Penktadienį Vilniuje prasideda tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“.

Priežasčių, kodėl norintiems orientuotis šiuolaikinėje muzikoje nereikėtų praleisti „Gaidos“, yra keletas. Pirmoji – čia nuskambės net 12 lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų, o tokių kūrinių atlikimas nepriskirtinas šalies koncertinių salių kasdienybei. Taigi praleidus progą išgirsti Vidmanto Bartulio, Mindaugo Urbaičio, Nomedos Valančiūtės, Ryčio Mažulio ar Ričardo Kabelio kūrybinės virtuvės naujienas (ką jau kalbėti apie jaunesnių kolegų opusus) kitos gali tekti laukti iki kito panašaus festivalio. Beje, „Gaidos 2011“ metu bus pirmąkart įteikta vardinė kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio premija už nuopelnus rimtajai muzikai.
Antra priežastis – festivalyje pristatoma Rumunijoje gimusio, Prancūzijoje gyvenusio graikų architekto bei kompozitoriaus vizionieriaus, padariusio reikšmingą įtaką dvidešimto amžiaus muzikai, Iannio Xenakio (1922–2001) kūrybos retrospektyva. Be to, pirmą kartą Lietuvoje nuskambės garsiausias praėjusio amžiaus pabaigos lenkų simfoninis kūrinys – „naujajam dvasingumui“ atstovaujanti Henryko Mikolajaus Goreckio Trečioji („Raudų“) simfonija, kurios įrašas prieš dešimtmetį buvo užkopęs į populiariausių muzikos albumų reitingų viršūnes.
Trečia priežastis – atvyksta įdomių muzikantų kolektyvų. Tai unikalus kontrabosų orkestras „Ludus Gravis“ iš Italijos, kvartetas „Diotima“ ir naujosios muzikos ansamblis „Ensemble 2e2m“ iš Prancūzijos, menininkas Michaelis Vorfeldas ir „Kammerensemble Neue Musik Berlin“ iš Vokietijos.
Iš viso festivalio programoje – 43 kompozitorių pavardės iš Lietuvos, Prancūzijos, Amerikos, Italijos, Ispanijos, Japonijos, Belgijos, Estijos, Lenkijos, Kanados, Rusijos ir Vokietijos.

Festivalio „Gaida 2011“ programa
21 d. 19 val. Kongresų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks Ramūno Motiekaičio, Vytauto V.Jurgučio, Antano Kučinsko, Nomedos Valančiūtės, Davido Lango ir Iannio Xenakio kūrinius.
22 d. 19 val. Menų spaustuvėje kontrabosų orkestras „Ludus Gravis“ (Italija) grieš Johno Cage’o, Arvo Parto, Stefano Scodanibbio, Terry Riley ir Rūtos Vitkauskaitės kūrinius.
23 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre styginių kvartetas „Diotima“ (Prancūzija) atliks Alberto Posadaso, Toshio Hosokawos ir Steve’o Reicho kūrinių programą.
25 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre kamerinis choras „Brevis“ pristatys Ričardo Kabelio, Ryčio Mažulio ir I.Xenakio kūrinių programą.
26 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre „Gaida Ensemble“ atliks Remigijaus Merkelio, Mindaugo Urbaičio, Alvino Lucier, Marco Sabato, Thierry de Mey, Fredericko Rzewskio minimalistinius kūrinius.
26 d. 21 val. Šiuolaikinio meno centre – Michaelio Vorfeldo (Vokietija) audiovizualinis elektroakustinis performansas „Elektros lempučių muzika“.
27 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre – kamerinis ansamblis „Neue Music Berlin“ atliks I.Xenakio, Helmuto Lachenmanno ir Mariaus Baranausko kūrinių programą.
28 d.19 val. Šiuolaikinio meno centre „Ensemble 2e2m“ (Prancūzija) pristatys Gerard’o Pessono, Francesco Filidei, Raphaelio Cendo, Francko Bedrossiano ir I.Xenakio kūrinius.
28 d. 21 val. Šiuolaikinio meno centre Gedimino Gelgoto kamerinis orkestras „NI&Co“ atliks maksimalistinės ir minimalistinės muzikos remiksų programą.
29 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliks Vidmanto Bartulio, Justės Janulytės, I.Xenakio kūrinius ir Henryko Mikolajaus Goreckio Trečiąją („Raudų“) simfoniją.

Penktadienį Vilniuje prasideda dvidešimtasis aktualios muzikos festivalis “Gaida”.

Šiuolaikinė muzika – kone atviriausias klausytojo interpretacijoms meno žanras, todėl kompozitoriai dažnai sutrinka ir net pykteli kamantinėjami, “apie ką” byloja vienas ar kitas jų kūrinys. Kitaip yra aktualiosios muzikos festivalyje, kurio koncertų programėles norint įmanoma skaityti tarsi publicistinės laidos anonsus.

Pavyzdžiui, Broniaus Kutavičiaus “Balandžio dešimtoji, šeštadienis…” – pirmąkart atliekamas kompozitoriaus kūrinys, skirtas prie Smolensko nukritusio lenkų lėktuvo aukoms atminti.

Pasaulinių premjerų “Gaidoje” bus ir daugiau: tai Jono Tamulionio “Haiku”, Tomo Kutavičiaus “Aqua quadrivium”, Gintaro Sodeikos “Sutapo”, Vaclovo Augustino “The Journey of the Magi” ir, žinoma, užsienyje sparčiai populiarėjančios Justės Janulytės teatralizuoti “Smėlio laikrodžiai”. Valandą trunkančio spektaklio metu italų menininko Lucos Scarzellos videomeno darbai projektuojami ant keturių milžiniškų cilindrų, kurių viduje esantys muzikantai atlieka savo vaidmenis. Specialus šviesos dizainas atlikėjus transformuos, apsems ar įkalins neperregimose “sienose”. Po premjeros Lietuvoje “Smėlio laikrodžiai” jau laukiami “Huddersfield Contemporary Music Festival” (Jungtinė Karalystė), “MaerzMusik” Berlyne, “Imago Dei” Kremse (Austrija), “Holland Festival” Amsterdame ir “Varšuvos rudens” festivalyje.

“Gaida” šįmet laukia svečių iš Estijos, Italijos ir Ispanijos. Ispanai atsiųs šiuolaikinės muzikos ansamblį “Smash”, estai – naujosios muzikos ansamblį “U:”, o italai – ansamblį “Icarus”, bendradarbiaujantį su videomenininkais ir diskžokėjais.

Johno Adamso “Doctor Atomic Symphony”
Spalio 22 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose

Amerikiečių kompozitoriaus Johno Adamso, kuris greta Steve’o Reicho ir Philipo Glasso laikomas vienu įtakingiausių Amerikoje, kūrinys užbaigs “Gaidos” atidarymo koncertą. “Doctor Atomic Symphony” sukurta netrukus po operos “Doctor Atomic”, pasakojančios apie atominės bombos išradėją Robertą Oppenheimerį – pamišusį fiziką, kraupindavusį aplinkinius keistais nerviniais priepuoliais ir kartu stebindavusį nepralenkiamu protu. Jis buvo laikomas intelektualiausiu visų laikų mokslininku, kuris originalo kalba cituodavo sanskrito poeziją, o su žmona bendraudavo Baudelaire’o poezija grįsta kodų sistema. Tačiau būtent šis žmogus atliko pražūtingiausią XX a. išradimą – atominę bombą.

Operoje rodomos paskutinės įtampos kupinos valandos iki pirmojo atominės bombos bandymo 1945 m. liepą Alamagorde, Naujosios Meksikos valstijoje. Pagrindiniais veikėjais tampa pats R.Oppenheimeris, mokslininkų stovykloje gyvenanti jo žmona Kitty, keli fizikai bei JAV kariuomenės vadas. 2007 m. sukurtas “Doctor Atomic” pastatytas San Francisko, Nyderlandų, Sarbriukeno, Anglijos nacionalinėje ir Čikagos lyrinėje operoje, taip pat Niujorko Metropoliteno teatre. Operos populiarumas paskatino trijų valandų trukmės veikalą sutraukti iki trijų dalių simfonijos – taip gimė “Doctor Atomic Symphony”, kurią Vilniuje atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Wolfgango Mittererio opera “Massacre”
Spalio 27 d. 19 val. Nacionaliniame dramos teatre

Garsaus austrų kompozitoriaus Wolfgango Mittererio opera “Massacre”, sukurta pagal XVI a. britų dramaturgo Christopherio Marlowe’o pjesę “Žudynės Paryžiuje”, naujai įprasmina makabrišką Šv. Baltramiejaus nakties dramą. Prancūzų režisieriaus Ludovico Lagarde’o pastatymas įdomus ne tik daugiasluoksne operinį dainavimą, improvizaciją, orkestrą ir elektroniką siejančia muzika, bet ir įtaigiais vaizdo sprendimais. Modernaus šokio kalba, kontrastas tarp istorinių kostiumų ir daugiafunkcių videoprojekcijų, kurių techninis įgyvendinimas įmanomas tik XXI amžiuje, paverčia operos personažus savotiškais Baltramiejaus nakties vaiduokliais.

Tie personažai – tai aršusis katalikas hercogas de Gizas ir jo žmona hercogienė de Giz, valdingoji karalienė motina Kotryna Mediči, mylimiausias iš jos sūnų būsimasis karalius Henrikas III (kurio nurodymu nužudomas buvęs sąjungininkas de Gizas) bei hugenotas Navaros karalius, vėliau tapęs naujos dinastijos Prancūzijos soste pradininku Henriku IV. Operos personažų vaidmenis atliks tarptautinį pripažinimą pelnę dainininkai Elizabeth Calleo (koloratūrinis sopranas), Valerie Philippin (sopranas), Jeanas Paulis Bonnevalle’is (kontratenoras), Lionelis Peintre’as (baritonas) ir šokėja Stefany Ganachaud, o Kotrynos Mediči vaidmenį atliks lietuvių dainininkė Nora Petročenko. Gros “Gaida Ensemble”, diriguojamas prancūzų dirigento Léo Warynskio.