Tag Archive | "informacinė erdvė"

Interneto erdvės čiabuviams tradicinė mokykla jau per lėta

Tags: ,


"Veido" archyvas

„Mes, suaugusieji, esame interneto amžiaus imigrantai. O mūsų vaikai – šios informacinės, komunikacinės erdvės čiabuviai. Norime su jais susikalbėti, kalbėkime jiems priimtina kalba“, – tvirtino Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis. Tai – viena priežasčių, kodėl pažangios Lietuvos mokyklos rūpinasi mokiniais, nebijo eksperimentuoti, bando naujas technologijas pamokose, siekia jas pritaikyti ugdymo procesuose.

Lietuvos radijo laidoje „Žinių amžius“ kalbintas G. Vaidelis tvirtino, jog „vaikai daug lengviau, nei gali atrodyti, pradeda dirbti su technika. Tiesą sakant, mokytojai turi daugiau sunkumų, dirbdami.“

Kad ir kokius darbo su kompiuteriu įgūdžius turėdamas vaikas ateitų į mokyklą, joje esantys mokytojai privalo vaiką motyvuoti, uždegti jį mokymuisi, padaryti procesą dinamišką, nenuobodų. Kaip tai padaryti?

Tėvai abejoja technologijų naudojimo mokykloje nauda

Kaip pasirodė, šiuolaikinės technologijos yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams, kurie dažnai nepritaria technologijų naudojimui pamokose: juk vaikų ir namuose neįmanoma „atplėšti“ nuo kompiuterio, o čia dar mokykla prisideda…

„Išties tėvai išsigandę dėl vaikų sveikatos, dėl higienos normų, kuriose nustatytas ir rekomenduojamas praleidžiamas prie kompiuterio laiko kiekis. Tačiau viską reikia suderinti. Daugeliu atvejų tėvų baimės nepasitvirtina. Kiek teko bendrauti su mokytojais, kompiuteris yra puiki pagalbinė priemonė vaikui sudominti, ugdymo procesui patobulinti, padaryti jį spartesnį, greitesnį. Be to, kompiuterinės technologijos leidžia efektyviau įtraukti moksleivius į darbą“, – technologijų naudojimo pamokose privalumus vardijo G. Vaidelis. Jo nuomone, daugeliui vaikų paprastos pamokos per lėtos, ir per nuobodžios, tad ugdytojai, norėdami išvengti žiovaujančių pamokose vaikų, turėtų ieškoti sprendimų.

G. Vaidelis pasakojo apie Jungtinės Karalystės patirtį. Britų pradinių klasių mokytojai, tvirtino, jog, išėję iš pradinės mokyklos, vaikai puikiai naudojasi kompiuterinėmis programomis, nors prie kompiuterio kasdien praleisdavo tik apie valandą.

Anot eksperto, kad ir kaip tėvai siektų atriboti vaiką nuo milžiniško informacijos srauto, tai – neįmanoma. „Ir su tėvais, ir su jų vaikais turime šnekėti apie laiko, praleidžiamo prie kompiuterio kiekį, apie saugą, tačiau lygiai taip pat turime suvokti, jog visa tai būtina tolesniam žmogaus gyvenimui“, – sakė G. Vaidelis.

Nors yra tėvų, kurie protingai išnaudoja kompiuterį ir auklėjimo procesuose, tačiau kita dalis žvelgia stereotipiškai: jei vaikai žaidžia kompiuterinius žaidimus namuose, tą patį jie veikia ir mokyklose.

Specialisto tvirtinimu, žaidimai dažnai nuvertinami: „Ir Europoje, ir Lietuvoje jau vyksta diskusijos apie žaidimų edukaciją, nes juose yra daug užprogramuotų, kompetencijas, nuoseklumą, tikslų siekimą, atsakomybę, pastabumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, ugdančių dalykų. Jei ir tėvai, ir mokytojai tai suprastų, galėtume pasiekti aukštų rezultatų“, – teigė G. Vaidelis.

Mokytojai mokosi ir praktikuojasi, išbando

Deja, mokytojams, ypač vyresniems, dirbti su technologijomis yra daug daug sudėtingiau nei patiems vaikams. G. Vaidelis tvirtino nenorįs nuvertinti mokytojų, tačiau daugeliu atvejų mokymosi procesas tampa abipusis. Jam yra tekę girdėti apie mokytojų patirtis bendradarbiaujant su mokiniais.

Mokytojas šiuo metu ugdymo procese – ne pagrindinis veikėjas, o pagalbininkas. Tai viena priežasčių, kodėl ugdymo procesas tampa dinamiškesnis, įdomesnis, o ir patys mokiniai jaučiasi reikalingesni. Pasak G. Vaidelio, tokiomis sąlygomis gimsta motyvacija mokytis, pasiekiami geresni rezultatai.

Prieš trejetą metų buvo patvirtintos atnaujintos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, o šiemet švietimo ir mokslo ministras patvirtino atnaujintas viduriniojo ugdymo programas. Tad dabar Ugdymo plėtotės centras kartu su informacinių technologijų specialistais ir ministerijos darbuotojais bando pritaikyti technologijas prie atnaujintų ugdymo programų, atnaujinto ugdymo turinio. Tokių edukacinių priemonių, anot G. Vaidelio, sukurta apie 5 tūkst., tačiau didelė jų dalis yra pasenusios ne tik morališkai, bet ir technologiškai.

Tiesa, G. Vaidelis džiaugėsi, kad su kai kuriomis verslo įmonėmis Ugdymo plėtotės centrą saisto socialinės partnerystės ryšiai, tad švietimo sistemoje turėtų rastis naujovių. Pavyzdžiui, „Intel“ ir Ugdymo plėtotės centrui pasirašius supratimo memorandumą, Lietuvoje atsiras edukacinių išteklių portalas „Intel“ „skoool™“.
Tokių pavyzdžių yra gana daug ir jie turėtų užkrėsti ir kitas bendroves. Kol kas Ugdymo plėtotės centras turi keletą projektų projektų su bendrove „Omnitel“, su leidėjais.

Pilotiniai projektai skirti tam, kad mokyklos gautų kompiuterių, mokytojai, anot G. Vaidelio, išbando ir vertina ir programinę įrangą, ir pačius įrenginius. „Kliautis tik aprašymais, teigiančiais, jog tai – pati geriausia technika ar technologija, negalima“, – sakė G. Vaidelis ir pridūrė, jog problema čia – viešieji pirkimai, nes dažniausiai juose laimi mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė, kurios siūloma produkcija ne visada geriausios kokybės ir ne visada atitinka lūkesčius.

„Apskritai visa technika turėtų atliepti kiekvienos mokyklos poreikius, nes šiandien visoms mokykloms pirkti techniką centralizuotai jau kažin ar įmanoma: tai – ilgos procedūros, kurių metu technika morališkai pasensta. Dėl to šiandien vyksta diskusijos, kad mokykloms derėtų suteikti daugiau laisvės ir daugiau atsakomybės“, – svarstė G. Vaidelis, pridurdamas, jog rudenį Ugdymo plėtotės centras Parodų rūmuose „Litexpo“ rengiasi parodai „Viskas mokyklai“, kur gamintojai turės galimybę eksponuoti savo įrenginius, o mokyklų vadovai, pasiryžę technologiniams perversmams mokyklose, galės išbandyti , apžiūrėti ir įvertinti techniką ir technologijas.

technologijos.lt

Nebegalima tikėti viešąja informacine erdve

Tags: ,


Šokas ir nepasitikėjimas. Taip būtų galima apibūdinti pačią pirmą reakciją į savivaldos rinkimų rezultatus. Jie buvo netikėti tiek valdantiesiems, tiek opozicijai, tiek komentatoriams. Nes niekas nieko panašaus nelaukė.

Prieš rinkimus valdantieji buvo šventai įsitikinę, kad savivaldoje smarkiai gaus į kaulus ir rengė išankstinius pasiaiškinimus, pirmiausia savo partiečiams, kad svarbiausia – būsimieji Seimo rinkimai. Opozicija buvo lygiai taip pat šventai įsitikinusi, kad savivaldos rinkimai bus pradžia jos triumfo žygio į pergalę Seimo rinkimuose, o gal netgi į pirmalaikius rinkimus. Mat dažnas rimtai manė, kad planuojamo triuškinamo pralaimėjimo savivaldos rinkimuose konservatoriai neišlaikys. Nuo politikų neatsiliko ir politikos apžvalgininkai, rimtais veidais svarstę, kokiu laipsniu per savivaldos rinkimus bus sutriuškinti visiems iki gyvo kaulo įgrisę konservatoriai ir jų visiškai necharizmatiškas premjeras Andrius Kubilius.

Žvelgiant atgal, nėra sunku paaiškinti šio politikų ir politologų paklydimo priežastis. Visus dvejus metus žiniasklaida, pirmiausia spausdinti dienraščiai ir interneto portalai, ypač – neva “skaitytojų” komentarai prie tuose portaluose publikuojamų straipsnių, šaukte šaukė: “Konservams – galas”, “Bubilius – kybys!”. Rašė apie “emigraciją, virstančią evakuacija”, apie nepakeliamą naktinę mokesčių reformą, apie kasos aparatų prispaustą dūstantį ir mirštantį smulkųjį verslą, apie nežmoniškas šilumos kainas.

Galima apibendrinti, kad dvejus metus žiniasklaidoje vyravo absoliutaus pesimizmo nuotaikos, kurios tikrai būtų galėjusios nulemti valdančiųjų sutriuškinimą per rinkimus. Su viena sąlyga – jeigu būtų atspindėjusios tikrovę.

Žiniasklaidininkai, jeigu turi nors kruopelę sveiko proto, turėtų bent patys sau prisipažinti, kad dvejus metus skleisdami nihilizmą jie atskleidė ne tiek visuomenės, kiek savo pačių nuotaikas. Taip, žiniasklaidai, ypač rimtajai, A.Kubiliaus mokesčių reformos smogė skaudžiai. Bet pasaulis ir Lietuva ties tuo nesibaigė. O viešosios erdvės viešpačiai to nepastebėjo. Dar blogiau, žiniasklaida netruko nuoširdžiai įtikėti, kad tai, ką ji publikuoja, ir yra tikroji visuomenės nuomonė.

Lygiai ir politikai netruko įtikėti, kad viešoji nuomonė yra tai, ką jie perskaito atsivertę “Delfio” komentarus. Tarsi nežinotų, kad jau bene dešimtmetis ką nors dergiančių ar garbinančių komentarų rašymas internete yra visiškai legali viešųjų ryšių agentūrų paslauga. Ar nežinotų, kokią dalį biudžeto partijos sukiša į gerų santykių su kai kurių populiarių leidinių savininkais palaikymą. O paskui atsiverčia savo pačių apmokėtą oponentų kritiką ir nuoširdžiai mano, kad ta rašliava atskleidžia visuomenės nuomonę.

Vieninteliai maniusieji kitaip buvo į savivaldos rinkimus atėję piliečiai. Matyt, neskaitę, kaip Lietuvoje gyventi bloga. Arba labiau pasitikėję tuo, ką patys jaučia, o ne tuo, kas rašoma.

Taigi esminė pamoka, kurią po savivaldos rinkimų turėtų išmokti tiek politikai, tiek politikos apžvalgininkai, – Lietuvoje nebegalima pasitikėti viešąja informacine erdve.

Kaimynai kišasi į mūsų informacinę erdvę

Tags: , ,


Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad kaimyninės valstybės siekia formuoti Lietuvos informacinę erdvę ir tai daro įtaką šalies vidaus gyvenimui.

Pasak A.Anušausko, šią problemą nurodė vienas iš komiteto narių per trečiadienį vykusį susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite.

“Buvo iškelta problema, kad informacinėje erdvėje yra pokyčių, kurie yra akivaizdūs. Be abejonės, resursai, kuriuos skiria kaimyninės valstybės informacinei erdvei formuoti sau palankia linkme, daro įtaką ir Lietuvos vidaus gyvenimui. Turiu galvoje, daro įtaką ir politikams, žiniasklaidos priemonėms”, – žurnalistams po susitikimo sakė NSGK vadovas.

Jis tvirtino manantis, kad “ateityje apie tai bus galima kalbėti daugiau, galbūt ir priimti atitinkamus sprendimus”.

“Nes šiuo atveju, aš manau, kad Lietuva tikrai kol kas nedisponuoja tokiais resursais, kokiais disponuoja šioje srityje kaimyninės valstybės”, – sakė A.Anušauskas.

Jis pabrėžė, kad pasikeitus kai kurių laikraščių savininkams, “nors jų žurnalistai iš pradžių rašė vienaip, paskui pradeda rašyti kitaip”.

“Išsakysiu savo poziciją. Jeigu finansinės grupės perka žiniasklaidos priemones, jos, be abejonės, siekia ir atitinkamai formuoti jų poziciją ir apie politikus, ir politinius įvykius, ekonominius reiškinius, ir tai labai ryškiai matosi. Tie, kurie skaito spaudą, klauso reportažų, visada gali susidaryti nuomonę, kad tai iš tikrųjų yra realybė”, – kalbėjo A.Anušauskas.

Paklaustas, ar finansinėms grupėms reikia uždrausti įsigyti žiniasklaidos priemones, jis atsakė: “Realiai pas mus įstatymuose tai yra numatyta. Bankai negali pirkti, bet visada atsiranda dukterinės įmonės”.

“Mes esame ES valstybė, mes negalime kaip nors izoliuotis nuo kitų valstybių, priimti kokius nors diskriminacinius sprendimus vieno ar kito, sakysime, žmogaus, kuris perka žiniasklaidos priemonių akcijas, (atžvilgiu – BNS)”, – sakė A.Anušauskas.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...