Tag Archive | "Estijos prezidento rinkimai"

Kas vadovaus Estijai?

Tags: , , ,


Estijos rinkimai
Gėdingas precedentas“, „absurdiškas lėšų švaistymas“ – tokiomis antraštėmis pirmadienį mirgėjo Estijos žiniasklaida, nes šeštadienį rinkikų kolegija taip ir nesugebėjo išrinkti Estijos prezidento. Politikos analitikai pabrėžia, kad politinės partijos iškėlė savo interesus aukščiau už valstybės, sukeldamos joje sumaištį.

 

Dovaidas Pabiržis

 

Po įprasto nepavykusio pirmojo bandymo išrinkti prezidentą Estijos parlamente estafetę perėmė rinkikų kolegija, kurią sudaro ir Es­­tijos savivaldybių atstovai. Tačiau ir šis jung­­tinis darinys nesugebėjo nė vienam kan­didatui atiduoti daugumos balsų. Užuot pasirinkę iš dviejų į finalinę dvikovą patekusių politikų – Reformų partijos atstovo Siimo Kallaso ir dešiniųjų remiamo Allaro Jokso, dalis rinkikų nusprendė biuletenį palikti tuščią.

138 už S.Kallasą, 134 – už A.Joksą, 57 tušti ir 3 sugadinti: po tokio antrojo balsavimo šeštadienį paaiškėjo, kad naujojo šalies prezidento rinkimai keliasi atgal į parlamentą, nes niekas nesurinko reikiamų 167 balsų. Po pirmojo balsavimo iš tolesnės kovos pasitraukė favorite laikyta buvusi užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand (75 balsai), Centro partijos vicepirmininkė Mailis Repso (79 balsai) ir Estijos konservatyvios liaudies partijos pirmininkas Martas Helme (16 balsų).

„Partijos, visų pirma Reformų ir Centro partija, turėjo mėnesį laiko, kad nustatytų savo kursą ir rinkikams pasiūlytų daugiau kandidatų. Tai nebuvo padaryta ir dabar susidarė situacija, kuri nėra numatyta Konstitucijoje, nes jos kūrėjai negalėjo įsivaizduoti, jog intrigos tarp skirtingų partijų ir jų viduje gali taip išaugti, kad prezidento rinkimai neįvyktų. Dalis rinkikų nusprendė, kad geriau sukurti gėdingą precedentą, nei balsuoti už kitą kandidatą“, – skelbia dienraštis „Eesti Päevaleht“.

Kitas dienraštis „Postimees“ pabrėžia, kad rinkimų kampanija tęsėsi penkis mėnesius, todėl net sunku suskaičiuoti, kiek pinigų ir laiko jai išleido politinės partijos. „Šių mėnesių darbo rezultatas yra nulinis, o lūkesčiai surasti kažką ypatingo yra ypač sukelti. Parlamento atsakomybė rasti fantastišką ir šiuo požiūriu pozityviai stebinantį bendrą kandidatą dabar yra didesnė, nei buvo pavasarį ar rugpjūtį“, – rašo „Postimees“.

Estijos viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų keisti prezidento rinkimų sistemą, kad tokios Konstitucijoje nenumatytos situacijos nepasikartotų.

Tartu universiteto politologas Vello Pettai sakė, kad tušti rinkikų biuleteniai rodo, jog nedaugelis jų tikėjosi antrajame ture rinktis tarp S.Kallaso ir A.Jokso. Politologas pabrėžia, kad konkurentai dėl prezidento posto buvo kaip niekada stiprūs.

„Pirmajame ture buvo keturi stiprūs kandidatai, kova buvo labai lygi ir visi rinkikai galėjo balsuoti pagal savo sąžinę. Pirmojo turo rezultatas buvo netikėtumas, o po jo prasidėjo užkulisinės kalbos ir susitarimai, kurie nulėmė prezidento rinkimų fiasko antrajame ture. Jei tau pateikia du pasirinkimus, privalai rinktis. Aš suprantu, kad egzistuoja tokia teisė nebalsuoti, bet dabar patekome į sudėtingą padėtį, iš kurios mėginame išeiti. Kiekviena partija dabar turi daug ką apmąstyti. Jei partija nori ką nors nominuoti, tai turi įvykti pagal tam tikrą procedūrą. Aš manau, kad jie turi kalbėtis tiesiogiai ir susitarti dėl naujo žmogaus“, – sakė V.Pettai.

Kas bus išrinktas naujuoju Estijos prezidentu, dabar jau visiškai neaišku, nes daugelis šiuose rinkimuose dalyvavusių kandidatų, tarp jų ir S.Kallas, pareiškė antrą kartą nekandidatuosią. „Iššvaistėme daug gerų kandidatų, ir tai yra nusivylimas“, – apibendrina dienraštis „Äripäev“.

Parlamentas dar kartą prezidentą išrinkti mėgins spalio 3 dieną. Kiekvieną kandidatą, kaip ir praėjusį kartą, iš pradžių turės paremti mažiausiai 21 parlamentaras.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Estijos prezidento rinkimai vyks rugpjūčio 29 dieną

Tags:


"Veido" archyvas

Estijos parlamento pirmininkė Ene Ergma (Enė Ergma) rugpjūčio 29 dieną šaukia neeilinį posėdį, per kurį bus renkamas šalies prezidentas.

Estijos parlamento pirmininkė 62 deputatų siūlymu šaukia neeilinį parlamento posėdį, vadovaudamasi Konstitucija, parlamento darbo tvarkos ir prezidento rinkimų įstatymais. Posėdis prasidės rugpjūčio 29 dieną, 13 val., pranešė parlamento spaudos tarnyba.

Darbotvarkėje – šalies prezidento rinkimai.

Jeigu prireiks, rugpjūčio 30 dieną įvyks antras ir trečias rinkimų ratas.  Jei kandidatas neužsitikrina dviejų trečdalių deputatų paramos, valstybės vadovą renka Rinkikų kolegija, sudaryta iš parlamento deputatų ir vietos savivaldybių atstovų. Ji greičiausiai būtų sušaukta rugsėjo 24 dieną. Įstatymas numato, kad prezidento rinkimai turi įvykti nuo rugpjūčio 10 iki rugsėjo 29 dienos.

Praėjusių metų gruodį prezidentas  Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pranešė, kad ketina balotiruotis antrajai prezidento kadencijai. Reformų partija, socialdemokratų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) parėmė dabartinio prezidento kandidatūrą. Dabar T.H.Ilvesas jau gali tikėtis ne mažiau kaip 75 deputatų paramos, tuo tarpu prezidentui išrinkti parlamente užtenka 68 deputatų balsų.

Šeštadienį Centro partijos plenumas savo kandidatu į prezidentus patvirtino Europos Parlamento deputatą Indreką Tarandą. Centro partijos įgaliotinių susirinkimas nusprendė suteikti įgaliojimus partijos valdybai, kad ši per mėnesį parengtų ir pasirašytų tarp Centro partijos ir kandidato į prezidento postą Indreko Tarando dvišalį susitarimą, kuriame būtų įtvirtinti abiejų šalių požiūriai ir Estijos perspektyvos.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...