Šeštadienio (gegužės 10 d.) popietę „Litexpo“ rūmuose šurmuliuojančiose „TransBaltica“ ir „Automechanika“ parodose finišavo ir pirmą kartą šalies istorijoje Lietuvos žurnalistų autoklubo surengtas konkursas „Komercinis automobilis 2014“.

Pagal konkurso vertinimo komisijos paskelbtą verdiktą pagrindiniai renginio laurai – geriausiojo Lietuvos komercinio automobilio titulas – atiteko vieno populiariausių šalyje komercinių automobilių  „Ford Transit Van“ naujausiajai versijai.

„Būsimasis konkurso laimėtojas vertinimo komisijai kėlė bene mažiausia galvos skausmo. Galima sakyti, jog naujausia „Ford Transit“ komercinio automobilio modifikacija šį titulą pelnė vienbalsiai“, – įteikdamas titulą liudijantį apdovanojimą šį automobilį pristačiusios  bendrovės „Inchcape Motors“ vadovui Donatui Stanioniui kalbėjo projekto koordinatorius, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.

Jis pažymėjo, jog šie metai „Ford“ gamintojams – išskirtiniai. Nuo surinkimo konvejerio nuriedėjo keturi nauji modeliai, jų gamyboje žengtas didžiulis žingsnis į priekį naujų technologijų atžvilgiu. Todėl ir toks šio gamintojo komercinių automobilių flagmano įvertinimas pirmą kartą šalyje surengtame konkurse – dėsningas ir pelnytas.

Jei dėl pagrindinės konkurso nominacijos vertinimo komisijai bemaž neteko sukti galvos, tai dėl kitų prizų ginčytasi ir kiekvieno žiuri nario dispozicijoje buvę dešimt balų dalinti gerokai ilgiau.

Didelių komercinių automobilių klasėje pergalę šventė tas pats konkurso absoliutus nugalėtojas „Ford Transit Van“, vidutinių – dar vieną pergalę nuskynė to paties gamintojo „Ford Transit Connect“, mažų – „Peugeot Partner“, „Metų inovacijos“ prizu įvertintas „Nissan e-NV 200“ elektromobilis, o publikos simpatijų prizas parodų lankytojų sprendimu atiteko „Mercedes-Benz Sprinter“.

„Džiaugiuosi, kad šiemet ir Lietuvoje pagaliau buvo surengtas toks konkursas, mano nuomone turėsiantis paskatą pasitempti tiek komercinio transporto pardavėjams, tiek praplėsiantis jo pirkėjų akiratį, – sakė konkurso vertinimo komisijos narys, UAB „Transporent“ ilgalaikės nuomos ir priežiūros skyriaus vadovas Giedrius Gegevičius. – Konkurso rezultatai dėsningi, priimti daugumos nuomone, nors kai kam, bent iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti kiek netikėti“.

G. Gegevičius sakė, jog komisija didžiausius prioritetus skyrė modelio naujumui ir inovacijoms į jį. Tad nedaug kam gali kelti nuostabą, jog be apdovanojimų liko net trys konkurse dalyvavę „Volkswagen“ modeliai. Patikimi, puikiai sukonstruoti, turintys gerą išliekamąją vertę ir geidžiami pirkėjų.

„Vienintelis šios markės konkurso dalyvių minusas tas, kad renginyje jie dalyvavo būdami jau „ne pirmos jaunystės“, – pažymėjo G. Gegevičius.

Nors iki nugalėtojų pakylos kažkurio laiptelio šįkart pritrūko kelių centimetrų, komisijos buvo gerai įvertintas ir perkamiausias šalyje „Fiat Ducato“ komercinis automobilis, kurį dabar renkasi maždaug kas šeštas pirkėjas.
Didžiausią įtaką sėkmingiems „Fiat Ducato“ pardavimams turėjo patraukli šio modelio kaina, kurią gamintojas, kylant pardavimų apimtims, dar sumažino. Be to, rinkoje „Fiat Ducato“ pripažįstamas kaip vienas patikimiausių lengvųjų komercinių automobilių, jam suteikiama 5 metų garantija, o jų aptarnavimo tinklas šalyje – vienas plačiausių.
„Būtent itin patraukli naujojo „Peugeot Partner“ kaina nemenka dalimi lėmė jo pergalę mažųjų komercinių automobilių klasėje“, – akcentavo vertinimo komisijos narys, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ leidėjas Vitoldas Milius.
Parodos lankytojai kelias dienas rinko savo simpatijų automobilį. Komisijos nuomone irgi nederėtų stebėtis, kad publikos simpatijų barometras pakrypo į Vokietijos gamintojo „Mercedes-Benz Sprinter“ automobilį, kurio kaina solidi, tačiau viską atperka malonumas juo važiuoti.

„Metų inovacijos 2014” nominacija nei man, nei kitiems vertinimo komisijos nariams didesnių klausimų nekėlė, – sakė žiuri narys, LRT laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Juozas Vilūnas. – Dėsninga, kad šiuo prizu įvertintas tik ką Ispanijoje pradėtas gaminti jau antrasis tik elektra varomas „Nissan“ modelis – komercinis „e-NV200“, išsiskiriantis neprilygstamomis technologijomis, nuline emisija bei itin mažomis eksploatacinėmis išlaidomis“.

V.J.Vilūno nuomone, elektromobilių segmente „Nissan“ kompanija – nenuginčijama lyderė. Su šiuo modeliu „Nissan“ bendrovė tapo pirmąja automobilių gamintoja, kurios pasauliniame asortimente dabar puikuojasi du elektra varomi automobiliai: „e-NV200“ prisijungė prie populiariausio pasaulyje elektromobilio „Nissan LEAF“.

„e-NV200“ apjungia dviem apdovanojimais įvertintų „Nissan“ automobilių – „LEAF” („Pasaulio ir Europos „Metų automobilis 2011“) bei „NV200“ („Tarptautinis „Metų furgonas 2010“) – geriausias savybes ir yra pasirengęs amžiams pakeisti lengvųjų komercinių automobilių įvaizdį.

Konkurso „Metų inovacija“ įvertintame „e-NV200“ modelyje panaudota itin efektyvi elektrinė pavara, panaši į montuojamą populiariajame „Nissan LEAF“ bei „NV200“ būdingas talpiausias klasėje krovinių skyrius. Taigi, šiuo praktišku ir universaliu automobiliu galima vežti tiek žmones, tiek krovinius tyliai ir visiškai neteršiant aplinkos.

Planuojama, kad pirmą kartą surengtas konkursas „Komercinis automobilis 2014“ taps tradiciniu.

Roberto RIABOVO nuotraukos

Jau šią vasarą rinkoje turėtų pasirodyti garsiojo „Renault Trafic“ modelio, kurio neįtikėtiną populiarumą per daugiau nei 34 metų gyvavimo rinkoje istoriją liudija net 1,6 milijono parduotų automobilių*, naujoji versija.

„Automobilio linijose įkūnytas naujojo „Renault“ prekės ženklo tapatumas. Suteikdamas jam dinamišką ir energingą išvaizdą, kartu siekiau užtikrinti, kad nenukentėtų nei tvirtumas, nei patogumas – būtent tos savybės, kurių klientai visada tikisi iš tokio furgono,“ – pabrėžė naujojo „Renault Trafic“ dizaineris Kihyunas JUNGAS.

Inovacijos geresniam gyvenimui, kurios atkeliauja kartu su trečiosios kartos „Trafic“, akivaizdžiai liudija, kad kaip niekada anksčiau, bendrovė „Renault“ siekė dar labiau įsigilinti į verslo klientų poreikius.

Furgono, kurį išleis nuo pat 1998 m. Europos lengvųjų komercinių automobilių gamybos lyderio pozicijų neužleidžiantis gamintojas, žavesį dar labiau sustiprina atnaujinta konstrukcija, pažangios technologijos ir visa naujų variklių serija, kuriuos projektuojant panaudota ir „Formulės-1“ lenktynėse sukaupta „Renault“ patirtis.

Daugiau ir išsamesnės informacijos apie „Renault Trafic“ pateiksime artimiausiu metu.

* „Renault Trafic 1“ ir „Renault Trafic 2“ pardavimai.

„Renault“ koncernas visame pasaulyje žinomas ne tik dėl patrauklių ir ekonomiškų automobilių. Vienas didžiausių automobilių gamintojų Europoje taip pat specializuojasi komercinių automobilių gamyboje. Jau kelis dešimtmečius „Renault“ yra pirmaujanti komercinėms reikmėms skirtų automobilių gamintoja.

Ilgametę patirtį turinčios kompanijos produktus vertina ir įvairios Lietuvos įmonės, kurios praeitais metais nupirko rekordiškai didelį skaičių „Renault“ markės automobilių.

2013-aisiais „Renault“ pardavė daugiausiai K3 kategorijos (vidutiniai ir dideli furgonai) komercinių automobilių Lietuvoje. Pagal automobilių rinkos tyrimų bendrovės „AutoTyrimai“ duomenis, 2013 metais Lietuvos įmonės įsigijo net 196 vnt. „Renault Master“ ir 111 vnt. „Renault Trafic“ automobilių. „Renault Master“, pasižymintis tvirtumu, patogumu bei praktiškumu, lyderio pozicijos lengvųjų komercinių automobilių segmente neužleidžia jau trečius metus.

„Toks verslo klientų įvertinimas yra pats geriausias. „Renault“ komerciniai automobiliai Europoje karaliauja jau 15 metų“, – teigia atstovybės „Sostena“ „Renault“ vykdantysis direktorius Egidijus Gončarovas.

Pasak E. Gončarovo, prie komercinių automobilių augimo ženkliai prisidėjo prieš porą metų įsteigti „Pro+“ centrai. Specialiai verslo klientams įkurti „Pro+“ centrai šiuo metu veikia daugiau kaip 30 pasaulio šalių ir kasmet aptarnauja milijonus verslo klientų. Lietuvoje pirmieji du „Renault Pro+“ centrai įsikūrė „Sostenos“ salonuose 2012 metais.

Vilniaus padalinio „Renault Pro+“ vadovas Dainius Lepeška pastebėjo, jog vieni svarbiausių šios verslo paslaugos privalumų, kuriuos labiausiai vertina esami verslo klientai, yra galimybė įmonėms sutaupyti transportui skiriamus kaštus ir laiką, bei, atsižvelgiant į įmonės verslo specifiką, pritaikyti individualius sprendimus – pavyzdžiui, savivartį, didelės talpos konteinerį, autošaldytuvą, mobilų kioską arba bet kokį kitą komercinėms reikmėms skirtą automobilį, kuris turės Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius sertifikatus. Visus darbus atlieka Prancūzijoje apmokyti meistrai, kurie specializuojasi būtent komercinių transporto priemonių srityje ir laikosi aukščiausių gamintojo reikalavimų.

„Mūsų centrų didžiausias išskirtinumas yra tas, kad visos verslo klientams skirtos paslaugos yra sutelktos vienoje vietoje – pradedant naujo ar naudoto automobilio įsigijimu bei finansavimu ir baigiant kliento poreikius atitinkančių antstatų gamyba, montavimu bei technine priežiūra. Tai užtikrina paslaugų prieinamumą ir efektyvumą.  Jeigu transporto priemonė turi būti paliekama centre ilgesnį laiką, klientui pasiūlomas pakaitinis tos pačios kategorijos automobilis, o kasdienis kliento įmonės darbas nesustoja“, – pasakojo Dainius Lepeška.

Naujas „Opel Combo“ papildo „Opel“ komercinių automobilių gretas bei atstovaus „Opel“ ženklą kompaktinių komercinių automobilių klasėje. Šioje klasėje „Opel“ klientams siūlo „Combo“, kuris turi ir kaip lengvojo keleivinio automobilio „Tour“ versiją, „Vivaro“ bei „Movano“ modelius.

Dabar trečios kartos naujasis „Opel Combo” nustato naujus modelio įvairiapusiškumo standartus ir didžiuojasi „klasėje geriausiais” funkcionalumo bei praktiškumo rezultatais dėl ko jis tampa lyderiu kompaktinių komercinių automobilių klasėje Europoje. Dėka įvairiapusiškumo, naujasis „Combo“ praplečia „Opel“ produktų gamą – krovininio komercinio automobilio keleivinė versija puikiai tinka laisvalaikiui bei šeimai.

Naujasis „Opel Combo“ gali būti su vienu iš 6 variklių: 4 dyzelinių, vienu benzininiu bei vienu suslėgtų gamtinių dujų, kuris gali būti varomas ir benzinu. Visi varikliai gali būti montuojami su degalus taupančia „ecoFlex“ technologija bei „Start/Stop“ įranga. Bazinė dyzelinė 1,3 CDTI bei „Combo“ CNG versijos taip pat yra su „ecoFlex“ technologija, kas sumažina ir anglies dvideginio taršą.

Gegužės mėnesį „Opel“ automobilių įgaliotų atstovų Lietuvoje salonuose bei „AgroBalt 2012“ parodoje bus pristatyta visa eilė naujų „Opel Combo“:

• Klaipėdoje, salone „Armi servisas”, gegužės 1- 5 dienomis;
• Kaune, salone „Autovici”, gegužės 8-9 dienomis;
• Kaune, „Žalgirio” arenoje, „AgroBalt 2012” parodoje, gegužės 10-12 dienomis.

Kino kritikai gali ginčytis dėl šios lietuviškos kostiuminės nuotykių dramos meninės vertės. Tačiau žiūrovai už filmą balsavo nupirkdami rekordinį kiekį bilietų.

Šiandien „Tadas Blinda. Pradžia“ yra viršijęs visus žiūrimumo rekordus – jį jau pamatė per 250 tūkst. Lietuvos žiūrovų. Filmas be vargo aplenkė iki šiol pirmą vietą užėmusį legendinį „Titaniką“, o pagal gautas už bilietus pajamas „Tadas Blinda. Pradžia“ patenka į antrą vietą po žymiojo Jameso Camerono „Įsikūnijimo“, surinkęs kiek daugiau nei 3,5 mln. Lt.
„Tai nereiškia, kad maudomės uždirbtuose piniguose – juk dalį sumokėjome valstybei mokesčių pavidalu, dalį teko atseikėti platintojams. Tačiau bent ramu ant širdies, kad atidavėme visas garbės skolas tiems, kurie prisidėjo prie šio filmo kūrimo“, – džiaugiasi Donatas Ulvydas, kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ režisierius.
Filmas tam tikra prasme tapo patriotizmo katalizatoriumi – jis sulaukia nemažo lietuvių, gyvenančių užsienyje, susidomėjimo. Tarkim, nemažai jų susirinko į seansus Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV, tariamasi dėl peržiūrų Kopenhagoje, Osle, Briuselyje ir Hamburge. Labiausiai tam pasitarnavo filmo tematika – priešingai nei 1973 m. Balio Bratkausko režisuotame, šiuolaikiniame „Tado Blindos“ variante pasakojama apie kovą dėl tautiškumo, o ne apie kovą su klasine nelygybe. „Režisierius gerai padarė, kad pakeitė tarybiniais laikais populiarią valstiečių ir ponų priešpriešą, kuri šiandien nesulauktų atgarsio“, – tvirtina kultūros žurnalistas ir kritikas Karolis Jachimavičius.
Be to, iš naujo pažvelgti į Lietuvą kiekvieną priverčia nuostabūs šalies gamtos vaizdai, į ekraną perkelti operatoriaus Ramūno Greičiaus, bei muzikinis fonas, kuriame skambančios Ievos Narkutės ir „G&G Sindikatas“ dainos išties uždega.
Kino kritikai filmą įvertino vidutiniškai ir rado nemažai silpnų jo pusių: tai ir ne visai pavykusi pagrindinių herojų vaidyba, šiek tiek skubotos scenos, nevisiškai atskleisti kai kurie personažai, šiuolaikinis žargonas, silpnos kai kurios masinės scenos ir net paslėpta alaus reklama. Dauguma šių argumentų pagrįsti ir išties truputį gadina bendrą filmo kokybę bei sudrasko žiūrovui primetamą filmo pasaulio iliuziją.
D.Ulvydas tai vertina kaip paskatą tobulėti. „Tikrai konstruktyvios ir profesionalios kritikos buvo mažoka, vis dėlto ji man padės ateityje – juk filmas buvo pirmas mano žingsnis šiame žanre. Aš pats matau nemažai savo klaidų bei elementų, kuriuos kitą kartą taisysiu“, – prisipažįsta režisierius.
Pasak jo, trys drambliai, į kuriuos remiasi filmo sėkmė, – tai aiškiai suvoktas filmo tikslas ir auditorija, profesionaliai parašytas scenarijus bei tematika, kurią visi prisidėjusieji prie kūrybos priėmė su didžiuliu entuziazmu. Visi šie elementai neleido abejoti ir mėtytis į šalis, todėl kūrybinė grupė apie filmą kalba labai ryžtingai ir nėra linkusi abejoti padarytais sprendimais.
„Mes žinojome, kad kuriame lengvą nuotykių filmą būtent Lietuvos žiūrovui, o ne festivaliams ar kino gurmanams. Todėl ir šiandien man svarbesnė paprasto žiūrovo nuomonė, o ne kritikų liaupsės ar neigiami atsiliepimai“, – pabrėžia D.Ulvydas.

Ar reikia lietuviams komercinio kino

Lietuvos žiūrovai į šį klausimą jau yra atsakę, pirkdami bilietus. Vis dėlto kyla klausimas, ar tai pakankamas argumentas verslui, galinčiam investuoti į kino pramonę. „Savo filmą esu žiūrėjęs, ko gero, daugiau nei šimtą kartų – vis einu į kiną ir stebiu žiūrovų reakciją, klausausi jų atsiliepimų. Man, kaip tokio kino kūrėjui, tai būtina, nes turiu žinoti, ko reikia žiūrovui“, – pasakoja D.Ulvydas.
Faktas, kad filmą aplankė apie dešimtadalį šalies gyventojų, rodo, jog Lietuvos žiūrovas yra išsiilgęs žanrinio kino. Pasak kino kritiko Gedimino Jankausko, Lietuvos kine trūksta pramoginių filmų, pavyzdžiui, detektyvų, komedijų, nuotykių filmų – režisieriai mieliau renkasi labai rimtas temas, kurios retai sulaukia atgarsio paprastų žiūrovų širdyse. Pasak D.Ulvydo, jauniems režisieriams trūksta verslo fantazijos, kuri jam padėjo apsikarpyti nerealius norus ir susitelkti ties svarbiausiais filmo aspektais bei rasti būdų, kaip kartais apsieiti su mažesnėmis išlaidomis.
Vis dėlto net ir sulaukęs tokios sėkmės bei populiarumo, režisierius D.Ulvydas neišgirdo pasiūlymų iš galimų finansuotojų, kurie ryžtųsi finansuoti kitą filmą. „Užsienyje po tokios sėkmės tikrai būtume gavę bent keletą pasiūlymų. Tai reiškia, kad verslas vis dar nemato perspektyvų uždirbti iš kino“, – stebisi D.Ulvydas.
Komerciniame kine režisierius įžvelgia ne tik finansinę naudą – valstybė, finansuodama tokius filmus, galėtų šiek tiek keisti piliečių nuomonę apie daugelį aktualių klausimų.
Bet kokiu atveju tam, kad Lietuvoje atsirastų tikrai įkvepiančių kino filmų, reikia, jog būtų kuriami ne tik didelės meninės vertės kūriniai, bet ir pramoginiai komerciniai filmai. Tikėkimės, kad D.Ulvydas bei jo komanda pralaužė pirmuosius ledus, ir kitais metais sulauksime daugiau komercinio kino pavyzdžių.