Tag Archive | "ergo"

Didesnei ateities pensijai – pirmosios papildomos įmokos į pensijų fondus

Tags: ,



Dauguma gyventojų, kurie jau gavo atlyginimus už sausio mėnesį, tapo pirmaisiais, kurie papildomą 1 proc. savo pajamų skyrė būsimai pensijai. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje pensijų fondų valdytojai primena būsimiesiems pensininkams, kad šį mėnesį nuo atlyginimo atskaityta papildoma pensijų įmoka kovą bus pervesta į pensijų fondo sąskaitą kartu su valstybės skiriama priemoka.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas 2014 metais gauna vidutinį darbo užmokestį – 2305 litus – mėnesinė įmoka sieks 23 litus 5 centus, o valstybės priemoka sudarys 21 litą 74 centus. Nuo 2016 m. bus kaupiama dar dukart daugiau.

„Dėl pirmųjų atskaitymų gyventojams, pasirinkusiems papildomą kaupimą pensijai, neturėtų kilti nesusipratimų – didžioji dalis kaupiančiųjų vasarį savo pensijų fondams atidės sąlyginai nedideles sumas. Be to, pensijų reformos metu tiek Sodra, tiek mes, pensijų fondų valdytojai, atlikome nemažą šviečiamąjį darbą. Mūsų konsultantai turėjo specialias atmintines, stengėmės kaupimo tvarką aiškinti pavyzdžiais, kad gyventojai suprastų, kokio dydžio įmoka bus atskaitoma ir kiek prisidės valstybė“, – teigia „ERGO Life Insurance” Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse Aistė Rudžinskytė.

Kokio dydžio įmoka yra atskaityta, dirbantieji galės įsitikinti vasario mėnesį gauto atlyginimo lapelyje. Priklausomai nuo darbdavio naudojamų apskaitos sistemų, įmoka gali būti išskirta 1 proc. arba pateikta kartu su atskaitymais Sodrai (10 proc.). Kiek iš viso yra pervedama į pensijų fondo sąskaitą, nuo kovo mėnesio bus galima stebėti ir Sodros elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje.

A. Rudžinskytės teigimu, panaši atskaitymų nuo atlyginimų tvarka yra ir kitose šalyse, nors esama ir skirtumų.

„Lietuvos pensijų kaupimo sistema yra gimininga Estijos sistemai, tačiau tvarka estams yra labiau disciplinuota – dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose yra privalomas vos pradėjus dirbti. Estijos gyventojas kaupia didesnę dalį nuo savo pajamų nei lietuvis – Estijoje į pensijų fondus iš viso yra pervedama 6 proc. gaunamo atlyginimo, 2 proc. atskaitomi iš asmens atlyginimo, likusius 4 proc. perveda valstybė. Mūsų valstybės reformuota sistema žmogui leidžia rinktis, ar kaupti antros pakopos pensijų fonduose ar ne, o įmokos didinamos etapais“, – sako A. Rudžinskytė.

Nuo šių metų pradžios pasirinkusieji kaupti papildomai iš savo lėšų skiria 1 proc. savo pajamų, o nuo 2016-ųjų skirs 2 proc. Be įprastos 2 proc. įmokos iš Sodros, valstybė prisideda prie savarankiškai kaupiančių būsimųjų pensininkų 1 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies uždarbio, nuo 2016-ųjų – 2 proc.

2013 metų balandžio 1 d. – gruodžio 2 d. laikotarpiu Lietuvos gyventojai, kurie iki 2013 m. buvo sudarę pensijų kaupimo sutartis, galėjo rinktis, kaip kaupti savo pensijai ateityje. Papildomą kaupimą iš savo lėšų su valstybės skatinamąja priemoka pasirinko daugiau kaip 352,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Bendras tokių kaupiančiųjų gyventojų skaičius yra dar didesnis ir 2013 metų pabaigoje viršijo 409 tūkst., nes naujas sutartis sudarantys gyventojai automatiškai kaupia prisidėdami papildomai su valstybės priemoka.

Nauja automobilių detalių vagysčių taktika: pavogti pusę automobilio

Tags: , , ,



Draudikai pastebi naują automobilių vagių taktiką – beveik visų automobilio detalių vagystę, automobilį išardant dar aikštelėje.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai profesionalių vagių braižas: automobiliai išmontuojami turint specialią įrangą, dirbama kryptingai.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, pastaruoju metu jau buvo užregistruotos trys tokio pobūdžio automobilių detalių vagystės. „Vagišiai išmontavo tris 1-2 metų senumo automobilius. Po tokių vagysčių, automoblių savininkai rado tik savo automobilio korpusą, sėdynes, variklį ir pavarų dėžę, tuo tarpu visas prietaisų skydelis, laidai, veidrodžiai ir pan. yra išmontuojami. Dėl tokio pobūdžio vagysčių du automobilių savininkai patyrė po 35 tūkst. litų žalą, o trečiam nukentėjusiam klientui buvo išmokėta apie 50 tūkst. litų. Akivaizdu, kad vagys patyrę ir turi visą reikiamą techninę įrangą, jie dirba kryptingai, žino, ką ir kaip reikia greitai išmontuoti“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį, kad visi automobiliai buvo išmontuoti po daugiabučiais namais įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. „Gyventojai mano, kad automobilį saugiau palikti ne kieme, o požeminėse automobilių statymo aikštelėse, tačiau administruodami žalas pastebime, kad patekimas į požemines aikšteles vagims nėra sudėtingas, vagys savo ketinimams skiria daugiau laiko, kadangi požeminėse aikštelėse vaikšto mažiau žmonių, jose laikomiems automobiliams vagių sukeliamos žalos būna didesnės“, – teigia A. Pilčicas. Jis priduria, kad požeminės aikštelės nėra nesaugios pačios savaime, tiesiog jose trūksta kontrolės, kad nepatektų pašaliniai asmenys.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, kad iki 5 metų senumo automobilių draudimo sutartys kasko draudime sudaro apie 38 proc. visų sutarčių. Tuo tarpu išmokų suma naujausių automobilių žaloms padengti sudaro 45 proc. visų kasko draudimo išmokų. Iki 5 metų senumo automobilių savininkų vidutiniškai patiriama žala sudaro 2,8 tūkst. litų – 47 proc. daugiau nei kad senesnių kaip 5 metų automobilių savininkų vidutinė žala.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ kasko draudimu draudžiantiems šiais metais pagamintus lengvuosius automoblius, įsigytus iš oficialių prekybos automobiliais atstovų, draus taikydama atnaujintą kasko draudimą. „Naujas produktas apims ne tik draudimą rinkos verte, vagystės ar sunaikinimo atveju, automobilis bus draustas nauja verte. Be to, sutarties galiojimo laikotarpiu net patyrus eismo įvykį draudimo įmoka didinama nebus, taip pat nebus taikomas nusidėvėjimas keičiamoms detalėms, automobilius bus galima remontuoti pas oficialius atstovus. Be šių privalumų, taip pat bus suteikiamas pagalbos kelyje draudimas visoje Europoje ir praplėstas draudžiamųjų įvykių sąrašas, įtraukiant padangų sugadinimą ir stacionarią ne gamyklinę įrangą. Visa ši papildoma apsauga bus siūloma be papildomos priemokos“, – teigia A. Pilčicas.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...