Ekspertai prognozuoja, kad ši Seimo rinkimų politinė kampanija bus brangesnė negu 2008 m., vadinasi, „pabrangs“ ir Seimo narys.

Lietuvoje kasmet brangsta viskas, tad ne išimtis ir Seimo nariai. Įvertinus oficialias politinės kampanijos ir rinkimų organizavimo išlaidas, per praėjusius rinkimus Seimo nario mandato kaina siekė 423 tūkst. Lt, o 2004 m. – 274 tūkst. Lt. Politologų vertinimu, iš tiesų ši suma gali siekti antra tiek, nes neoficialių rinkimų kampanijos lėšų niekas taip ir nesugeba apskaičiuoti. Tad kiek Seimo nario mandatas kainuos šiais metais?

Rinkimų kampanija bus brangesnė

2004 m. politinei rinkimų į Seimą kampanijai iš viso išleista 20,7 mln. Lt, 2008 m. – 33 mln. Lt, o šiemet, manoma, ji kainuos dar brangiau. Praėjusių savaitę, likus 26 dienoms iki Seimo rinkimų, politinės kampanijos dalyviai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) buvo nurodę, kad jau surinko 10,9 mln. Lt (rugpjūtį buvo apie 5 mln. Lt). Visi ekspertai tvirtina, kad aršiausia politinė kova užvirs ir daugiausiai pinigų šiam tikslui bus mesta šiomis savaitėms.
„Kampanijos turi tendenciją brangti. Sunku pasakyti, kiek ji kainuos šiemet, nes teisinis reguliavimas pasikeitęs. 2008 m. politinė kampanija taip smarkiai nepabrango, kaip galėjo, nes per televiziją ir radiją buvo uždrausta politinė reklama. Šiemet reklama per radiją leista, per televiziją taip pat leista su tam tikrais apribojimais, todėl kampanija turėtų brangti. Kita vertus, labai susiaurėja kampanijos finansiniai šaltiniai, nes nebeliko juridinių asmenų aukų. Partijos, gavusios asignavimus iš biudžeto, naudos šias lėšas, o kitos rinks fizinių asmenų aukas. Sakyčiau, kad šiemet politinė kampanija brangs, bet ne taip smarkiai, kaip galėtų dėl leistos reklamos per televiziją ir radiją“, – komentuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.
Politologas Algis Krupavičius pritaria tokioms prognozėms, nes rinkimų kampanija prasidėjo gerokai iš anksto, plačiai naudojama komercinė reklama, o 2008 m. komercinė reklama buvo praktiškai eliminuota iš politinės kampanijos.
Politologas Lauras Bielinis mato dar vieną prielaidą politinei kampanijai brangti: politinės jėgos yra gana lygios, tad galimybė laimėti didės tam, kuris daug intensyviau dirbs ir panaudos platesnius resursus. O tai kainuoja. „Mano nuomone, ši kampanija bus dar brangesnė. Socialdemokratai, “darbiečiai”, “tvarkiečiai”, konservatoriai ir abi liberalų partijos pretenduoja į didelę dalį Seimo vietų, tad įsivaizduokite, kokia įtampa ir kiek reikia sąnaudų”, – svarsto politologas.
Uždraudus paramą iš verslo įmonių, partijų veiklai ir politinėms kampanijoms finansuoti skirta 20 mln. Lt iš valstybės biudžeto. Tad jei visos partijos nukreips gautus asignavimus į rinkimus, iki praėjusių rinkimų sumos liks ne tiek ir daug – 13 mln. Lt. Įvertinus, kad į Seimą veržiasi ir naujos partijos, viršyti 33 mln. Lt neatrodo sudėtinga. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiausia nepartinių kandidatų savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus Vilniaus ir Kauno miestuose bei Mažeikių rajone, paaiškėjo šeštadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) užregistravus rinkimuose savarankiškai dalyvaujančius kandidatus.

Vasario 27 dieną vyksiantiems vietos valdžios rinkimams užregistruota 519 nepriklausomų kandidatų. Tik devyniose savivaldybėse iš 60 neišsikėlė nė vienas nepriklausomas kandidatas, pranešė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

“Daugiausia (nepriklausomų) kandidatų yra Vilniuje, Mažeikiuose ir Kaune”, – po VRK posėdžio žurnalistams sakė Z.Vaigauskas.

Anot VRK vadovo, dauguma nepriklausomų kandidatų dalyvaus koaliciniuose sąrašuose, kuriems, norint gauti mandatų, teks peržengti 6 proc. ribą.

“Matyt, kad pakankamai savimi pasitiki. Taigi iš esmės kuriasi naujos visuomeninės politinės organizacijos save išsikėlusių kandidatų pagrindu”, – sakė Z.Vaigauskas.

Anot jo, užregistruoti kandidatai, bet nusprendę nedalyvauti rinkimuose, tokie kaip muzikantas Jurgis Didžiulis, atsiimti savo kandidatūras turės iki vasario 2 dienos.

Šiemet nepartiniai kandidatai pirmą kartą gali dalyvauti vietos valdžios rinkimuose. Anksčiau galimybę kelti kandidatus turėjo tik politinės partijos.