsite grįžti prie normalaus gyvenimo, taip nutinka labai retai. Su kūdikio gimimu tenka daug ko išmokti iš naujo, pakeisti požiūrį, prisitaikyti ir pritaikyti aplinką. Tik ne viską pakeisi, kartais teks prie situacijos taikstytis jums.

Pirmąjį mėnesį idealus suaugusiųjų ir vaikų santykis yra trys suaugusieji vienam kūdikiui. Tad jei yra mama, tėtis ir močiutė – susidoroti labai lengva, bet jei yra tik mama ir kūdikis – vis tiek įmanoma! Lietuvoje daugelis tėčių gali pasiimti tėčio atostogas ir padėti mamai prižiūrėti kūdikį: pasirūpinti, kad jaunoji mamytė turėtų pakankamai gerti ir valgyti, kad namai būtų daugmaž tvarkingi, kad mamos nevargintų svečiai, kad ji visą dėmesį galėtų sutelkti kūdikio priežiūrai ir žindymui. Kai mamai reikia į tualetą ar dušą, ji gali duoti palaikyti nerimstantį kūdikį tėčiui. Kai kurios mamos ima nerimauti, kaip reikės susitvarkyti su kasdieniais darbais, kai vyras išeis į darbą, o pagalbos pasikviesti nėra kaip. Bet, patikėkite, viena mama ir vienas kūdikis puikiai susitvarko su kasdienio gyvenimo iššūkiais!

Kaip pasigaminsiu valgyti?

• Šaldiklyje gerai turėti šaldytų daržovių (jos pravers ne tik pietums, bet pašaldyti krūtis susidarius pieno sąstoviui ar mastitui), naminių pusfabrikačių, kuriuos galėsite tik sumesti į puodą ir pašildyti. Maistą pradėkite šaldyti nėštumo pabaigoje, pasigaminkite dvigubą pietų, pusryčių ar vakarienės porciją ir užšaldykite. Dauguma naminio šaldyto maisto tiks vartoti mėnesį nuo užšaldymo. Nepamirškite užsirašyti datų! Ir vėliau, kai turėsite progą gaminti maistą, pvz., savaitgalį, pagalvokite, ko verta pagaminti daugiau ir užsišaldyti. Gal tiesiog nuskusti ir sutarkuoti morkų.

• Gaminkite pamažu: nutaikę momentą nulupkite svogūną, kiek vėliau vieną kitą bulvę ir taip pamažu pasiruošite produktus pietums, nereikės panikuoti paskutinę akimirką. Be to, dienos eigoje visada galėsite užkąsti pjaustytų daržovių, jeigu neturėsite laiko jas paruošti įmantriau.

• Sumuštiniai, jeigu paruošti tinkamai, gali būti puikus greitas būdas sveikai pavalgyti. Viso grūdo duona, lavašas ar tortilija, maistingas užtepas, avokadas, salotų lapas, mėsos gabalėlis, kietai virtas kiaušinis, jogurtas, sūrio gabalėliai – puikus užkandis mamai.

• Paprašykite tėčio, kad paruoštų jums kelis sumuštinius ir paliktų šaldytuve, taip pat užplikytų arbatos termose, kad visą dieną turėtumėte šilto gėrimo.

• Kai atvykstantys draugai ar giminaičiai paklaus, ko jūs norėtumėte, paprašykite jų pagaminti ir atvežti jūsų mėgstamą patiekalą.

• Kartais užsisakykite maisto į namus. Turėkite maistą pristatančių firmų telefonus po ranka.

Kaip susitvarkysiu namus?

• Keiskite požiūrį į tvarką: dulkės gali palaukti, o kūdikis laukti negali. Dėl to gali tekti sumažinti tvarkos standartus, bet būsite ramesnė.

• Tvarkykitės pamažu. Neplanuokite generalinio tvarkymo ir netgi neplanuokite per dieną sutvarkyti visą butą (juo labiau namą). Tvarkykite labai konkrečiai ir labai trumpą laiko tarpą. Įsigykite šepetį grindims plauti, kurį galėtumėte nugręžti viena ranka, – tai leis jums dieną sugaudyti dulkes ant grindų.

• Nėštumo metu atsikratykite nereikalingų daiktų, – jie tik užima vietą ir suryja mūsų laiką.

• Daugiausia dėmesio skirkite virtuvės ir vonios tvarkai palaikyti.

• Jeigu laukiate netikėtų svečių arba kūdikis visą laiką ant rankų, o jūs norėtumėte sutvarkyti namus, paimkite didesnę dėžę ir į ją sukraukite visus daiktus, esančius ne savo vietose. Kūdikiui bus pramoga stebėti, ką jūs veikiate, o daiktus iš dėžės galėsite greitai išdėlioti į vietas vėliau.

• Išmokite naudotis nešykle – slingu, vaikjuoste ar mei tai. Jos padeda suderinti žindymą, kūdikio artumo poreikį ir judėjimą, netgi atlaisvina pusantros ar abi rankas.

• Dušo veidrodį galima nuolatos palaikyti švarų, jeigu pasinaudojusi dušu ir nusišluosčiusi iš karto tuo pačiu rankšluosčiu nuvalysite ir veidrodį.

• Priimkite visą pagalbą, kuri jums siūloma, ir išdrįskite paprašyti pagalbos net tada, kai niekas jos nepasiūlo. Visada sakykite “taip”, kai kas nors siūlosi jums padėti (net jei tai daro tik iš mandagumo), o geriausia pagalba yra tokia, kuri leidžia jums būti su kūdikiu.

Kaip apsipirksiu?

Išbandykite apsipirkimą internetu. Jau ir Lietuvoje atsiranda galimybių apsipirkti maisto prekių parduotuvėse, neišeinant iš namų. Eikite į parduotuvę kartu su kūdikiu nešioklėje, tačiau numatykite laiko kūdikiui pamaitinti ir pervystyti. Sudarykite pirkinių sąrašą ir pasiųskite jį elektroniniu paštu arba susakykite telefonu žmonėms, kurie ketina jus aplankyti.

Kai kurių negendančių daiktų nusipirkite daugiau iš anksto, kad nereikėtų dažnai eiti į parduotuvę.

Kaip išsimiegosiu, nusiprausiu?

Atsisakykite kofeino turinčių gėrimų ir nepamirškite suteikti kūnui fizinio darbo. Miegojimas kartu su žindomu kūdikiu galėtų padėti jums išmiegoti didesnę dalį nakties. Įsitikinkite, kad miegoti su kūdikiu saugu ir jums pavyksta taisyklingai paduoti krūtį.

Tikriausiai ne kartą teko girdėti draugių patarimus – miegokite tada, kai miega kūdikis. Miegas yra svarbus jūsų kūno atsigavimui po gimdymo. Kai kurios mamos tvirtina, kad jos negali užmigti dieną. Pabandykite pasirąžyti ir atsigulti. Net jei nepavyks užmigti, pusvalandis gulėjimo padės jums atgauti jėgas.

Norėdama nusiprausti, pasiguldykite kūdikį kėdutėje ar lopšyje ir pasidėkite vonioje. Visą laiką kalbinkite vaiką ar dainuokite jam dainas.

Ką atsakysiu į nemalonius klausimus?

Gera linkinčių artimųjų klausimai “ar turi pieno”, patarimai “nežindyk taip dažnai”, “nenešiok, pripras”, gali trikdyti, tačiau geriausia turbūt būtų nesivelti į diskusijas, mandagiai nusišypsoti ir pakeisti temą.
Susipažinkite su panašių pažiūrų tėvais, kurie bus labiau linkę palaikyti jus ir neuždavinės nemalonių klausimų.

Kaip išeisiu su vyru į kiną?

Turint mažą kūdikį kurį laiką gali tekti atsisakyti eiti į kiną, tačiau galite filmus žiūrėti namie! Tačiau jei jaučiatės įkalinta ir nelaiminga, pagalvokite ir apie tai, jog kūdikiams reikia laimingų tėvų. Įsiklausykite į save ir darykite tai, ką jums pataria širdis. Jeigu labai norėsite išeiti, tuomet pasirūpinkite, kad su jūsų kūdikiu liktų patikimas asmuo, palikite jam nutraukto pieno ir instrukcijas, kaip sumaitinti iš puodelio ar šaukšteliu. Kadangi daugelis kūdikių būna labiau neramūs popietėmis ir vakarais, pasvarstykite galimybę nueiti į kiną ryte ar per pietus.

Į kavinę nueiti su žindomu kūdikiu paprasta. Rinkitės kavinę, kurioje negroja garsi muzika, pasiklauskite darbuotojų, ar tualete yra vystymo stalas. Pasirinkite patogius žindymui drabužius, kad jaustumėtės ramiai, jeigu teks žindyti kūdikį viešoje vietoje.

Kaip viena išeisiu į miestą?

Svarbu visko pasiimti (vystyklų, drėgnų servetėlių, atsigerti ir užkąsti sau) bei suplanuoti, kur galėsite pažindyti ar pakeisti vystyklus (kavinėje, bibliotekoje, parke ar muziejuje). Tuomet galite praleisti mieste tiek laiko, kiek jums norėsis.
Pagalvokite, ar jums bus patogiau keliauti su vežimėliu, ar su nešiokle. Jeigu žinote, kad bus vietų, kur teks nešti vežimėlį, arba palikti jį prie durų (jokiu būdu nepalikite kūdikio!), pasvarstykite, ar ne patogiau bus su nešiokle. Jei ketinate keliauti viešuoju transportu su vežimėliu, pasitikrinkite, ar važiuos žemagrindžiai autobusai ir troleibusai. Drąsiai prašykite pagalbos. Žmonės dažniausiai geranoriškai padeda mamoms su vežimėliais, tik ne visi susivokia tą pagalbą pasiūlyti patys.

Jei norisi užsukti į drabužių parduotuvę, kvieskitės draugę, kuri turi panašaus amžiaus vaikutį. Galėsite pamainomis prižiūrėti vaikus ir matuotis drabužius. Eikite į parduotuves, kuriose yra erdvios matavimosi kabinos ir telpa vežimėlis. Paprašykite pardavėjos palaikyti jūsų kūdikį, kol jūs matuositės drabužius. Nesijauskite įsipareigojusi juos pirkti!

"Veido" archyvas

Gimus naujagimiui daugelis būname susitaikę su tuo, kad teks panaktinėti, nes mažylis galbūt sumaišys dieną su naktimi. Tačiau kūdikiui ūgtelėjus iki gerų pusės metų, imame visai teisėtai norėti, kad jis iškeliautų pas Dėdę Miegą baigiantis “Panoramai”. Deja, yra nemažai bambizų, kurie “dalyvauja” iki antros nakties…

Šiandien populiari teorija, kad mažiems žmogučiams reikėtų leisti nusistatyti patiems valgymo ir miego režimą, atrasti savo ritmą ir jo laikytis. Tai padės išvengti zyzimų, blogos savijautos, vaiko nesidomėjimo aplinka. Teorijos teorijomis, tačiau taip padaryti pavyksta anaiptol ne visiems pipirams. Kai kuriems jų net ir sulaukus metukų nepavyksta įsivažiuoti į ritmą, t.y. tam tikru ir tuo pačiu laiku valgyti ir miegoti. Kodėl tai nutinka vienam ar kitam mažyliui, atsakyti sunku. Miego procesą tyrusieji pastebėjo, kad dažniau miegas sutrinka turintiems neurologinio pobūdžio sutrikimų, sergantiems, daiginantiems dantukus,  neišnešiotukams arba dvynukams, nors tai tikrai ne taisyklė.

Vis dėlto miego mažyliui turi pakakti – nuo to priklauso vaiko raida, sveikata. Kūdikis turi išmiegoti visas miego ciklo fazes – ir lėtąją (kietąją), ir aktyviają. Naudingiausias mažyliui yra lėtasis miegas, kurio metu išsiskiria augimo hormonas. Aktyvaus miego metu (kuomet kūdikis gali šypsotis, raukyti kaktytę, krūpčioti, leisti garsus ir net atsimerkti) reguliuojami nervų sistemos ryšiai, vystosi pažinimo funkcijos. Todėl miegančio mažylio nereikia liesti, kalbinti – tegul išmiega visą ciklą nuo snaudulio iki visiško pabudimo.

Dieną miega, naktį žaidžia

Kartais vaikai, atrodytų, nei iš šio, nei iš to, žiūrėk, ima ir sumaišo dieną su naktimi. Ir greičiausiai tai neįvyksta be priežasties. Perkratykite atmintį. Veikiausiai išlįs neseniai įvykusi tolima kelionė, kurios metu buvo daug važinėjama, o jūs džiaugėtės laimingi, kad kūdikis visiškai netrukdo keliauti – užsūpuotas nuolat riedančio automobilio vis miega ir miega.  Kliaujant mažyliai dažnai neturi pastovaus dienos režimo – tai, be abejo, grįžus “atsiperka” su kaupu. O jei dar buvo pasikeitusi laiko juosta… Dar viena galima priežastis – pasikeitusi gyvenamoji vieta ir dabar kūdikis nesijaučia toks saugus kaip anksčiau. Taip nutinka susirgus ir po ligos. Taigi vienos priežasties, kaip ir vieno recepto, kaip išsisukti iš šios situacijos, nėra. Bet pabandyti visada verta.

X Stenkitės sočiai pavalgydinti mažylį dieną (bet ne vakare, einant miegoti). Prieš naktį prikimštas pilvukas – ne menkesnė priežastis dažnai prabusti nei alkis.

X Naktį nežadinkite miegančio kūdikio, net jei atėjo laikas valgyti (tai kartais rekomenduojama mažo svorio naujagimiams, bet jei jūsiškis tokiems nepriklauso, neklausykite močiučių patarimų). Antraip mažyliui bus sunku susikurti savąjį miego režimą. Nepulkite maitinti naktį vaikui vos pravirkus – taip patys suformuosime refleksą valgyti naktį. Jei maitinate, darykite tai tyliai ir nejungdami šviesos (arba prie blankaus apšvietimo). Antraip vaikutis gali apsirikti ir pamanyti, kad jau metas keltis. Vos ėmus niurzgėti neskubėkite imti iš lovytės ant rankų, nešioti. Verčiau priėjus paglostyti nugarytę, pasėdėti prie lovytės. Patikrinkite, ar mažylis neišaugo rūbelių – kartais kūdikiai ima prabusti dėl šios paprastos varžančios priežasties…

X Dieną kuo daugiau bendraukite, dažniau pamankštinkite, pamasažuokite. Stenkitės, kad namai būtų šviesūs ir nė iš tolo neprimintų nakties meto. Net migdyti dieną galite neužtraukę užuolaidų.

X Labai svarbus tėvų supratimas apie dienos režimo svarbą, migdymo ypatumus. Dažnai nutinka, kad kūdikis miega, o tėvams reikia skubiai kur nors išvykti – tuomet mažylis žadinamas. Tai išbalansuoja mažylio miegą, jis sunkiau užminga, dažnai pabunda. Svarbu miego įpročius formuoti nuo gimimo ir jų nekeisti! Pvz., jei reikia skubiai išeiti vaikučiui miegant, paprašykite kito žmogaus atvykti arba patys likite namie. Išvykę atostogauti taip pat stenkitės nekeisti kūdikio dienos ir mitybos režimo. Derinkite savo poilsį prie mažylio arba vykite su žmogumi, kuris galėtų su juo pabūti.

Vyturiukai pelėdomis netaps?

O ką daryti, jei auginate “vyturiuką”, pabundantį su pirmaisiais saulės spinduliais, o jums ryte akys lipte limpa nuo miego? Greičiausiai sulauksite pasiūlymo pyplį vakare guldyti vėliau nei įprastai. Taip gali būti, kad mažyliui tiesiog reikia mažiau miego nei jo bendraamžiams, todėl jis išmiegojęs savo laiką ir pabunda. Ir guldyti vėliau būtų visai nebloga išeitis. Tik tokiu atveju reikėtų laikytis auksinės taisyklės – jei jau nusprendėte koreguoti vaiko režimą, tą darykite kas vakarą ir tik su labai nedidelėmis išimtimis. Ir nesiimkite pernelyg drastiškų priemonių – miego laiką keiskite pamažu, į norimą pusę “stumkite” tik po penkiolika minučių. Kuo daugiau turėsite kantrybės, tuo geriau seksis.

Na, o jei šis “triukas” nepadės, teliks susitaikyti. Jei auginate jau metinuką, galite iš vakaro į lovytę mažyliui įdėti jo mėgstamiausią žaisliuką, su kuriuo jis pabudęs bent truputį jūsų nežadindamas pažaistų.

Užmigti padės ritualai

Nėra geresnio būdo prisišaukti miegelį, kaip vakaro ritualai. Jie suteikia saugumo ir padeda atsipalaiduoti. Atlikti tyrimai parodė, kad tokiais atvejais vaikai ne tik greičiau užmiega, bet ir geriau miega. Visai nesvarbu, kokie bus jūsų migdymo ritualai, svarbu, kad jie kasvakar kartotųsi. Tiks paskaityti pasaką, paniūniuoti, pasimyluoti ar pasimėgauti šilta vonia (beje, vienus ji ramina, kitus – suaudrina, tad pastebėkite, kaip į maudynes reaguoja būtent jūsiškis). Ar ilgai turi trukti migdymo ritualas, priklauso nuo to, kaip greitai jūsų pipiras užmiega, tačiau pasak specialistų, ne ilgiau kaip pusvalandį – antraip jis praras savo paskirtį.

Trys “ne”, nepadedantys užmigti

Tėvai, bandydami užmerkti savo žiogeliui akeles, prisigalvoja įvairiausių gudrybių, kartais net nesusimąstydami, kad jos netinkamos.

1. Ne – buteliukui lovytėje. Nežiūrint to, kad tai puiki migdymo priemonė. Mat tai pats tiesiausias kelias burnytėje apsigyventi dantukų ėduoniui.

2. Ne – linksmoms šėlionėms, nes įspūdžių gausa trukdo užmigti, o naktį gali prišaukti ir ne pačius gražiausius sapnus. Šėliones reikėtų baigti likus iki miegelio ne mažiau nei valandai.

3. Ne – pilnai lovai žaislų. Miegui skirta vieta neturi tapti žaidimų zona. Jei lovytėje jam reikia “mylimuko”, kuris suteikia saugumo, tegul toks žaisliukas ir gyvena lovoje. Nereikia su juo žaisti dieną, lai jis siejasi tik su miegeliu.

O gal kas nors blogai?

Dažniausia nemiegojimo priežastis – diegliukai (bet jie tik pačių mažiausių bėda) ir dygstantys dantukai. Norėdami įsitikinti – pamasažuokite dantenas. Jei verksmas aprimsta, tai tikriausiai ir bus priežastis. Jei nėra akivaizdžios slogos, dažnai tėvai nė nepagalvoja apie užsikimšusią nosytę, o tai gali nutikti ir dėl per sauso patalpos oro. Palašinkit į nosytę jūros vandens ar padrėkinkite patalpas. Nutinka, kad ašarų priežastis – vidinės ausies uždegimas, kurį, jei nėra temperatūros, sunku įtarti esant. Jei neramumai naktį kartojasi, negydykite patys, o kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

"Veido" archyvas

Jei vynioti, tai tik ne kaip kareivėlį, negalintį net krustelėti

Mūsų mamoms ir juo labiau močiutėms toks klausimas net nekildavo. Suvyniodavo mažuosius į ryšulėlius ir nesukdavo per daug sau galvos. Tiesa, šiuolaikiškos mamos irgi daug nesvarsto – tik jos nevysto, o rengia dar net neropojančius kūdikius drabužėliais. Tai kaip iš tikrųjų yra geriau?

Juk visi nevysto…

Neretai tėveliai, vystyklus pakeisdami drabužėliais, net nesusimąsto, kodėl taip elgiasi. O paklausti net sutrinka – juk vystyklai jau atgyvena, be to, parduotuvių lentynose puikuojasi daugybė puikiausių drabužėlių. Tačiau, pasak specialistų, kūdikėlių neskubėti vystyti reikėtų dėl kitų priežasčių, pvz., suvystytą mažylį sunkiau arba iš viso neįmanoma taisyklingai pridėti prie krūties. O tai neretai lemia žindyvės krūtų spenelių traumas, pieno sąstovį ar net mastitą.

Be to, vystymą iš senų laikų suprantame kaip vaiko įvyniojimą į audeklą, stipriai suspaudžiant rankytes ir kojytes, kad jokiu būdu mažylis nepajėgtų išsivaduoti. O tai trukdo vaikeliui tinkamai kvėpuoti, judėti, dėl to sutrinka ir motorinis vystymasis. Mažylio raumenys nestiprėja, jis vėliau ima vartytis, sėdėti.

Jeigu manote, kad suvystytam kūdikėliui bus šilčiau, irgi klystate – suvystytas vaikutis nejuda ir sušąla greičiau nei judindamas rankytes bei kojytes, todėl tenka jį dar ir apkloti. Tačiau staigios kūdikių mirties sindromo prevencijai užtikrinti siūloma kūdikių visai nekloti, juos tik šilčiau prieš miegą aprengti, įvilkti į kombinezoną ar miegmaišį (tik be gobtuvo!). Beje, vėsesnėje aplinkoje mažieji geriau miega, būna aktyvesni ir dažniau prašo valgyti. Tuo tarpu per šiltai rengiant vaiką padidėja staigios kūdikių mirties sindromo rizika.

Kartais suvaržyti laisvę tenka

Amerikos pediatrų draugija 2005 m. paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad kai kurie suvystyti kūdikiai geriau miega (rečiau staiga pabunda ir greičiau vėl užmiega) ir geriau reaguoja į aplinkos veiksnius bei dirgiklius nei nesuvystyti.

Be to, suvystytas mažylis paprastai guldomas ant nugarytės – taip jam saugiau miegoti, taip jis apsaugomas nuo pabudimo ne laiku. Tai vėlgi gali sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo riziką.

Kai kurie vaikai dėl užsitęsusio gimdymo, dėl skatinamųjų vaistų, duotų mamai gimdymo metu, taip pat gimę po cezario pjūvio pirmas savaites gali būti sudirgę, neramūs, dažniau pabusti, jų nevalingi rankų ir kojų judesiai gali trukdyti  miegoti. Tokius vaikus pirmas kelias savaites gali reikėti vystyti, nes rankytės ir kojytės jų tiesiog neklauso, o nevalingai judėdamos gali mažylį net išgąsdinti. Tokiu atveju, kad ir kaip būtų keista, vystymas veikia it raminamieji vaistai. Tyrimais įrodyta, kad suvystyti kūdikiai ramiau ir ilgiau sapnuoja. Tačiau atkreipiame dėmesį – ne visi kūdikiai mėgsta būti suvystyti, todėl gana greitai patys išsivynioja. Sulaukę antro mėnesio mažyliai ima daugiau judėti net ir miegodami. Kadangi vystyklai varžo jų judesius, vaikai gali kaip tik dėl to dažniau pabusti.

Vynioti, bet ne vystyti

Jei mažyliui karšta, jeigu jis labai aktyvus ir nervinasi, negalėdamas judinti rankyčių, reikėtų į pagalbą pasitelkti blaivų protą ir nekreipti dėmesio į teorijas. Na, bet jei jau nuspręsite vaikelį suvystyti, nepamirškite, kad taisyklingai suvystytas kūdikis neturi būti pernelyg suveržtas – vystyklas turi tik nuraminti jo refleksinius judesius, o ne visiškai supančioti rankytes ir kojytes. Pažiūrėkite, ar nėra nemaloniai spaudžiančių raukšlių. Patikrinkite, kad audinio kraštas nebūtų aukštai iškilęs virš kūdikio kaklo, nevaržytų jo galvos judesių ir netrukdytų kvėpuoti. Šiandien mažieji vystomi taip, kad galėtų į burnytę įsikišti rankas, t.y. dažniausiai suvystomos tik kojytės. Jaukumo ir nusiraminimo gali suteikti lengvas suvyniojimas – “lizdelio” imitacija, kuri primena mažylio ribotą erdvę mamos įsčiose ir padeda ramiai miegoti. Tik nereikėtų suvynioti ir galvytės, nes tai nesaugu. Ir dar – kūdikį vystyti reikėtų tik į natūralaus pluošto minkštus audinius, pavyzdžiui, vilnonius, medvilninius, nes sintetiniai nepraleidžia oro ir mažyliai gali perkaisti.

Migdykite mažylį ant nugaros

Ir, žinoma, ant kieto paviršiaus. Pasak specialistų, tai ypač svarbu. Būtent migdymas ant nugaros pripažįstamas kaip tinkamiausias ir saugiausias kūdikių migdymo būdas. “O kas, jeigu vaikutis atpils?” – dažniausiai pasigirstantis klausimas. O ar jūs matėte, kaip kūdikis miega paguldytas ant nugaros? Turbūt pastebėjote, kad mažieji visuomet pasuka galvą į vieną ar kitą šoną. Tad jei ir netikėtai atpiltų, pienukas ištekėtų per lūpų kamputį. Jeigu naujagimis bus guldomas ant šono, jis gali parvirsti ant pilvuko. Pirmus mėnesius mažieji dar nesugeba patys atsiversi atgal, todėl atpylęs gali uždusti.

Be to, niekada nereikėtų palikti bet kokio amžiaus miegančio kūdikio ar mažo vaiko be priežiūros.

“Žinote, jūs esate vienintelė mama, kuri nesineša kūdikio autokėdutėje”, – pastebėjo klinikos registratorė. Tuo metu mano dukra buvo kelių savaičių, o automobilinę kėdutę palikau mašinoje dėl to, kad nenorėjau temptis jos laiptais į kliniką. Apsižvalgiau laukiamajame ir supratau, kad čia mes esame vienintelės keistuolės.

Ir taip buvo beveik visur, kur tik mes ėjome. Kūdikiai visur buvo nešiojami automobilinėse kėdutėse – jose jie leido laiką padėti šalia gydytojų laukiamųjų kėdžių, ant tam pritaikytų vežimėlio ratukų, įdėti į parduotuvės vežimėlius arba nešami rankose, iš paskos velkant vilnonį apklotėlį…

Nešiojamoji automobilinė kėdutė jau nebėra vien įtaisas, užtikrinantis kūdikio saugumą automobilyje. Ji tapo apskritai “keliavimo sistemos” dalimi.

Pirkimo manijos aukos

Kūdikių kėdutės šiandien dažnai parduodamos kartu su ratukais, ant kurių jos tvirtinamos, dar dažniausiai turi apklotą kojoms, esant šaltam orui, pagalvėlę galvai prilaikyti ir pagrindą, tvirtinamą automobilyje. Dauguma jų tinka naudoti tik tol, kol vaikas sveria iki devynių kilogramų, – o taip gali nutikti ir apie trečią mėnesį. Dažniausiai jos kainuoja beveik tiek pat, kiek ir daug ilgesniam laikui tinkamos apsukamos automobilinės kėdutės, kurias galima tvirtinti tiek veidu į priekį, tiek į galą ir kurios tinka vaikui nuo dviejų iki penkiolikos kilogramų. Tačiau šeimai, kuri mano, jog nešiojamoji kėdutė tiesiog būtina pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tai – ne priežastis jos nepirkti.

Dauguma tėvų daug negalvoja, prieš naudodami automobilinę kėdutę kaip universalią nešiojimo priemonę. Tačiau, pasak specialistų, yra rimtų priežasčių, kodėl kėdutę reikėtų palikti automobilyje. Mat už patogumą ir mobilumą tenka mokėti nemažą kainą – ir ne tik pinigais…

Plokščios galvos sindromas plinta

Medikai ėmė pastebėti nerimą keliančią tendenciją – kūdikių kaukolės deformacijos atvejų vis daugėja. Tai vadinama plokščios galvos sindromu, arba plagiocefalija, kuri gali atsirasti dėl nuolatinio spaudimo į vieną ir tą pačią vietą. Tai labiau kosmetinė deformacija, bet ji gali išlikti visą gyvenimą, jeigu nebus imtasi priemonių.

Dažniausiai palgiocefalijos priežastimi įvardijamas patarimas miegui guldyti kūdikius ant nugaros, nes pastebėta, kad tokia padėtis mažina staigios kūdikių mirties riziką. Jeigu kūdikio galvavisada yra tokioje padėtyje, kaukolė gali deformuotis.

Deja, miegojimas ant nugaros nėra vienintelė priežastis. Ilgas buvimas automobilinėje kėdutėje taip pat prisideda prie galvos suplokštėjimo, kaip ir ilgas gulėjimas vežimėlyje, sūpynėse ir kituose įrenginiuose, kuriuose kūdikis guldomas ant nugaros.

"Veido" archyvas

Mašinai sustojus, pasiimkite tik mažylį, o kėdutę palikite

Štai JAV daktaras Timothy Littlefieldas, dirbantis klinikoje, kurioje gydoma būtent plagiocefalija, apskaičiavo, jog 30 proc. gydytų kūdikių praleisdavo automobilinėse kėdutėse ar sūpynėse nuo 1,5 iki 4 valandų kasdien. Taip pat pastebėta, kad kaukolės iškrypimas, atsiradęs dėl sėdėjimo automobilinėse kėdutėse ir sūpynėse, yra sudėtingesnis ir sunkesnis, nei tais atvejais, kai atsiranda dėl gulėjimo ant čiužinio.

Logiška išvada – pagal galimybes mažinti kūdikio buvimo automobilinėje kėdutėje ar sūpynėse laiką. Amerikos pediatrų draugija, susirūpinusi dėl plagiocefalijos plitimo, dar 2003 metais išplatino patarimą, kad kūdikiai “turėtų praleisti minimaliai laiko automobilinėse (kai jie nėra automobilio keleiviai) ar kitose kėdutėse, palaikančiose gulėjimą ant nugaros”. Kai kūdikiai miega ar tiesiog guli ant nugarytės, reikėtų retkarčiais pakeisti galvos padėtį, kad būtų išvengta plokščios vietos susidarymo.

Prasta padėtis kūdikiams

Plagiocefalija nėra vienintelė bėda, susijusi su ilgu buvimu automobilinėje kėdutėje. Pasak dr. Jeanne Ohm, chiropraktikos (speciali stuburo korekcijos metodika) specialistės, dauguma kūdikių kėdutėse ir vežimėliuose pakreipia galvą į vieną pusę. “Tai rodo, kad jų stuburo viršutinė dalis netiesi”, – sako J.Ohm. Trumpai pabūti automobilinėje kėdutėje – puiku, tačiau ilgai laikyti kūdikius padėtyje, kurioje jų galva lengviausiai nusvyra į šoną, – nusikaltimas, kuris ateityje turės įtakos stuburo sveikatai. Pasak gydytojos, verčiau tėvai nešiotų vaikus ant rankų ar įvairiose nešioklėse, jei jos užtikrina taisyklingą vaiko vystymąsi atitinkančią padėtį.

Fizinis krūvis tėvams

Kūdikio kėdutė gali sverti panašiai tiek, kiek ir pats mažylis. Nepaisant to, žmonės dažnai tąsosi kūdikius jose po parduotuves. Tai didelė apkrova kiekvieno žmogaus nugarai, o neseniai gimdžiusios mamytės yra ypatingai pažeidžiamos.

Moters kūne hormonas relaksinas išlieka beveik devynis mėnesius po gimdymo. Jis skirtas atlaisvinti sąnariams, kad gimdymo metu atsipalaiduotų dubens kaulai. Tačiau dėl to moteriai labiau kenkia sunkių daiktų nešiojimas. Nors automobilinių kėdučių gamintojai skelbiasi kuriantys vis patogesnius nešioti modelius, iš tikrųjų… visos kėdutės, stuburo specialistų teigimu, yra labai nepatogios nešti. Kėdutę reikia laikyti toli nuo kūno, kad su koja jos nedaužytume, dėl to išlinksta visa viršutinė stuburo dalis. Ne viena mama dėl tokio nešiojimo kenčia skausmus. Tad be reikalo joje mažylio nenešiokite. Jei norite, pvz., kelionėje įmigusio kūdikio nežadinti, verčiau pasinaudokite ratais, ant kurių tvirtinamos automobilinės kėdutės.

Dar viena našta prie kūdikio bagažo

Ne kūdikių svoris pirmomis savaitėmis po gimimo labiausiai išvargina naujus tėvus – vidutiniškai naujagimis sveria apie 3,5 kilogramo. Tačiau sunkus krepšys su vystymo reikmenimis, vežimėlis, papildomi drabužiai – visa tai, ką tėvai jaučia pareigą nešiotis su savimi. Ir šio bagažo dalimi tampa automobilinė kėdutė.

Viena iš priežasčių, kodėl tėvai perka nešiojamąsias automobilines kėdutes, yra ta, kad joje galima iš mašinos išimti vaikelį ir jo neprižadinti. Be abejo, kartais tai būna labai patogu, bet lazda turi du galus. Aš pamenu kelis kartus, kai pasiėmiau dukrą, miegančią automobilinėje kėdutėje, į parduotuvę, bet po dešimties minučių ji atsibusdavo ir reikalaudavo būti paimta ant rankų. Apsipirkimas baigdavosi nešant dukrą ir kėdutę atskirai. Aš patyriau, kad daug paprasčiau pažadinti ją ir įsidėti į slingą, kur ji dažniausiai vėl užmigdavo.

Maža to, automobilinė kėdutė yra nesaugus būdas gabenti kūdikius ne mašinoje. Padėta ant grindų gydytojo laukiamajame ji gali būti netyčia paspirta ar praeinantis žmogus gali ant jos suklupti. Lygiai taip pat nesaugu padėti kėdutę ant stalo – to nepataria nė vienas gamintojas. Išimta iš automobilio kėdutė tampa dar vienu daiktu, kurį tenka nešiotis su savimi. Palikite ją ant galinės sėdynės ir greičiausiai pasijusite be galo lengvi ir laisvi.

Prisilietimų trūkumas

Neseniai pas mus svečiavosi draugai su šešių savaičių sūneliu. Jis užmigo mašinoje, taigi tėvai jį atsinešė su kėdute ir pasidėjo prie pietų stalo. Kai vaikelis prabudo, tėvai jį linksmino sūpuodami kėdutę ir rodydami žaislus. Kai po pietų nusprendėme išeiti pasivaikščioti, jie pritvirtino kėdutę su vaiku prie ratukų. Galiausiai, kai atėjo laikas atsisveikinti, jie įsidėjo vaiką su kėdute į automobilį ir išvažiavo. Jų sūnus automobilinėje kėdutėje praleido tris valandas be pertraukos…

Taigi, automobilinė kėdutė atima iš kūdikių prisilietimo ir stimuliacijos galimybę. Pabandykime įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei mūsų draugai būtų palikę kėdutę mašinoje. Jų sūnus būtų buvęs laikomas kieno nors glėbyje, sūpuojamas, nešiojamas aplink, galbūt paguldytas ant grindų su keliais žaislais. Akivaizdu, kad jis būtų buvęs daugiau kalbinamas ir daugiau žiūrima jam į akis. Būtų buvę daugiau darbo jo tėvams, bet… visokeriopai naudingiau ir įdomiau vaikui.

Todėl nemažai tėvų, net jau auginusių pirmuosius vaikus automobilinėse kėdutėse, vis dažniau renkasi nešiokles. Tai intuityvus arba sąmoningas jų sprendimas, skatinantis tėvų ir vaikų prieraišumą. Beje, tai patvirtinta daugybės mokslininkų – nešiojimas ugdo vaiko saugumo jausmą, o vėliau – pasitikėjimą savimi.

Automobilinės kėdutės labai gerai atlieka tą darbą, kuriam jos yra sukurtos: apsaugo vaikus įvykus automobilio avarijai. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad automobilinė kėdutė kuo nors naudinga kūdikiui, kelionei jau pasibaigus.