Naujos knygos prieš Naujuosius metus, arba ką dovanoms siūlo knygynai.

Jeigu manote, kad grožinė literatūra prarado įtaką žmonių mąstymui ir niekaip nebeveikia jų gyvenimo kasdienybės – klystate.
Stebėkime įvykių chronologiją: prieš porą metų Frankfurto knygų mugėn, diktuojančion leidybos madas Europai, nuvykę Lietuvos leidėjai įsitikina: pasaulis pamišęs dėl erotinės literatūros, o ypač – E.L.James romanų. Po metų pirmasis šios autorės „50 atspalvių“ serijos romanas pasirodo lietuvių kalba. O jau tuomet dorovingoje Marijos žemėje įsisiūbuoja ištisa striptizinio mąstymo klišių epidemija: televizijoje niekdarius vanoja publicistinė laida „Nuoga tiesa“, prekybos centruose viena kitą keičia „Nuogų kainų“ akcijos. Nesąmoningai gatvės kalbos madas surenkantys ir dar plačiau jas kaip pavojingą užkratą paskleidžiantys žinių reporteriai savo siužetuose, šiaip jau skirtuose anaiptol ne bulvarinėms temoms, tarpusavyje įnirtingai varžosi „apnuogindami problemas“.
Ciniškai pagalvojus, reguliariai viešai „nurenginėjamos“ tiesos, problemos ir vertybės jau seniai turėjo virsti kekšėmis. O ar nevirto? Momentiniai „Femen“ aktyvisčių apsinuoginimai tėra nereikšminga smulkmena, palyginti su kasdien milijonus pasąmonių atakuojančiu, reklamos pramonės džiaugsmingai palaikomu informacinės erdvės striptizu.

Nuotykiai pragaro ratuose

Su E.L.James knygomis perkamiausių dešimtukuose rimčiau konkuruoti tesugeba seno pažįstamo, nors niekada pas mus neviešėjusio, Dano Browno „Inferno“. Ar kas nors šiandien beprisimena, kaip audringai, gindama „pavojuje“ atsidūrusias savojo tikėjimo tiesas, Lietuvos katalikų bažnyčia 2004-aisiais protestavo prieš šį autorių išgarsinusį „Da Vinčio kodą“?
Šiandien tokia kategoriška, rimtais veidais plėtojama diskusija su beletristinio kūrinio fabula jau vargiai būtų įmanoma: juk ir prie Nacionalinio dramos teatro prieš Romeo Castelluci spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ pernai su žvakutėmis būriavosi anaiptol ne sutanoti kunigai. O juk neprabėgo nė dešimtmečio – lietuvių kalba „Da Vinčio kodas“ pasirodė 2004-aisiais. Tuomet pirmą kartą išgirdome ir apie Harvardo universiteto simbologijos profesorių Robertą Lengdoną, sėkmingai iškodavusį masonų palikimo paslaptį.
Romane „Inferno“ tas pats Robertas Lengdonas narsto nebe Leonardo Da Vinci paveikslų, o Dante’s poezijos paslaptis. Pasitelkęs „Dieviškosios komedijos“ Pragarą, kurį taip efektingai apskritimus braižančiu Šėtonu 2πr savo spektaklyje įvaizdino režisierius Eimuntas Nekrošius, D.Browno herojus bando išgelbėti žmoniją nuo realiai gresiančio pragaro, o rašytojas – įtikinti mus, kad dulkėtos knygos, seni rūsiai ir pelėsiais dvelkiantys koridoriai iki šių dienų slepia pasaulinius sąmokslus.
Galite tikėti šia sąmokslo teorija, galite ne, bet įdomių faktų apie viduramžių literatūrą skaitydami nuotykinį, kartais lėkštais dialogais erzinantį „Inferno“ pasisemsite neišvengiamai.

Trijų kartų dramos: Danija, Ukraina

Priešingai nei amerikietis D.Brownas, danų rašytojas Jensas Christianas Grondahlas Lietuvoje lankėsi. Tiesa, tai irgi buvo prieš nepilną dešimtmetį – 2005-aisiais. Vėliau Gytis Lukšas sukūrė scenarijų vaidybiniam filmui pagal populiariausią autoriaus romaną „Spalio tylėjimas“, tačiau jo gamybos nepavyko išjudinti netgi antruoju bandymu, tai yra su antra kino prodiuserių komanda. Ši sėkmingai užsitikrino Danijos kino instituto ir „Eurimages“ paramą šiam projektui, tačiau niekaip neįstengė įkalbėti G.Lukšo pataisyti koprodiuseriams neįtinkančio scenarijaus.
Kol lietuviai ambicingai surėmę ragus aiškinosi kūrybinius santykius ir prioritetus, danų rašytojas, nežinia ką galvojantis apie gražiai šnekančius, bet tarpusavyje susitarti nepajėgiančius lietuvius, ramiai dirbo toliau. Dabar Lietuvos knygynuose matome šio darbo rezultatą – naują J.Ch.Grondahlo romaną „Keturios kovo dienos“. Jo centre – subrendusi vieniša motina, kurios paauglys sūnus areštuojamas už smurtą. Panirusi į prisiminimus apie savo nevykusią santuoką ir vėliau užsimezgusį romaną su vedusiu draugu, architektė stengiasi ieškoti priežasčių, kodėl jos gyvenimas tampa vis panašesnis į aklavietę. Ar ji, stipri ir ryžtinga moteris, pasmerkta elgtis taip, kaip elgėsi jos motina ir senelė, ar jai lemta pakartoti jų gyvenimo klaidas?..
Iš pirmo žvilgsnio siužetas galėtų pasirodyti gan patrauklus pastaraisiais metais į feminizmą smarkiai krypstančiam lietuvių kinui, tačiau po istorijos su „Spalio tylėjimu“ veikiausiai niekas Lietuvoje nebesiims statyti filmo pagal „Keturias kovo dienas“…
Kadangi jau porą savaičių ukrainiečių problemos lietuviams rūpi gerokai stipriau nei savos, yra proga pasidomėti, kaip panašią trijų kartų dramą, kurios veiksmas rutuliojasi nuo 1930-ųjų, traktuoja šios tautos rašytoja, iš Bukovinos krašto Rumunijos pasienyje kilusi, o dabar demonstracijų drebinamame Kijeve įsikūrusi Marija Matios. Prieš dešimtmetį pasirodžiusi „Saldžioji Darusia“ – populiariausias šios autorės kūrinys, na, gal išskyrus kulinarines knygas, kurioms M.Matios taip pat nešykštėjo savo talento ir laiko.
Įdomu, kad per tą dešimtmetį „Saldžioji Darusia“ jau spėjo pavirsti ir teatro spektakliu, sėkmingai apkeliavusiu visą Ukrainą, ir kino scenarijumi. Folklorinės dvasios kupinos M.Matios knygos išverstos į keturiolika pasaulio kalbų, pelnė garbingiausias Ukrainos literatūrines premijas.

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, knygynų tinklo „Pegasas“ lankytojus pasitiks Kalėdų dvasia skambanti gyva muzika ir šventinėmis dekoracijomis pasipuošusios, karštos kavos aromatu bei imbieriniais sausainiais kvepiančios knygų salės.

Mažųjų lankytojų ir jų tėvelių lauks Kalėdų seneliai ir jų parengti vaidinimai bei žinomų autorių knygų pristatymai.

Su savo naujausiomis knygomis jau ateinantį mėnesį skaitytojus supažindins garsios šalies dainininkės, žurnalistės ir TV laidų vedėjos: Erica Jennings, Beata Nicholson, Bernadeta Lukošiūtė (Teta Beta) ir Nomeda Marčėnaitė. Pirmieji pasidžiaugti E. Jennings kūryba jau turėjo progą sostinės gyventojai. Atlikėjos, grupių „Skamp“ ir „The Ball & Chain” vokalistės Ericos Jennings dvikalbė knygelė „Mano gyvūnai“ („My animals“) šį sekmadienį buvo pristatyta Vilniaus PC „Panorama“.

Šį savaitgalį, lapkričio 27 d. 13 val., Erica Jennings lauks skaitytojų Kauno „Akropolio“ knygyne „Didysis Pegasas“, o gruodžio 10 d. 13 val. ji susitiks su skaitytojais „Didžiojo Pegaso“ knygyne Klaipėdos „Akropolyje“. Nuo lapkričio 29 d. Beata Nicholson „Pegaso“ knygynuose pristatys savo naująjį šeimos kalendorių, kurio paprastų, bet gardžių patiekalų receptai galės džiuginti visą šeimą ištisus metus.

Gruodį „Pegaso“ knygynuose taip pat planuojami susitikimai su Viktoru Gerulaičiu, Bernadeta Lukošiūte ir Nomeda Marčėnaite – visi autoriai yra išleidę po naują knygą. Jie savo kūrybą skaitytojams pristatys ne tik didžiuosiuose miestuose įsikūrusiuose knygynuose, bet užsuks ir į atokesnius „Pegasus“ mažesniuose miesteliuose.

„Savo knygynų lankytojams norime sukurti jaukią kalėdinę dvasią ir tikrą šventinę atmosferą.  Tokią, kurioje jie galėtų bent trumpam pamiršti savo rūpesčius ir pabūti šventėje: susitikti su žinomais rašytojais, nemokamai paskanauti kavos ir sausainių, pasiklausyti gyvos muzikos ar pažiūrėti Kalėdų senelio vaidinimų. Juk Kalėdos – stebuklų metas ir mes norime šiek tiek prisidėti prie tų stebuklų kūrimo“, – sako Rytis Buračas, knygynų tinklo „Pegasas“ rinkodaros vadovas.

Nemokama „Jacobs“ kava ir imbieriniais sausainiais knygynų lankytojai bus vaišinami devyniuose didžiųjų miestų prekybos centruose kiekvieną savaitgalį. Kitų knygynų lankytojams bus siūloma pasivaišinti „Acorus“ arbata. Taip pat šventinę nuotaiką savaitgaliais „Didžiųjų Pegasų” knygynuose kurs ir gitaros, smuiko, saksofono ar akordeono populiariosios klasikos bei lengvo džiazo melodijos.

Kalėdų senelis su savo pagalbininku nykštuku „Pegaso“ knygynuose rodys spektakliukus vaikams ir dalins jiems dovanas – balionus ir saldainius. Savo turą po 9 Lietuvos miestus Kalėdų senelis pradeda jau gruodžio 6 d. Renginiai su Kalėdų senelio pasirodymais vyks Mažeikiuose, Telšiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Prienuose, Kaune, Utenoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.